Nuo kompetencijų – prie ugdymo turinio

Paskutinio vasario penktadienio popietę įvyko antrasis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) nuotolinis renginys „UTA: kas vyksta“. Rasa Šnipienė, viena iš projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ koordinatorių, priminė, kad sausio mėnesio renginyje iš viso (vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje „Zoom“ ir socialiniame tinkle „Facebook“) dalyvavo daugiau nei tūkstantis dalyvių. Šiame renginyje skaityti trys pranešimai: pateikta Bendrųjų programų atnaujinimo įžanga, kalbėta, kodėl pasirinktas kompetencijomis grįstas programų atnaujinimas, pristatyti Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo darbai. Rasa Šnipienė, tikėdamasi, kad susidomėjimas neišblės, anonsavo kovo mėnesio renginį, kuriame bus kalbama apie programų skaitmeninimą.

 

Antrajame renginyje pristatyta, kaip kompetencijų ugdymas atsispindi konkrečiose programose. Saulė Vingelienė, NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėja priminė, kad ankstesnėse programose kompetencijos buvo suskirstytos į bendrąsias ir dalykines, dabar jos taip neskirstomos, tačiau dalykinės niekur nedingo ir esminiai kiekvieno dalyko pagrindai yra pažinimo kompetencijoje. Pirmiausia parengtas kompetencijų raidos aprašas, juo remdamosi, dalykininkų grupės išskyrė pasiekimų sritis, pasiekimus, tada imtasi mokymo turinio, t. y. susitarta, kokios kompetencijos turi būti ugdomos, tik tada kuriamas turinys.

Kompetencijos gamtos mokslų srityje

 

NŠA Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Ona Vaščenkienė pristatė kompetencijas gamtamokslinio ugdymo Bendrosios programos projekte. Gamtamokslinio ugdymo tikslas apibrėžiamas taip: „Sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui, kad gamtamokslinio ugdymo turiniu būtų sudarytos galimybės įgyti kompetencijų pagrindus ir aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtų ir tvarių žinių. Siekiama, kad mokiniai, išmokę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytųsi vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai ir socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi, spręsti darnios raidos problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą“. Taigi, apibrėžime atpažįstame kūrybiškumo, socialinę, emocinę, sveikos gyvensenos (SESG), pilietiškumo, pažinimo kompetencijas. Metodininkė priminė, kad iš viso jų yra šešios: pažinimo, kūrybiškumo, SESG, pilietiškumo, komunikavimo ir kultūrinė, o gamtamokslinio ugdymo programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys: gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas, gamtamokslinis komunikavimas, gamtamokslinis tyrinėjimas, gamtos objektų ir reiškinių pažinimas, problemų sprendimas ir refleksija, žmogaus ir gamtos dermės pažinimas. Kiekvienoje pasiekimų srityje įvardijama nuo trijų iki šešių pasiekimų. Skaidrėje O. Vaščenkienė vizualiai parodė, kokios kompetencijos įgauna raišką konkrečiose pasiekimų srityse. Metodininkė išsamiau apibūdino kiekvieną kompetenciją, jų sandus, kaip juos atspindi pasiekimai.

 

Pažinimo kompetenciją sudaro dalyko žinios ir gebėjimai, kritinis mąstymas, problemų sprendimas ir mokėjimas mokytis. Į SESG kompetenciją patenka savimonė ir savitvardos įgūdžiai, empatiškumas, socialinis sąmoningumas ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingas sprendimų priėmimas ir elgesys vertinant pasekmes bei rūpinimasis sveikata. Kūrybiškumo kompetenciją sudaro tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos sandai. Tai reiškia, kad skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus ir juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gamtos reiškinius ir objektus. Pilietiškumo kompetencija susideda iš pilietinio tapatumo ir pilietinės galios, gyvenimo bendruomenėje kuriant demokratišką visuomenę, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, valstybės kūrimo ir valstybingumo stiprinimo tarptautinėje bendruomenėje sandų. Gamtamokslinėmis veiklomis mokiniai identifikuoja, nagrinėja ir sprendžia problemas, tokiu būdu susipažįsta su gamtos apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, kritiškai vertina žiniasklaidoje pateikiamą gamtamokslinę informaciją; skatinami prisiimti atsakomybę dėl savo veiklos ir jos rezultatų, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius. Pasitelkus Darnios raidos tematiką ugdomas socialinis atsakingumas. Kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška ir kultūrinis sąmoningumas sudaro kultūrinę kompetenciją: „Mokiniai nagrinėja gamtos mokslų plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su saugomais gamtos objektais, puoselėja pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, ugdosi atsakomybę, susijusią su gamtos išteklių naudojimu ir išsaugojimu; etiškai vykdo įvairias veiklas, atsižvelgia į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus“. Kultūrinis sąmoningumas formuojamas tada, kai mokinys geba ne tik apibūdinti, bet ir veikti. Komunikavimo kompetencija ugdoma mokantis visų dalykų, ugdant praktiškai visus gamtamokslinius pasiekimus, apima bendravimą, bendradarbiavimą, darbą su informacija, informacijos paiešką, sugebėjimą atrinkti objektyvią informaciją, pasirinkti patikimą šaltinį.

