Pandemija pravėrė technologijoms duris į švietimą – kodėl svarbu jas palikti atviras?

Nors technologijų vaidmuo visuomenėje tampa vis svarbesnis, tačiau skintis kelią švietimo srityje inovacijoms sekasi nebūtinai lengvai. Visgi pernai užklupusi pandemija ugdymo įstaigas privertė labiau susidraugauti su technologijomis ir atsigręžti į jų suteikiamas galimybes. Pokyčių švietimo srityje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovės Agnės Motiejūnės teigimu, tai gali tapti svarbiu postūmiu ir paskatinti labiau išnaudoti technologijas sprendžiant socialinės nelygybės švietime problemas. Tuo metu bendrovės „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė įsitikinusi, kad technologijos gali tapti viena iš priemonių, padedančių ugdyti atviras, kūrybingas ir sėkmingas asmenybes.

Inovacijos – priemonė socialinei nelygybei mažinti

 

Anot A. Motiejūnės, pandemija parodė, kad technologijos gali būti pačiame ugdymo proceso centre, o net ir naujovėms ne tokie atviri švietimo bendruomenės nariai kilus nuotolinio mokymo būtinybei turėjo prisitaikyti ir imti naudotis technologiniais sprendimais. Tačiau A. Motiejūnės įsitikinimu, technologijų potencialas vien tik mokymo nuotoliniu būdu galimybėmis neapsiriboja. Jos teigimu, skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto technologijos turi potencialo kokybišką ugdymą užtikrinti kiekvienam vaikui.

 

„Pandemija davė impulsą technologijoms plačiau atverti duris švietimo srityje, o kartu nulėmė  tolesnės diskusijos apie inovacijų vaidmenį švietime poreikį. Nors patys savaime skaitmenizacijos ar dirbtinio intelekto sprendimai negali išspręsti visų socialinių problemų, tačiau, tinkamai panaudojus, jie neabejotinai gali padėti tai padaryti. Visų pirma, technologijos galėtų pasitarnauti socialinės nelygybei švietime mažinti ir mokymo procesui diferencijuoti pagal skirtingus moksleivių poreikius“, – sako A. Motiejūnė.

Svarbūs kiekvieno mokinio poreikiai

 

„Renkuosi mokyti!“ programos vadovė pažymi, kad skaitmeninių technologijų galimybes socialinio teisingumo užtikrinimui išskiria ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei kitos institucijos. Šios galimybės yra susijusios su būtinybe identifikuoti kiekvieno vaiko poreikius ir pagal juos pritaikyti mokymo turinį.

 

„Šiandien mokymo metodai ir turinys ne visuomet atspindi visų vaikų poreikius ir interesus, o organizuojant ugdymo procesą dažniausiai neatsižvelgiama į moksleivių socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos nulemtus ypatumus. Mokymo turinys ir metodai dažniausiai geriausiai atitinka dominuojančių socialinių grupių interesus, todėl moksleiviai iš sudėtingesnės socioekonominės aplinkos turi mažiau galimybių gauti visavertį ugdymą ir pasiekti gerų mokymosi rezultatų“, – sako A. Motiejūnė.

Būtina aiškiai susidėlioti prioritetus

 

Anot švietimo ekspertės, šiuolaikinės technologijos gali padėti identifikuoti tam tikrus kiekvieno moksleivio mokymosi barjerus ir atsižvelgiant į juos personalizuoti bei pagal poreikius diferencijuoti mokymo turinį. A. Motiejūnės teigimu, jau esama išmaniaisiais algoritmais paremtų programų, kurios padeda tai padaryti. Pavyzdžiui, suomių sukurta matematikos mokymo programa „ViLLE“ moksleiviui sprendžiant užduotis nustato, kuriose srityse vaikui sekasi sunkiausiai, kokių spragų jo žiniose esama, ir pagal tai adaptuoja mokymosi turinį.

 

„Be abejo, aklai nerti į technologijas ir tikėtis, kad išmanieji sprendimai patys savaime taps sprendimu visoms problemoms, nereikėtų. Tačiau būtų neprotinga ir visai nesvarstyti apie technologijų įtaką ir galimybes švietimui. Dėl to švietimo, mokslo ir technologijų bendruomenės turėtų apie tai kalbėti, susidėlioti aiškius prioritetus ir ieškoti būdų į ugdymo procesą technologijas įtraukti taip, kad jos duotų didžiausią naudą“, – sako A. Motiejūnė.

