Nuotolinis mokymasis nesustabdė projekto veiklų

Irena Zaleskienė, Vaiva Juškienė
,
DIALLS projekto tyrėjos; Vilniaus universitetas; Filosofijos fakultetas; Ugdymo mokslų institutas

Jau trečius metus Vilniaus universitetas vykdo tarptautinį projektą „Dialogas ir argumentavimas ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose“ (DIALLS).

DIALLS – tai Europos komisijos finansuojamas devynių šalių projektas, kurio metu bendradarbiaujant su mokyklomis, siekiama padėti vaikams ir jaunuoliams geriau pažinti įvairias Europos šalių kultūras. Projektas apima Kultūrinio raštingumo ugdymosi programą (Cultural Literacy Learning Programme, CLLP), ugdančią mokinių dialogo ir argumentavimo gebėjimus, skatinančią efektyviau bendrauti ir ugdytis tarpusavio supratimą.

 

Ugdymo(si) programoje naudojami bežodžiai trumpametražiai filmai ir paveikslėlių knygelės skatina moksleivių diskusijas apie empatiškumą vienas kitam, toleranciją, įtrauktį, socialinę atsakomybę ir gyvenimą kartu XXI amžiaus Europoje. Mokiniai, skatinami šių tekstų, reiškia savo mintis ir vertybes kūrybiniuose darbeliuose (cultural artifacts). Svarbus šio projekto rezultatas – sukurtas gausus, atviros prieigos daugiakalbis tyrimo duomenų rinkinys, kurį sudaro mokinių diskusijų įrašai daugiau negu iš 100 ikimokyklinio ugdymo institucijų, pradinių ir vidurinių mokyklų.

Apie projektą daugiau galite rasti čia.

 

Viso pasaulio gyvenimą pristabdęs Covid-19 projekto tyrėjams kėlė daug abejonių, ar pavyks sėkmingai tęsti projektą, nes nemažai DIALLS veiklų yra tiesiogiai susijusios su vaikais ir aktyviu jų įsitraukimu į kultūrinio raštingumo ugdymo(si) programos įgyvendinimą. Tyrėjų baimės nepasiteisino. Ypač didelių pagyrų nusipelnė Lietuvos pedagogai, kurie nepaisydami iššūkio prisijaukinti nuotolinį mokymąsi, priėmė ir kitą iššūkį – tęsti ir projekto veiklas. Ypatinga padėka keliauja Lietuvos mokytojams: darželio „Aukštyn kojom“ pedagogėms Lilijai Polonskajai ir Erikai Marcinkevičiūtei, Šv. Juozapo pradinės mokyklos pedagogėms Gintarei Mizeikytei, Anželikai Saletienei, Daivai Meiluvienei, „Šiaurės licėjaus“ pradinių klasių mokytojoms Rasai Jurgelevičienei, Astai Petrėnaitei ir Gintarei Lukošiūtei, Elektrėnų savivaldybė Kietaviškių progimnazijos pradinių klasių mokytojoms Daivai Markauskienei ir Dianai Liupsevičienei, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokytojoms Augutei Liupsevičienei ir Elvyrai Kasperavičienei, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytojoms Dainorai Eigminienei ir Ilonai Deikienei, Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos mokytojoms Laurai Markevičienei ir Sandrai Jasionavičienei, Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos mokytojai Ievai Kildušytei, Mažeikių „Ventos“ progimnazijos mokytojoms Linai Čepauskienei, Redai Kurčinskienei ir Justinai Padskočinienei.

 

Ar kultūrinio raštingumo ugdymas gali būti inovatyvus mokyklose ir ne tik Lietuvoje?

Prieš keletą metų tokį klausimą kėlė Kembridžo universiteto Ugdymo mokslų fakultetas, kviesdamas prisidėti ir kitų Europos šalių švietimo tyrėjus, glaudžiai bendradarbiaujančius su įvairių ugdymo pakopų ugdymo institucijomis. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutas  atsiliepė į šį kvietimą ir tapo vienu iš dešimties EU Universitetų konsorciumo narių, teikusių paraišką EU Mokslo ir Inovacijų programai HORIZONTAS 2020, ir gavusių visapusę paramą projektui „Dialogas ir argumentavimas ugdant kultūrinį raštingumą mokyklose“ (DIALLS). Projekto veiklose suformuluoti ambicingi tikslai.

 

Pirma, padėti mokykliniam jaunimui ugdytis kultūrinį raštingumą, naudojant „dialogą“ ir „argumentavimą“. Šios priemonės šiuolaikiniame edukaciniame kontekste laikomos pagrindiniais įrankiais, norint ugdytis savąjį tapatumą, geriau pažinti įvairias kultūras, jų bendrumus ir skirtybes.  To ir siekiama projekto veiklomis, kuriant kultūriniam raštingumui palankų turinį bendrojo ugdymo mokyklose: mokiniams ne tik pateikiamas turinys, jie ir patys kuria turinį, reflektuojantį kultūrines ir visuomenines vertybes, mokosi diskutuoti virtualiose erdvėse su kitų šalių jaunimu. Tokiu būdu ugdomas tarpkultūriškumas, skatinamas efektyvus tarpkultūrinis dialogas ir tarpusavio supratimas, kuriamos bendraamžių „prasmės“.

 

Antra, kuriamos mokinių kultūrinio raštingumo pasiekimų skalės, padėsiančias matuoti ir vertinti ikimokyklinukų, pradinių, progimnazijos ir gimnazijos mokinių kultūrinę kompetenciją (žinias, gebėjimus, vertybines  nuostatas). Tai padės mums geriau suprasti mokinių pilietinių ir kultūrinių vertybių raišką. Lyginamoji dešimties šalių analizė išryškins socialinių veiksnių (socialinio ekonominio konteksto, amžiaus, etniškumo, lyties ir pan.) daromą įtaką jaunimo Europinio tapatumo kūrimuisi.

 

Trečia, DIALLS projekto veiklos nukreiptos tiesiogiai į formalųjį ugdymą ir skiriamos būtent formaliojo ugdymo(si) vaidmens stiprinimui, padedant mokiniams konstruoti savąjį žinojimą ir supratimą, ugdant tarpkultūrinio dialogo gebėjimus ir kompetencijas.

 

Projekto inovatyvumą atspindi projekto rengėjų sukurta „face-to-face“ ir „online“ ugdymosi aplinkos,  kaip dialoginės tolerancijos, įtraukties ir integralumo erdvės, kuriose mokiniai gali dalintis savo nuomonėmis, požiūriais, kurti ir reflektuoti kultūrinius reiškinius (cultural artifacts).

 

Savo patirtimi dalijasi Vilniaus „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo pedagogė Rasa Jurgelevičienė. Kaip jai ir kitoms pradinio ugdymo mokytojoms 2019–2020 m. m. sekėsi įgyvendinti projekto konsorciumo sukurtą „Kultūrinio raštingumo ugdymo(si) programą“ (CLLP), kuri remiasi beteksčių knygelių ir bežodžių filmukų panaudojimu, ugdantis dialoginius ir argumentavimo gebėjimus, ugdantis tolerancijos, empatijos ir įtraukties nuostatas.

 

Projekto tyrėjos Vaivos Juškienės ir Vilniaus „Šiaurės licėjaus“ pradinių klasių mokytojos Rasos Jurgelevičienės pokalbį apie patirtis dalyvaujant projekte galima pažiūrėti čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.