Paparčio žiedo beieškant

Monika Andrijanovienė
,
Vilniaus l.-d. „Žiburėlis“ vyresn. mokytoja

Joninės (Rasos) – viena svarbiausių Rėdos rato švenčių, kuri švenčiama nuo senų senovės iki šių dienų. Joninių tradicijos, apeigos, užkalbėjimai, dainos, siejamos su žmogaus laime, sveikata, sėkme, įvairių galių įgijimu, žolynų magija.

 

Birželio 23 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“ vyko Joninių šventė. Šventės dalyviai perėjo Saulės sugrįžimą simbolizuojančius vartus, prausėsi ryto rasa, turinčia stebuklingų galių.

 

 

Nuo seno žmonės per Jonines žoleles rinkdavo, nes tikėjo – Joninių dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų galių. Vėliau žoleles dėdavo į arbatą, kaišydavo jomis palubes, tvartelius, kad gyvulėliai sveiki būtų. Mergaitės iš surinktų gėlių ir žolelių burdavo. Žolelių rinkimą vadino „kupoliavimu.“ Ir darželio vaikučiai aiškinosi, kokius žolynus , augalus ir gėles jie pažįsta. Iš ko pynė savo vainikus.

 

Taip pat sužinojo, kad didžiausios pagarbos Joninių metą susilaukdavo saulė – be kurios nė vienas augalėlis gamtoje neaugtų. Yra gražus pasakymas, kad tekėdama saulė per Jonines šokinėja. Džiaugiasi kartu su žmonėmis. Šoka ir rengiasi margaspalviais drabužiais. Bet tai, kaip sakoma, gali pamatyti tik tyros sąžinės žmogus. Darželio ugdytiniai stojo į „gyvatėles”, skambant muzikai „Eina saulelė aplink dangų“ ir linksmai vingiavo po darželio kiemą.

 

Žaidė lietuvių liaudies žaidimus „Upytėlė teka – žuvytėlė plaukia“, šoko su laume, ieškojo ir surado paparčio žiedą. Meninio ugdymo mokytoja Laimutė Uskytė bei ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Monika Andrijanovienė supažindino renginio dalyvius su lietuvių liaudies tradicijomis, švenčiant Jonines.

 

Buvo pasveikinti įstaigą lankantys Jonukai, uždedant jiems po ąžuolinį vainiką.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.