Reikalingas naujas požiūris

 

Su tuo, kad technologijos švietime pačios savaime nėra tikslas, o tik priemonė tikslui pasiekti, sutinka ir internetinės naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos bei mainų platformos „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė. Jos manymu, švietimo sričiai reikalingos kompleksinės reformos ir naujas požiūris. Tik su juo galės būti išnaudojamas ir technologijų teikiamas potencialas.

 

„Mano manymu, visuomet svarbiausia turėti aiškų tikslą, o tuomet galima atrasti ir tinkamiausias priemones jam pasiekti. Švietimo atveju pirmiausiai reikia visai naujos paradigmos, naujo suvokimo. Sistema, kuri ilgą laiką buvo orientuota į vykdančių ir instrukcijomis sekančių žmonių ugdymą, turi keistis. Šiandien reikia orientuotis į iniciatyvių ir kurti gebančių, kvestionuojančių ir kritiškai mąstančių aktyvių asmenybių ugdymą. Ar šiam tikslui gali pasitarnauti technologijos? Be abejo, taip. Tačiau pirmiausiai turime susitarti, kur link švietimo srityje kaip valstybė norime judėti ir kokio tikslo siekiame“, – įsitikinusi M. Mitkutė.

Pandemija – proga įgyvendinti pokyčius

 

Jos teigimu, technologijos šiandien vis daugiau lemia daugelyje sričių, todėl švietimo sritis taip pat negali likti nuošalyje ir turi siekti pasinaudoti technologijų suteikiamomis galimybės, kurios gali padėti ugdymo procesą padaryti įvairesnį, lankstesnį, labiau prisitaikantį prie kintančių visuomenės poreikių. M. Mitkutės teigimu, pandemija šiuo požiūriu gali suteikti tam tikrą postūmi.

 

„Bet kuri krizinė situacija kartu atveria ir naujas galimybes, paskatina pokyčius, todėl, manau, kad jų artimiausiu metu matysime daugelyje sričių – galbūt ir švietime. Jei per trumpą laiką ugdymo laukas galėjo prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, labiau atsiverti technologinėms naujovėms, galbūt gali pasiryžti ir platesnei transformacijai? Tam, žinoma, reikia bendrai skatinti inovacijų kultūrą, atviresnį požiūrį. Be to, tikiu partnerystėmis, todėl, manau, kad ir švietimo srityje viešasis sektorius gali sėkmingai bendradarbiauti su privačiu, dalytis žiniomis ir gerosiomis praktikomis“, – sako M. Mitkutė.

Mokytojų vaidmuo keičiasi

 

Tuo metu A. Motiejūnė pažymi, kad prie reikšmingų pokyčių prisidėti ir juos paskatinti gali į švietimo sistemą įsiliejantys nauji specialistai. Būtent juos ir siekia atrasti „Renkuosi mokyti!“ programa.

 

„Kiek atskiros ugdymo įstaigos ir visa švietimo sistema bendrai bus atvira naujovėms bei technologijoms, didele dalimi priklauso nuo mokytojų lyderystės ir gebėjimo į mokyklas atnešti gerąsias praktikas, aktualius ugdymo metodus ir priemones. Dėl to svarbu įgalinti mokytojus pokyčių įgyvendinimui, skatinti jų lyderystę ir iniciatyvumą. Be to, kad ir kokios išmanios šių dienų technologijos bebūtų, mokytojo vaidmuo ugdymo procese išlieka itin svarbus, nors jis ir kinta. Mokytojai šiandien tampa ne žinių šaltiniu, bet kuratoriumi, organizatoriumi, mentoriumi, padedančiu moksleiviui įgyti reikiamų žinių, tobulėti ir augti“, – pažymi A. Motiejūnė.

 

Ekspertės įsitikinimu, turint viziją, tinkamai susidėliojus švietimo sistemos prioritetus, įgalinus pokyčių siekiančius mokytojus ir išnaudojus technologijų potencialą įmanoma transformuoti švietimo sektorių taip, kad jis užtikrintų kokybiško ir šiandienos poreikius atitinkančio ugdymo galimybes bei sėkmingos ateities perspektyvas kiekvienam šalies vaikui.

 

Apie programą „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius. Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.

 

Programa inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.

 

„Renkuosi mokyti!“ inf.