Palangos sanatorinėje mokykloje – renginys Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti

Ingrida Rimšienė
,
Palangos sanatorinės mokyklos bibliotekininkė

Palangos sanatorinėje mokykloje organizuoti edukaciniai renginiai Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti. Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių, turinčių regėjimo negalią, problemas, mažinti jų patiriamą socialinę ir kultūrinę atskirtį. Atmintinos dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi aklieji. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija beveik 7 tūkst. žmonių.

 

Spalį mokykloje per pasaulio pažinimo ir dorinio ugdymo pamokas buvo kalbama apie regėjimo negalią turinčius žmones ir jų rūpesčius.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Bušmienė į mokyklą pakvietė viešnią – Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio vyr. bibliotekininkę Indrę Ordavičienę. Ji įtaigiai papasakojo mokiniams apie galimas regos sutrikimo priežastis, būdus, kaip iš anksto užkirsti kelią ligai. Vaikai įsitraukė į pokalbį apie traumas, dalijosi savo patirtimi. Indrė klausė, ar vaikai nori matyti pasaulį, išsaugoti savo regėjimą, ragino būti atsargiems. Pasiūlė pakalbėti su tais, kurie prarado regėjimą, padėti blogai matančiam žmogui, palydėti jį, parnešti maisto produktų. Neregiams svarbi kiekvieno pagalba.

 

Mokiniai žiūrėjo ištrauką iš vaidybinio filmo „Rojaus spalva“ apie Muhamedą – aklą berniuką, besimokantį specialiojoje Teherano mokykloje. Vėliau drąsiai ir noriai atliko įvairias užduotis užrištomis akimis. Vyresniųjų klasių mokiniai turėjo atpažinti paveikslėlius, juos liesdami rankomis. Užsimerkę vaikai išmėgino rašymą Brailio raštu. Mergaitės pabandė eiti klase naudodamosi baltąja lazdele. Dviese rideno vienas kitam golbolo (garsinį) kamuolį.

I. Ordavičienė praktiškai parodė akliesiems pritaikytais priemones, kurios naudojamos buityje, kasdienybėje. Tai – garsinės knygos, žurnalai, išmanieji laikrodžiai (kas pusę valandos pasako laiką), liečiamieji laikrodžiai (atidarius ciferblatą apčiuopiami skaičiai), išmanieji garsiniai telefonai (pasako atstumą, gatvės pavadinimą), šachmatų lenta ir šachmatai (paaiškina, kaip atskirti baltas figūras nuo juodų), užrašai ant vaistų pakuočių, balsavimo biuleteniai.

 

Matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Asta Kornišinienė parodė savo šviesaus atminimo tėvelio Napaleono Maselskio, masažuotojo, palangiškių vadinamo „auksinių rankų žmogumi“, aklųjų spausdinimo mašinėlę.

I. Ordavičienė supažindino mokinius su Brailio raštu, kuris atstoja šviesą daugybei neregių. Tokio rašto pagrindu tapo Šarlio Barbjė sukurta dvylikataškė sistema, pavadinta „naktiniu rašymu“. Ji buvo skirta naudotis kareiviams, esant nepakankamam apšvietimui arba naktį. Tačiau ši sistema jiems buvo per daug sudėtinga. Paauglys neregys Luisas Brailis (1809–1852) pastebėjo pagrindinį Š. Barbjė sistemos trūkumą – rašmuo buvo per platus, žmogaus pirštas nepasislinkęs negalėjo jo viso apčiuopti. Jis pertvarkė Š. Barbjė rašmenis iš dvylikos į šešių taškų elementų sistemą. Taip 1829 m. Paryžiaus aklųjų institute atsirado raštas, pavadintas penkiolikamečio išradėjo vardu. Nepraėjus nė pusamžiui, 1878 m., Brailio raštas buvo priimtas visame pasaulyje. Aklieji pirmą kartą istorijoje turėjo abėcėlę, kuri buvo tinkama tekstui užrašyti. Pranas Daunys – lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas (1927 m.).

 

Sėkmingai aklųjų ir silpnaregių integracijai į bendruomenę ypač didelę reikšmę turi tinkamai sutvarkyta, jų poreikiams pritaikyta fizinė aplinka – šaligatviai, gatvių perėjos, įėjimai į viešosios paskirties pastatus, galimybė greitai ir tiksliai susiorientuoti juose. Netinkamai tvarkoma ar nepritaikyta fizinė aplinka neįgaliam žmogui ne tik sukelia papildomų sunkumų, bet ir gali būti pavojinga. Žmogus gali patirti įvairių traumų, o kartais iškyla net tiesioginis pavojus jo gyvybei.

Neregiui labai naudinga priemonė, padedanti saugiai pereiti gatvę, – garsinis šviesoforas. Vytauto Didžiojo universitetas yra viena geriausiai neįgaliesiems pritaikytų aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Čia tinkamai sutvarkyta infrastruktūra neregiui – iškiliais skaičiais pažymėtos auditorijos, užrašai Brailio raštu liftuose.

I. Ordavičienė papasakojo ir apie žymius žmones, kuriems regėjimo negalia nesutrukdė pasiekti profesinių aukštumų.

 

Edukaciniams renginiams pasibaigus, mokiniai nenorėjo išsiskirstyti. Jiems buvo įdomu klausyti lektorės pasakojimo ir patiems pabandyti tamsoje pajusti aplinką.

Direktorius Alvydas Milinis padėkojo Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio atstovei Indrei Ordavičienei už kūrybiškus edukacinius renginius ir pakvietė dar ne kartą apsilankyti mūsų mokykloje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.