Pamokos studijos metodo praktinio taikymo refleksija

Metodiniame leidinyje „Bendrojo ugdymo mokytojų reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas“ (Virozerovienė, Bernotienė, Mazgelytė, 2022) pabrėžiama, kad mokymasis visą gyvenimą tampa natūralia praktika mokytojo profesinėje veikloje. Reflektavimas tiesiogiai susijęs su mokėjimu mokytis, taip pat su supratimu, kaip mokausi, kodėl mokausi, kaip jaučiuosi mokydamasis. Nepakanka mokėti veiksmingai naudotis laiku ir informacija, pasirinkti mokymosi strategijas ir metodus ar priemones, įvertinti išmoktus dalykus – būtina reflektuoti savo patirtį, emocijas ir numatyti naujas perspektyvas. Būtent refleksija yra kokybiško mokymosi pagrindas. Kaip teigia M. Lipmanas, tyrinėjanti bendruomenė padaro mokymosi procesą veiksmingesnį, nes mokiniai, kurie iki tol manė, kad privalu mokytis tik savarankiškai, supranta, jog jie taip pat gali remtis kitų žmonių mokymosi patirtimi ir gauti jos teikiamą naudą (Lipmam, 2019, 96 p.).

 

Mokymasis ir mokymosi patirčių refleksija padeda visai bendruomenei siekti užsibrėžtų tikslų, suprasti mokymosi ir reflektavimo prasmingumą. Vilniaus Medeinos pradinėje mokykloje analizuojami mokinių pasiekimai, jų augimas, taip pat identifikuojamos probleminės sritys, kliūtys, kylančios mokiniams ugdymo procese. Dalyvavimas projektinėje veikloje, paveikių metodų paieška ir praktinis išbandymas sutelkė mokyklos bendruomenę bendradarbiauti ir užtikrino tarptautiniame „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projekte „Įtraukusis bendradarbiavimas ugdymo sistemoje“ įgytų žinių tęstinumą. 2021–2022 mokslo metais dvylikoje mokyklos bendrojo lavinimo klasių organizuotas pamokų ciklas, taikant pamokos studijos metodą mokiniams mokantis bendradarbiaujant. Šis metodas taikytas planuojant, organizuojant, analizuojant ir tobulinant ugdymo procesą. Kadangi mokytojai šį metodą praktiškai jau buvo išbandę nuo 2019 m. vykusio tarptautinio projekto metu, todėl planavimo procesas vyko pakankamai sklandžiai ir sutelktai. 1–4 klasių mokytojai koncentruose rengė pamokų planus. Kiekviename koncentre planas buvo tobulinamas pagal tai, kas buvo pastebėta, kas pavyko, ką svarbu tobulinti, nes nebuvo pakankamai veiksminga ir pan. Svarbiausias aspektas pamokų analizės metu – mokinių didesnis įsitraukimas, aktyvus dalyvavimas, teigiama tarpusavio priklausomybė dirbant grupėse.

 

Mokytojai, stebėdami pamokas, pildė refleksijos lenteles analizuodami mokytojo ir mokinių veiklą pamokoje. Mokytojai pasirinko skirtingas mokinių grupes ir stebėjo jų veiklą. Pildant refleksijos lenteles buvo pažymima mokytojo ir mokinių veikla pagal išskirtus stebėjimo požymius: teigiama tarpusavio priklausomybė, individuali atsakomybė, tiesioginė ir tuo pačiu metu vykstančios netiesioginės sąveikos, bendradarbiavimo kompetencijos, grupės veiklos mokantis bendradarbiaujant vertinimas, mokymosi bendradarbiaujant struktūros elementai (apimti visi arba iš dalies).

 

Pateikiame ugdymo proceso, vykusio 1–4 klasėse, fragmentus, užfiksuotus mokiniams bendradarbiaujant grupėse. Taip pat mokinių veiklos rezultatus – grupių atliktus darbus.

Pirmų klasių mokinių atlikti darbai, parengti ir pristatyti bendradarbiaujant grupėse.

Pilys sukonstruotos panaudojant tam tikrą kiekį tam tikrų spalvų ir dydžių lego kaladėlių, kurias mokiniai atrinko pagal atliktų matematinių veiksmų atsakymus.