 

Pranešėja pavyzdžiais iliustravo, kaip augant vaikui sudėtingėja užduotys ir pasiekimai: pavyzdžiui, sando Rūpinimasis sveikata programos mokymosi turinyje matome, kad pirmoje klasėje mokinys aiškinasi mitybos svarbą žmogui, o penktoje – kokį vaidmenį atlieka vanduo ir įvairios maisto medžiagos, kokia mitybos reikšmė bręstančiam organizmui (nes paaugliai neretai susiduria su mitybos sutrikimais, todėl apie tai reikia kalbėtis iš anksto). Devintoje klasėje mokomasi paaiškinti sudedamųjų maisto dalių funkcijas, kalbama apie problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų (baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir kt.) vartojimo, mokomasi apibūdinti visavertę mitybą, nurodyti, kodėl nesilaikant sveikos mitybos taisyklių sutrinka sveikata. Kalbant apie pilietiškumo ugdymą gamtos mokslų pamokose, tai jis atskleidžiamas kalbantis apie gamtos saugojimą: pirmokai ir antrokai pateikia pavyzdžių, kaip tausoja gamtą, o po poros metų jau geba paaiškinti gamtos išteklių tausojimo svarbą žmogaus gyvenimo kokybei, penktoje ir šeštoje klasėse kalbama apie racionalų vartojimą, devintoje ir dešimtoje klasėse mokiniai geba diskutuoti apie antrinių žaliavų perdirbimo svarbą, siekiama, kad jie galėtų ne tik kalbėtis aktualiomis temomis, bet ir veikti – dalyvauti akcijose, projektuose.

Kompetencijos technologijų programoje

 

Šią temą pristatė NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Eglė Vaivadienė. 2008 metų bendroji technologijų programa labiau orientuota į vartotojo ugdymą, o atnaujintoje programoje siekiama ugdyti kūrėją, kūrybišką, atsakingą vartotoją, gyvenimui būtinus praktinius ir problemų sprendimo gebėjimus turintį asmenį. 1–8 klasėse mokomasi keturių technologijų krypčių, įvairių technologijų. Tokiu būdu sudaroma galimybė atrasti dominančią technologijų sritį ir vyresnėse klasėse pasirinkti vieną iš siūlomų krypčių, jos modulį ar projektinį darbą. Technologinio ugdymo tikslas – sudaryti galimybes mokiniams išsiugdyti technologinio raštingumo, antreprenerystės pagrindus, puoselėti vertybines (savęs ugdymo, savigarbos ir pagarbos kitiems bei jų technologinei-kūrybinei veiklai, pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo, motyvacijos, atsakomybės, imlumo naujovėms, atkaklumo siekiant tikslo, sveikos gyvensenos) nuostatas; kurti naudojantis tradicinėmis ir pažangiomis technologijomis ir patirti kūrybinį procesą, džiaugsmą jo rezultatais, būti atsakingais kūrėjais ir vartotojais.

 

Technologinis ugdymas yra sudedamoji holistinio, integralaus STEAM (gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų ir matematikos praktinis taikymas) ugdymo dalis, ugdanti mokinių technologinį raštingumą, kūrybinį ir kritinį mąstymą, gebėjimą suvokti, naudoti ir įvertinti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame-gamybiniame procese, formuojant teigiamą nuostatą į technologijų virsmą praeities-dabarties-ateities kontekste. Per šio dalyko pamokas siekiama ugdyti kūrybingą, iniciatyvią, smalsią, kūrybiškai ir kritiškai, lateraliai mąstančią, technologiškai raštingą, kultūringą, komunikuojančią ir socialiai atsakingą asmenybę. Taip pat – taikant aktyvaus mokymo ir mokymosi metodus, modernias darbo, informacijos valdymo, medžiagų pažinimo ir apdorojimo technologijas kūrybinėje veikloje, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus, sudaryti sąlygas visiems mokiniams (neskirstant jų pagal lytį) įgyti gyvenimui būtinų praktinių, problemų sprendimo įgūdžių ir gebėjimų, mokytis įvairių technologijų, rasti dominančią technologijų sritį ir, vadovaujantis dizaino principais, kurti. Technologijų pamokose mokiniai mokosi praktiškai taikyti gamtos mokslų, matematikos, ekonomikos, meno / dizaino žinias ir dėsnius, taikyti inžinerinius sprendimus, eksperimentuoti ir modeliuoti. Ugdymui naudojami dizaino procesu grįsto mąstymo metodai ir principai, mokantys atpažinti, suvokti problemas, kurti į problemų sprendimą orientuotas idėjas, jas sisteminti, išgryninti bei įgyvendinti, testuoti ir pristatyti.

