Nuotolinio mokymo sėkmė – intensyvus komunikavimas su mokinių tėvais, mokyklos susitelkimas ir aiškios mokymo taisyklės

Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigas, naujausiais duomenimis, lanko apie 25 proc. vaikų, dirba apie 90 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Vyresni mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu, o pradinukai atostogauja iki sausio pradžios. Ar jie mokysis nuotoliniu, ar grįš į klases po atostogų, bus sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengta nuotolinė vaizdo konferencija, kur pasiteisinusiomis nuotolinio ugdymo patirtimis dalijosi mokytojai, buvo apžvelgta nuotolinio ugdymo situacija.

 

„Noriu padėkoti mokyklų vadovams, mokytojams, kad išliekate solidarūs, dalijatės sprendimais. Situacija išties sudėtinga, dėl to apeliuojame į tėvų sąmoningumą, prašome nevesti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų į grupes. Dabar ieškome sprendimų, kaip galime padėti abiturientams, nes artėja brandos egzaminai“, – sakė prie konferencijos prisijungusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ingrida Šiugždinienė.

 

Per konferenciją Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis pristatė liepą parengto Nuotolinio mokymo vadovo pasikeitimus. Jis šiek tiek pakoreguotas, kadangi ir pačiame nuotoliniame mokyme nuo to laiko atsirado daugiau patirties, tyrimų, daugiau įvairaus skaitmeninio turinio, nuotolinių kursų mokytojams, taip pat itin pagerėjo aprūpinimas kompiuterine technika – mokykloms šiemet nupirkta daugiau nei 22 tūkst. kompiuterių, kai iki tol kasmet būdavo išdalijama apie 8 tūkst. Nuotolinio mokymo vadove, kai pradinis ugdymas vyksta nuotoliniu, rekomenduojama nustatyti aiškias mokymo taisykles, įtraukti tėvus, trumpinti pamokas iki 30 min., nes mažesni vaikai negali ilgai išbūti susikaupę prie ekranų. Akcentuojama, kad visi mokyklos pasirinkti mokymo metodai tinkami, bet mokant nuotoliniu būdu, pašlyja mokinių motyvacija, tad reikėtų ieškoti galimybių, kaip juos labiau įtraukti.

 

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Apžvelgus situaciją, kokiomis virtualiomis aplinkomis daugiausia naudojasi mokyklos, populiariausios pasirodė esančios „Microsoft Office“ ir „Moodle“ platformos. Atnaujintame Nuotolinio mokymo vadove akcentuojama, kad mokykla gali pati išsirinkti bet kokią, geriau vieną, aplinką ir ja naudotis. Kaip sakė V. Brazdeikis, mokytojai turi aibę skaitmeninio turinio, jie yra sukūrę „nuostabių dalykų“, tačiau sklaida menka, nėra bendro dalijimosi lauko. Tuo užsiima privatūs leidėjai, surasdami ir išleisdami nemažai aktualaus skaitmeninio turinio, bet tai mokamos paslaugos. Beje, Europos Komisija yra pasirengusi sukurti bendrą platformą, kurioje bus galima keistis licencijuotais skaitmeninio mokymo produktais.

 

Dabar nacionaliniame skaitmeninių priemonių kataloge yra užregistruota apie 300 mokamų ir nemokamų skaitmeninių priemonių, jį Nacionalinė švietimo agentūra vis papildo. Mokytojams taip pat siūloma apie 80 skaitmeninės kvalifikacijos tobulinimo kursų, jiems prieinami interneto svetainės emokykla šaltiniai.

