Pamoka bibliotekoje

Dalia Kuosienė
,
PKNPM biologijos, fizikos, gamtos ir žmogaus vyresnioji mokytoja

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) mokiniams pamokos dažnai vyksta ne tik įvairiose edukacinėse erdvėse mokykloje, bet ir už jos ribų. 5–8 klasių mokiniai lankėsi Šiaurinėje bibliotekoje – Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje, ten dalyvavo edukacinėje programoje „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“.

 

Numatytas programos tikslas – susipažinti su penkiolika dažniausiai Lietuvoje sutinkamų ir žiemojančių paukščių rūšių, praplėsti žodyną – buvo pasiektas. Bibliotekininkė vaizdžiai papasakojo apie paukščius, kurie pasilieka žiemoti Lietuvoje. Pateikė labai įdomių faktų apie varną, kranklį, šarką, pelėdą ir jos pusbrolį apuoką, sniegeną, kurapką ir kitus paukščius. Mokiniai sužinojo, kaip atskirti zylių, sniegenų patinėlius ir pateles. Daug juoko ir diskusijų mokiniams sukėlė, kad genio liežuvis yra labai ilgas: prasideda pakaušyje ir eina virš smegenų, taip apsaugodamas genį nuo smegenų sutrenkimo, kai jis greitai ir stipriai kala medį.

 

Neapsieita ir be viktorinos apie paukščius. Joje didžiausia paukščių žinovė pasirodė aštuntokė Edita Gižaitė. Mokinė pažino visus paukščius ir nustebino savo žiniomis. Pasibaigus viktorinai, mokiniai persikėlė į kitą bibliotekos edukacinę erdvę ir šį kartą jau ne teorijai, bet praktiniam darbui. Joje patys kūrė protingiausią Lietuvoje žiemojantį paukštį – varną, o bibliotekininkė kantriai aiškino ir rodė, ką ir kaip reikia daryti. Mokiniai piešė, kirpo, klijavo, tarėsi, diskutavo… ir pasigamino juodą it degutas varną.

 

Pasak mokyklos direktorės Danutės Kriščiūnienės, džiugu, kad visiems pavyko padaryti suplanuotą darbą. „Vieniems sekėsi greičiau, o kitiems lėčiau, bet ne tai svarbiausia. Tokių edukacijų metu formuojasi vaizdinis mokinių mąstymas. O tai ypač svarbu klausos sutrikimą turintiems vaikams. Kada jie susipažįsta su pasauliu per lytėjimą, per bendrą darbą, tampa dar smalsesni, labiau atsiskleidžia charakteris, jie rodo ambicijas, norus ir pasitikėjimą savimi“, – teigė direktorė.

 

Šioje bibliotekoje vaikai lankėsi ne pirmą kartą. Žada grįžti vėl ir vėl. Malonu, kad tokios edukacijos juos ne tik džiugina, bet svarbiausia – pratina pamilti knygą. Esame dėkingi bibliotekininkei, kuri ne tik vaikams parūpino visas darbui reikalingas priemones, bet ir dovanojo savo laiką, žinias, nuoširdumą ir žavią šypseną.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.