 

Antrų klasių mokinių atlikti darbai, parengti ir pristatyti bendradarbiaujant grupėse. Mokiniai nagrinėjo informaciją apie didžiausius Lietuvos miestus, upes, ežerus; aptarė Lietuvos simbolius, Lietuvos kaimynes. Mokiniai įsivertino atliktą darbą atsakydami į pateiktus klausimus.

Trečių klasių mokiniai įsivertina darbą bendradarbiaujančiose grupėse panaudodami „Voratinklio“ metodą.

Pamokos metu mokiniai įtvirtino žinias apie perimetrą.

Ketvirtų klasių mokinių atlikti darbai, parengti ir pristatyti bendradarbiaujant grupėse.

Pamokų metu mokiniai ieškojo, atrinko, aptarė svarbiausią informaciją apie Lietuvos istorines asmenybes. Parengė plakatus ir juos pristatė kitų grupių nariams.

 

Po pamokų ciklo, kai ugdymo procese buvo taikomas pamokos studijos metodas, buvo svarbu ir prasminga aptarti įgytas patirtis. 2022 m. birželio 15 d. mokykloje vyko jau tradicine tampanti Metodinė diena. Jos metu aptartos mokytojų patirtys kartu rengiant pamokos planą, jį tobulinant, organizuojant ugdymo procesą ir pan.

 

Klasių koncentrų mokytojų refleksija apie pamokos studijos metodo praktinį taikymą:

Kokie svarbiausi susitarimai buvo rengiant bendrą pamokos planą?

Mokytojai reflektavo, kad rengiant pamokos planą buvo bendrai susitarta dėl mokomojo dalyko pasirinkimo. Aptarta, ką mokiniai apie tai žino, ko mokėsi. Tema pasirinkta bendru sutarimu, remtasi kolegių ankstesnių metų patirtimi. Planuojant pamoką numatyta integracija su kitais dalykais, mokinių grupių skaičius, narių grupėje skaičius. Plane numatytas užduočių pritaikymas atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, taip pat laikas kiekvienai užduočiai atlikti.

Kaip buvo tobulinamas pamokos planas? Kodėl?

Kiekvieno koncentro mokytojai aptarė jų koncentre vykusį pamokos plano tobulinimą po kiekvienos pamokos. Pirmose klasėse buvo aktualu papildyti užduočių atsakymų lapus tikrintojui, taip pat parengto rezultato pristatymą. Antrose klasėse – užduotys buvo koreguojamos atsižvelgiant į kiekvienos klasės specifiką. Buvo pakeista įsivertinimo forma (įtraukiant visus klasės mokinius). Trečiose klasėse – užduočių skaičiaus sumažinimas, atsižvelgiant į mokinių darbo tempą. Taip pat atliktas vertinimo lapo konkretizavimas. Ketvirtose klasėse – tobulinamas pamokos planas dėl skirtingo mokinių darbo tempo. Papildyta informacijos paieška internetu. Buvo skiriama daugiau laiko užduoties analizei, rezultato pristatymui, informacijos paieškai internete.

Kas pamokoje pavyko, ką reikėtų tobulinti?

Mokytojai aptarė, kad tobulinant pamoką svarbu pamokos turinį pritaikyti pagal kiekvienos klasės skirtingus mokinių poreikius ir gebėjimus, atkreipti dėmesį į užduočių parengimą taip, kad ji skatintų mokinių tarpusavio priklausomybę. Drąsinti mokinius kalbėti pristatant darbą, įsitraukti bendradarbiaujant grupėje.

 

Apibendrinant galima teigti, kad mokytojai tęsdami pamokos studijos metodo praktinį taikymą patobulino pamokos planavimo, ugdymo proceso stebėsenos, reflektavimo gebėjimus. Dalydamiesi gerąja patirtimi, apmąstydami profesinę patirtį mokytojai siekia asmeninio meistriškumo, skatinančio nuolat atsinaujinti, ieškoti inovatyvių būdų ir metodų gerinant mokinių pasiekimus.

 

Šaltiniai:

Lipman M. (2019). Mąstymas švietimo sistemoje. Eugrimas.

Virozerovienė, L., Bernotienė R., Mazgelytė R. (2022). Bendrojo ugdymo mokytojų reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas. Metodinis leidinys. ISBN 978-609-96311-0-3.