 

Per konferenciją dalintasi sėkmingais nuotolinio mokymo pavyzdžiais. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos vadovė Daiva Marozienė įsitikinusi, kad mokyklos vadovas su savo komanda turi padaryti viską, kad mokytojams paruoštų sąlygas dirbti sklandžiai ir užsiimti tik ugdymu. „Svarbiausia – parengti saugią nuotolinio mokymo platformą. Mūsų mokykla sukūrusi visiems vienodus el. paštus, kitų pašalinių nepriimame. IT inžinierius visada stebi aplinką ir pasirengęs visiems padėti. Rudenį nebeliko savarankiškų pamokų – mokytojas visada prisijungęs, vaikai atlikdami užduotis, visada gali pasiklausti“, – sako direktorė. Progimnazijoje daug aiškinamosios medžiagos parengta ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Pavyzdžiui, Nuotolinio ugdymo aprašas su tiksliomis taisyklėmis: kokiu laiku vyksta pamokos, kaip jos vyksta, kada pertraukos ir kt. Taip pat parengta atmintinė tėvams, kaip padėti prisijungti pradinukams, išaiškinta, kaip vyksta pamokos, kad namų darbai mokiniams šiuo laikotarpiu nėra užduodami. Mokykla taip pat pasirengusi ir vaizdo filmukus, kaip žingsnis prie žingsnio prisijungti prie sistemos, kaip rasti, įkelti užduotis ar visą pamokos medžiagą, jeigu, tarkime, dėl interneto trukdžių kažkuriam nepavyko tuo laiku prisijungti. „Jeigu pradinukai mokosi nuotoliniu būdu, labai svarbu komunikuoti su tėvais, sudaryti jiems aiškias instrukcijas, kadangi 1-2 klasių mokiniams dar reikia padėti prisijungti prie sistemos. Pagalbos specialistai taip pat reaguoja iš karto, jeigu to prireikia, kartais net pažadina mokinį iš ryto… Nuotoliniu mokant pradinių klasių mokinius, geriau, kad būtų kompiuteris, o ne planšetė, kadangi tokio amžiaus vaikams su ja dirbti sunku. O mobilusis telefonas pamokoje – pats blogiausias įrankis…“ – sako D. Marozienė.

 

Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio Kurtuvėnų skyriaus pradinių klasių mokytoja Dainora Čepulė taip pat turėjusi nuotolinio darbo patirties, kadangi kartu su mokiniais prieš atostogas teko izoliuotis. Mokytoja taip pat akcentuoja, kad tėvai – vieni svarbiausių pagalbininkų mokytojui, bet už mokytoją jie neturi dirbti. Su tėvais nuolat palaikomas kontaktas. Svarbu priminti, kad paruoštų mokinio aplinką namuose, sudėtų knygas, priemones, kad vaikui nereikėtų bėgioti ir blaškytis per pamoką. Nors „Teams“ platforma, kurioje dirba mokykla, turi skambutį, pranešantį apie pamoką, tėvai, žinodami dienos užduočių planą, taip pat padeda geriau kontroliuoti mokinio laiką. „Po savaitės nuotolinio darbo, susirinkome nuotoliniu būdu su tėvais, klausiau, kaip jie gyveno tą savaitę? Ir man sako: mes galėjome ramiai uždaryti kambario duris, nes mūsų vaikas sugebėjo vienas dirbti prie kompiuterio. Aš pati visada buvau prisijungusi ir mokiniai bet kada galėjo manęs pasiklausti. Taip nuėmėm nuo tėvų tą baubą, kad teks patiems sėdėti su vaiku ir jį mokyti, ir tai buvo mūsų sėkmė“, – pasakoja mokytoja. Ji taip pat primena, kas svarbu pradinių klasių mokytojui, mokant nuotoliniu. Pavyzdžiui, medžiagą pateikti kuo vaizdžiau, nes tokio amžiaus vaikams svarbus vizualumas. Svarbu stebėti vaiką, emociškai palaikyti, emocinis palaikymas taip pat turi būti didesnis, negu klasėje. Taip pat neužmiršti praktinio mokymo – mokant labai gali pasitarnauti namų aplinka, tarkime, pradinukas gali atsinešti ir papasakoti prieš ekraną apie kažkokį daiktą, kažką išmatuoti, įsipilti vandens, kuris bus reikalingas per pamoką, ir pan.

 

ŠMSM inf.