Nuotolinio ugdymo projektas „Žaidžiu ir eksperimentuoju“

Milda Piliuvienė
,
Vilniaus lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė

Kiekvieno vaiko ugdymosi procese labai svarbus jo santykis su ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Pozityvūs pedagogo ir vaiko tarpusavio santykiai jaukioje darželio aplinkoje užtikrina sėkmingą vaiko ugdymąsi. Iš patirties galiu teigti, kad vaikai prisirišę prie ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, kuris visada pasirengęs išklausyti, atsakyti, palaikyti vaiko sumanymus, inicijuoti nuotykių, žaismės, tyrinėjimų, eksperimentų ir atradimų kupinas situacijas.

Taigi, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl karantino, ikimokyklinės įstaigos „Nykštukų“ grupės vaikų ugdymas tapo iššūkiu. Kaip ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, kad nuotolinis ugdymasis būtų orientuotas į svarbiausią pasiekimą – vaiko asmenybės formavimą bei sėkmingą jo ugdymosi pažangą?

 

Aš, Vilniaus lopšelio-darželio „Naminukas“ pedagogė Milda Piliuvienė, bendradarbiaudama su „Nykštukų“ grupės ugdytinių tėvais, organizavau nuotolinio ugdymo projektą „Žaidžiu ir eksperimentuoju“. Projektas skirtas 4–5 metų amžiaus vaikams. Projekto tikslas – plėtoti vaikų mokėjimo mokytis ir individualių galių gebėjimus: aplinkos pažinimą, tyrinėjimą, problemų sprendimą, sakytinę ir rašytinę kalbą, iniciatyvumą ir atkaklumą, kūrybingumą.

Reikia pasakyti, kad ugdytinių šeimų lūkesčiai, susiję su vaiko ugdymusi – labai nevienodi: vieni tėvai iš ugdymo įstaigos tikisi daug dėmesio, meilės ir geros vaiko savijautos. Kitiems – labai svarbu, kad būtų plėtojami vaiko gabumai, talentai, dar kiti tikisi pagalbos įveikiant socialines problemas ir kt.

 

Dauguma tėvų karantino metu dirbo nuotoliniu būdu. Džiugina tai, kad į nuotolinį „Nykštukų“ grupės vaikų ugdymąsi įsitraukė ne tik vaikai ir tėvai, prisidėjo sesės, broliai, seneliai. Pavasaris – puikus metas stebėti ir tyrinėti gamtą. Vaikai ir šeimų nariai leidosi į smagius „išmaniuosius“ eksperimentus gamtoje: fotografavo pirmąsias pražydusias gėles, paukštelius ir tai, kas „gražu ir įdomu“.

Pavasarį gamta nubunda, pasipuošia nuostabiomis spalvomis. Džiaugdamiesi pavasariu, fotografuodami, vaikai įsitikino, kaip smagu leisti laiką gryname ore. Gamta – neišsenkančio kūrybiškumo šaltinis: margaspalvės pavasarinių gėlių puokštės, įsimintinos gamtos vaizdų nuotraukos, eksperimentai dailės priemonėmis.

 

Saulėtą savaitgalį gamtoje kartu su šeima praleidusi „Nykštukų“ grupės ugdytinė džiaugiasi: „<…> kokia nuostabi Lietuvos gamta ir negalime atsistebėti, kiek daug šįmet gandrų! Be to, matėme kelias lapes, stirnas, gerves ir daug kitų nuostabių gyvūnų bei paukščių laisvėje. Tuo pačiu patikrinome, ar Stelmužės ąžuolas dar stovi – panašu, kad pora tūkstančių metų jam dar ne riba. <…> dar sužinojome, kad būna įvairių inkilų skirtingiems paukščiams…“

„Gamta keliasi kaip ir žmogus, <…> gamta būna įvairios nuotaikos, <…> gamtos namai visada jaukūs, <…> pienių žiedai ne tik gražūs, bet ir skanūs“, – karantino laikotarpiu pas močiutę Molėtuose viešėjęs ir nuotolinį ugdymą įveikęs, įspūdžiais dalijasi kitas „Nykštukų“ grupės ugdytinis.

 

Artėjant šventiniam Velykų laikotarpiui, vaikai ne tik prisiminė senąsias šios šventės tradicijas, pramogas, linksmus žaidimus, bet ir įsitikino, kad ir ši savaitė bus kupina smagių žaidimų, tyrinėjimų, eksperimentų ir atradimų.

Ką daryti, jei virti ir nevirti kiaušiniai susimaišė, ir nežinia, kaip juos atskirti? Juk sudaužyti kiaušinio tikrai nesinori. Eksperimentas „Virtas ar nevirtas kiaušinis“ vaikams tikrai padėjo išsiaiškinti. „Ko negalima daryti, kad velykiniai kiaušiniai būtų tvirti?“ – dar vienas įdomus eksperimentas, ne vienam vaikui sukėlęs nuostabą. „Nykštukų“ grupės ugdytinio mama pasakoja: „Vienas smagiausių eksperimentų su kiaušiniu – po paros acte jis tapo tarsi guminis kamuoliukas. Sūnus taip džiaugėsi, kad netyčia išmetė iš rankų, o tada jau aš nebesidžiaugiau, kai teko viską išvalyti“.

 

Bespalvis, neturintis nei skonio, nei kvapo vanduo – sveikatos ir gyvybės šaltinis. „Nykštukų“ grupės vaikai žino, kad vandenį būtina tausoti, nes gėlo vandens ištekliai Lietuvoje ir pasaulyje – senka. Mūsų nuostabią Lietuvos gamtą privalu saugoti, tausoti. Prisidėti prie gamtos puoselėjimo galime visiems prieinamu ir labai paprastu būdu – rūšiuodami buitines atliekas.

 

Projekto metu vaikai prisiminė, kada ir kaip reikia taisyklingai plautis rankas, išsiaiškino ir įsitikino, kad vandenį gerti ne tik skanu, bet ir sveika. Su vandeniu smagu ir pažaisti. „Kodėl vandenyje pipirai išsisklaido bakstelėjus į juos pirštu?“, „Vandenyje šokančios razinos“, „Gyvatės burbulai“, „Ar gėlės gali pakeisti spalvą?“ ir kiti netikėti eksperimentai su vandeniu, įtraukė ir kitus šeimos narius.

 

Penkios nuotolinio ugdymosi savaitės labai greitai prabėgo. „Nykštukų“ grupės vaikai, aktyviai įsitraukę į projekte numatytas veiklas, kartu su tėvais inicijavę juos dominusių veiklų, patobulino mokėjimo mokytis ir individualių galių gebėjimus: aplinkos pažinimą, tyrinėjimą, problemų sprendimą, sakytinę ir rašytinę kalbą, iniciatyvumą ir atkaklumą, kūrybiškumą.

 

Manau, kad ši nuotolinio ugdymosi patirtis naudinga visiems: tiek vaikams, tiek tėvams ir pedagogams. Kita vertus, nuotolinio ugdymosi metu, iš tėvų itin dažnai tekdavo išgirsti, kad vaikai labai pasiilgo darželio, draugų, pedagogų. Džiugu, kad mažieji pagaliau vėl lanko darželį: kartu žaidžia, stebi, tyrinėja, eksperimentuoja, įgyvendina sumanymus ir idėjas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.