Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija papildė „Erasmus+“ projektų gretas

2020 m. rugsėjo mėnesį progimnaziją apskriejo džiugi žinia – gautas finansavimas „Erasmus+“ projektui „Gamta gali gyventi be žmogaus, bet žmogus negali gyventi be gamtos“ (angl. „Nature can live without human but human cannot live after no nature“)! Mokyklos bendruomenės nuotaikos buvo ypač pakylėtos – juk tai pirmasis laimėtas „Erasmus+“ projektas! Jaudinantis laukimas ir noras susipažinti bei bendradarbiauti su 3 užsienio šalimis partnerėmis: projekto koordinatore Vengrija, Italija bei Turkija, motyvavo pokyčiams ir puikiems rezultatams. Vykdyti veiklas gamtosauginiais klausimais, taikant atitinkamus metodus bei technikas – iššūkis nemenkas, tačiau pasiraitoję rankoves progimnazijos mokytojai su mokiniais buvo pasiryžę atremti visus išbandymus.

 

Pirmas žingsnis – projekto logotipo kūrimas – buvo itin sėkmingas Lietuvai, nes visi projekto partneriai vieningai nubalsavo, kad progimnazijos septintokės kurtas logotipas geriausiai atskleidžia temą ir yra vertas talpinti ant visų projekto viešinimo produktų.

 

Kitame etape imtasi konkrečių veiklų: progimnazijos bendruomenė pasinėrė į klimato kaitos ir užterštumo temas. Pirmiausia, taikant suasmenintą mokymo metodą, pamokų metu gvildenta klimato kaitos tema, kurią kuravo Vengrija. 7–12 m. moksleiviai kartu su juos skatinančiais mokytojais pamokose kalbėjo apie Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstančius neįprastus gamtos reiškinius, rinko įrodymus apie vykstančias gamtos išdaigas, fotografuodami gegužės mėnesį iškritusį sniegą, žiemą žydinčias gėles ir pan. Vyresniesiems moksleiviams buvo aiškinamos klimato kaitos priežastys, su tuo susiję procesai, diskutuojama, rengiami pamokų planai patirties perdavimui užsienio partneriams. Taip pat buvo renkami duomenys apie per 30 metų Lietuvoje įvykusius ir užfiksuotus ekstremalėjančius klimato reiškinius ir padarytas infografikas. Baigiant klimato kaitos temą, mokiniams skirta praktinė užduotis – paklausinėti savo senelių apie jų laikų žiemas, palyginti su dabartinėmis, ieškoti klimato pokyčių apraiškų, o vėliau visa tai perteikti 3D vaizdu, gaminant koliažus ir taip integruojant dailės discipliną.

 

Gilintis į užterštumo temą pasirinkta žaidybinimo metodu, todėl mokytojai, integravę šią temą į savo dalykus, pasitelkė virtualius žaidimus ir taikė tokias sužaidybintas skaitmenines mokymosi platformas bei įrankius kaip learningapps, kahoot, wordwall, learningapps, storyboardthat ir kt. Norėdami aiškiau suvokti padėties rimtumą, besimokantieji ne tik piešė ir aprašė aplinką tausojančius būdus bei priemones, kūrė savo „Žaliuosius kalendorius“, komiksus, rašė apie vandens užterštumą ir vykdė kitas su užterštumu susijusias veiklas, bet ir nepabūgo fotografuoti besimėtančias aplinkui šiukšles ar kitaip teršiamą aplinką, Nieko nuostabaus, kad šios veiklos paskatino progimnazijos mokinius sąmojingiau mąstyti, labiau rūpintis juos supančia aplinka ir atsakingiau elgtis. Tai įrodė jų savanoriškas pasirinkimas dalyvauti švarinimo akcijoje ir ši iniciatyva apvainikavo visas veiklas.

 

Per veiklų įvairovę rutuliodami gamtosaugines temas, mokiniai ne tik pasisėmė žinių, realizavo save skirtingose veiklose, bet ir įgijo ekologinio sąmoningumo, subrandino norą darniau ir tvariau gyventi ir nelikti abejingi globalioms problemoms.

 

Panevėžio Alfonso Lipniūno prog-jos inf.