 

Pažinimo kompetencija atskleidžiama, kai technologinis raštingumas konstruojamas remiantis moksline / inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose, pažįstant medžiagas, objektus, reiškinius, technologinius procesus, mokiniai skatinami tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. SESG kompetencija ugdoma mokantis kelti trumpalaikius ir ilgalaikius aktualius tobulėjimo tikslus, realizuoti juos tikslingai kuriant produktus, renkantis profesinio gyvenimo kryptį, vadovaujantis saugaus darbo ir elgesio principais, formuoti sveikos mitybos, gyvensenos ir tvaraus elgesio nuostatas. Kūrybiškumas pasireiškia ne tik kuriant, bet ir išradingai pristatant savo kūrinį, jį vertinant, reflektuojant, skatinama kūrybinė mokinių veikla, džiaugsmas procesu ir pasiektais rezultatais, ugdomas gebėjimas kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus, problemas ir galimybes. Pilietinės kompetencijos dalyko pamokose atsiskleidžiama, kaip mokiniai prisiima atsakomybę dėl mokymosi, veiklos, pasirinkimų bei asmeninės ar visuomeninės veiklos rezultatų, kad mokiniai mokosi ekonomikos, ergonomikos, nešvaistyti maisto, racionaliai naudoti priemones ir prietaisus, tausoti medžiagas, jausti pagarbą ir toleranciją įvairių tautų kultūroms, nacionalinėms šventėms, suprasti technologijų svarbą valstybei. Kultūrinė kompetencija išreiškiama tuo, kad mokiniai analizuoja Lietuvos ir pasaulio šalių etninės kultūros objektus, amatų ir technologijų raidos tendencijas, formuojasi pagarbą įvairioms pasaulio kultūroms ir pasiekimams, kuria individualų santykį su technologijomis, kultūros objektais, kūriniais ir reiškiniais, atsakingai dalyvauja kultūriškai įvairiuose veiklos kontekstuose kaip kūrėjai, interpretuotojai, vartotojai ar kritikai. Komunikavimo kompetencija lavinama ugdant mokinių technologinį ir medijų meno raštingumą, įvairiuose šaltiniuose ieškoma, randama, sisteminama ir taikoma aktuali informacija, kurios reikia problemos sprendimui. Surinkta medžiaga atrenkama ir kaupiama, mokiniai kuria naują pranešimą, kuriuo siekiama prisistatyti, apibūdinti sukurtą produktą ar paslaugą.

 

Savaime suprantama, kuo aukštesnėje klasėje mokinys mokosi, tuo užduotys sudėtingesnės, daugiau atliekamų operacijų, sudėtingesnės priemonės ir jų pasirinkimas. Pradinėse klasėse reikia daugiau mokytojo ir draugų pagalbos, o vėliau, vis dažniau dirbama savarankiškai, kūrybiškai, remiantis patirtimi. Kadangi ugdymas orientuotas į projektines veiklas, siekiama, kad tą pačią užduotį mokiniai galėtų atlikti skirtingose klasėse, tačiau, jų gebėjimai, atsižvelgiant į lygius, aukštesnėse klasėse būtų atitinkamai mažesni: pavyzdžiui, ketvirtasis lygis pirmoje ir antroje klasėse lygus trečiajam lygiui trečioje ir ketvirtoje klasėje, penktoje–šeštoje – tas pats pasiekimas jau bus antrojo lygmens ir t. t.

 

E. Vaivadienė parodė ir praktinį pavyzdį – 4–6 pamokų ciklą 7 klasei „Vytinė juostelė“, skirtą vytinės juostos gaminimui, bei atskleidė ugdomųjų kompetencijų sąsają su atnaujinamoje programoje išskirtomis pasiekimų sritimis: problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas; idėjų generavimas, atrinkimas, rutuliojimas; sprendimo įgyvendinimas / prototipavimas; rezultato pristatymas ir į(si)vertinimas.

 

Pasak S. Vingelienės, planuojama, kad pagal atnaujintas programas mokiniai pradeda mokytis 2022 metais, bet dar diskutuojama, ar tikrai bus spėta tam pasiruošti. Kol kas tiksliai žinoma, kad laiko pakaks atnaujinti priešmokyklinukų ugdymo turinį.

 

Ir pirmosios, ir antrosios, kartą per mėnesį vykstančių, vaizdo konferencijų įrašus galite rasti čia ir čia.