Nuolat ieškoti naujų idėjų

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Tęsiame pokalbius su metų mokytojais ir šįkart kviečiame susipažinti su Vaidilute Šepkauskiene, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininke. Pedagogė mokinius įtraukia į įdomias iniciatyvas, renginius (eksperimentų mugę, chemijos popietę, Tyrėjų savaitę), veda pamokas Karpėnų klinčių karjere, Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, Kauno technologijos universitete, AB „Akmenės cementas“. Mokytoja gali pelnytai didžiuotis išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, turbūt svarbiausias jos mokinio laimėjimas – trečioji vieta Kinijos mokslo ir technologijų pažangos konkurse paaugliams CASTIC.

Kokios emocijos ir mintys aplankė sužinojus, kad tapote Metų mokytoja? 

Išgirdus šią žinią užliejo džiaugsmo ir pakylėjimo nuo kasdienybės banga. Metų mokytojos vardo suteikimas man yra svarbus įrodymas, kad darbas, kuriam skiriu daug laiko, pastangų, kompetencijų – prasmingas. Mano iniciatyvas pastebėjo ir įvertino.

 

Kas nulėmė jūsų profesijos pasirinkimą – kodėl tapote mokytoja ir pasirinkote chemijos sritį? 

Mokykloje labiausiai patiko ir geriausiai sekėsi tikslieji mokslai. Baigus Naujosios Akmenės 2-ąją vidurinę mokyklą, nereikėjo ilgai svarstyti, kuris mokslas įdomesnis. Pasirinkau chemiją, nes greičiausiai atlikdavau užduotis, gebėdavau susieti skirtingas temas. Studijuodama Vilniaus universitete, V kurse, atlikdama praktiką mokykloje, supratau, kad galiu dirbti mokytoja.

 

Kokios savybės, jūsų nuomone, reikalingos geram pedagogui?

Bendraujant su mokiniais svarbu laikytis žodžio, taisyklių, susitarimų. Prižadėjus, būtina ištesėti, priešingu atveju – pasitikėjimas prarandamas. Į pamoką reikia eiti su šypsena ir teigiama emocija. Pozityvi energija persiduoda mokiniams. Gera motyvacija suveikia tada, kai dalyko tema siejama su mokinių patirtimi, turimomis žiniomis, tada – žingsnis po žingsnio einama prie sudėtingesnio. Probleminės užduoties sprendimas, diskusija atskleidžia mokinio kompetencijas.

 

Viena iš šiemet apdovanotų Metų mokytojų teigia jau nuo vaikystės jautusi pašaukimą mokyti, padėdavo mokytis ir globodavo jaunesnes seseris. Kaip manote jūs – mokytoju gimstama ar tampama? 

Mokytoju gali būti ne kiekvienas: būtina gebėti bendrauti, turėti kantrybės ir atkaklumo dar ir dar kartą aiškinant, atrodo, „sunkiausią“ temą. Manau, kad iš dalies mokytojo profesija priklauso nuo įgimtų savybių (juk neretai kalbama apie mokytojo pašaukimą). Suvokus, kad gali ir nori būti mokytoju, negali sustoti, reikia nuolat tobulėti, ieškoti naujų idėjų, kurios būtų įdomios mokiniams. Ir ypač svarbu – reikia būti tvirtu savo dalyko žinovu.

 

Papasakokite, kokius renginius, populiarinančius chemiją, organizuojate gimnazijoje. 

Jei paklaustumėte bet kurio žmogaus, kuris mokykloje mokėsi chemijos, ką prisimena, atsakymas yra vienareikšmis – įdomiausia atlikti bandymus. Mano darbas populiarinant chemiją prasideda pamokoje atliekant praktinius tyrinėjimų darbus, organizuojant renginius: „Chemikų dienas“, „Eksperimentų muges“, „Protmūšius“, išvykas į AB „Akmenės cementas“, UAB „Eternit Baltic“, Karpėnų klinčių karjerą, pristatant jaunųjų tyrėjų darbus gimnazijos mokiniams. Kasmet vis įdomesnės Lietuvoje sumanomos veiklos „Tyrėjų naktyse“, tenka su mokiniais klausytis paskaitų, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose Vilniaus, Kauno technologijų, Vytauto Didžiojo universitetų laboratorijose. „Mobiliosios bioklasės“ vizitai gimnazijoje ypač naudingi mokiniams, nes leidžia prisiliesti prie naujausių priemonių, sudaroma galimybė diskutuoti su studentais chemikais, biologais.

 

Išugdėte nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų – kaip pastebite gabius vaikus, kaip su jais dirbate? Ar vaikai aktyviai reiškia norą dalyvauti įvairiuose konkursuose, ar juos reikia paskatinti, prikalbinti?

Tiriamųjų darbų idėjos gimsta klasėje, pamokoje, aptariant darbo rezultatus, o kartais ir netikėčiausiose situacijose. Mokytojo ar mokinio probleminis klausimas, apmąstymas, atsakymo paieška – veda prie temos formulavimo. Tada vyksta ilgas ir atkaklus darbas atliekant tyrimą. Dar neteko kalbinti nė vieno mokinio, kad jis, mano nurodymu, ruoštųsi konkursui ar olimpiadai. Aktyviausi, gabiausi ir darbščiausi mokiniai, pasitikėdami mokytoju, gali pasiekti puikių rezultatų.

 

Daugelyje pasaulio šalių gabūs vaikai priskiriami ypatingų vaikų grupei, jiems taikomos specialios mokymo programos, jie tiriami ir ugdomi įvairiuose specializuotuose centruose, veikia įvairios organizacijos ir asociacijos, vienijančios gabius vaikus, jų tėvus, visus specialistus, dirbančius šioje srityje. Kokia situacija Lietuvoje?

Neakivaizdinė jaunųjų chemikų mokykla „Pažinimas“, vadovaujama prof. dr. Rimanto Raudonio, priima mokinius, kurie neabejingi chemijai, siekia naujų žinių, seka mokslo naujoves. Pirmuosius savo darbus jaunieji tyrėjai gali teikti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymo) mokslų konkursui „Mūsų eksperimentas“ arba Europos Sąjungos nacionalinio etapo jaunųjų mokslininkų konkursui.

Mokyklose tinkamai įrengtų laboratorijų ar specializuotų kabinetų labai trūksta, todėl gabiausi mokiniai, kad galėtų atlikti tyrimus, turi vykti į aukštųjų mokyklų laboratorijas.

 

Kaip manote, ar aukšti mokymosi pasiekimai, olimpiadų laimėjimai ir panašiai – nulemti mokinio gabumų, ar tai jo ir pedagogo įdėto darbo atspindys? 

Gabumai labai svarbu. Kaip ir svarbu atrasti nišą, kurioje geriausiai jautiesi, gali reikštis, atsiskleisti, pagaliau dirbti darbą, kuris tau mielas.

Abipusis mokinio ir mokytojo darbas, žvelgimas viena kryptimi – dažniausiai atsiperka, pasiekiama laimėjimų.

 

Ačiū už pasidalijimą mintimis ir patirtimi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.