Nuotolinio mokymosi… privalumai
Praėjusią lietuvių kalbos pamoką ketvirtokai kūrė savo pasakas, kuriomis, be abejo, norisi pasidžiaugti ir pasidalinti su klasės draugais. Kaip manote – 26 mokiniai, 26 pasakos – ar užteks pamokos laiko ir kantrybės jų visų išklausyti? Ir dar mokantis nuotoliniu būdu, kai čia pat visos pagundos (juk mokytoja, kas vyksta už kameros, nemato)… Taigi, pamokoje nusprendžiau taikyti karuselės metodą: mokinius suskirsčiau į grupes, kiekviena grupė susirinko atskirame „Zoom“ kambaryje (puiki programos funkcija, deja, mokama) ir vieni kitiems perskaitė savo pasakas. Kiekvienas pasižymėjo keletą jam labiausiai patikusiųjų. Pasibaigus numatytam laikui, mokiniai buvo perskirstyti į kitus „Zoom“ kambarius taip, kad naujose grupėse nesusitiktų tie patys, vėl skaitė savo pasakas ir t.t.
Tokiu būdu pavyko išvengti monotonijos, mokiniai su susidomėjimu klausėsi draugų pasakų, jas aktyviai aptarinėjo. Pamokos pabaigoje visi, parašydami savo „Zoom“ lange, išreiškė nuomonę, kurių vaikų pasakos jiems paliko didžiausią įspūdį. Tikrai nudžiugino tai, kad visi vaikai buvo nors vieną kartą paminėti! O vienos mergaitės komentaras, kad „Visos pasakos buvo tokios skirtingos“ leidžia daryti išvadą, kad mokiniai iš tiesų kūrybiški ir originalūs.
Kodėl „Nuotolinio mokymosi privalumai“? Taip, lygiai taip pat būtų galima organizuoti pamoką ir būnant klasėje, tik būtų daugiau šurmulio, kai kuriems būtų sunkiau susikaupti, o tyliai kalbantiems / skaitantiems vaikams būtų sunkiau būti išgirstiems.
Tikrai džiaugiuosi šia pavykusia nuotoline pamoka, todėl ir norėjau pasidalyti šiuo mažu pozityvumo krisleliu nuotolinio ugdymo sumaištyje.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
