Numatoma papildomai skirti daugiau kaip 130 mln. Eur specialiųjų poreikių vaikų įtraukčiai į bendrąsias mokyklas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi įtraukties švietime plėtrai, yra suplanavusi papildomas investicijas. Nuo kitų metų numatoma gerokai didinti finansavimą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukimui į bendrąsias mokyklas: mokymosi aplinkai ir mokytojams pasirengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.

 

2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 136,1 mln. Eur investicijos, skirtos stiprinti mokyklas įtraukiojo ugdymo srityje. Iš jų preliminariai 2023 m. – 6,2 mln. Eur, 2024 m. – 15,6 mln. Eur. Finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.

Investicijos į specialistus, ugdymo aplinką, švietimo pagalbą

 

Lėšos numatomos stiprinti pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų kompetencijas ir koordinuotai teikiamas paslaugas, pritraukti daugiau reikalingų specialistų, atnaujinti pedagoginio psichologinio vertinimo instrumentus, plėsti įtraukiajam ugdymui reikalingas visos dienos mokyklos paslaugas, mokymo priemonėms.

17,6 mln. Eur iš minėtų daugiau kaip 136 mln. Eur investicijų teks mokyklų aplinkoms pritaikyti neįgaliųjų poreikiams pagal universalų dizainą, 10 mln. Eur – specialiam mokykliniam transportui, kuris būtų tinkamas negalią turintiems vaikams. Konkretų šių lėšų panaudojimą planuoja regionų plėtros tarybos.

 

„Kaip seksis įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, kaip mokyklos ir visuomenė bus tam pasirengusi, priklausys nuo mūsų visų. Tam, kad įtrauktis – įvairių poreikių vaikų ugdymas bendrose mokyklose – vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų. Jei klasėje yra vienas ar keli specialiųjų poreikių turintys vaikai, kartu su mokytoju turi dirbti ir kiti specialistai: specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti pagalbą teikiantys pedagogai, taip pat mokytojų padėjėjai. Per dvejus metus numatyta pritraukti daugiau šių darbuotojų į mokyklas. Šiemet jau turime rekordinį mokytojų padėjėjų skaičių – su papildomu šios Vyriausybės numatytu finansavimu savivaldybėse įsteigta daugiau nei 700 mokytojo padėjėjų etatų, daugėjo ir švietimo pagalbos specialistų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

 

Pasak I. Gaižiūno, nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir pati didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo vos 62 mln. Eur, o 2022 m. švietimo pagalbai apskaičiuotos lėšos siekė jau 112 mln. Eur.

Papildomos lėšos naujiems etatams

 

Praėjusiais mokslo metais iš viso Lietuvoje buvo 3836 užimti švietimo pagalbos specialistų etatai, taip pat dirbo 3415 mokytojo padėjėjų. Pastarųjų skaičius pernai padidėjo 719, kai ministerija papildomai savivaldybėms skyrė  3,6 mln. Eur mokytojų padėjėjų etatams steigti.

Šiemet papildomai skirta 900 tūkst. Eur, kad savivaldybės galėtų įsteigti 150 švietimo pagalbos specialistų etatų.

„Svarbu, kad didesnį indėlį švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, kurioms tiesiogiai priklauso ši funkcija. Kol kas didžiąją švietimo pagalbos finansavimo dalį sudaro valstybės, o ne savivaldybių asignavimai“, – sako I. Gaižiūnas.

Lietuvos aklųjų bibliotekos nuotr.

Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas,  2022 m. – dar 12,5 proc. 2023 m. jis didės 13 proc.

Siekiant parengti kuo daugiau mokykloms reikalingų specialistų, šiais metais specialiosios pedagoginės pagalbos studijos įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą, ir visi įstojusieji gali gauti beveik 300 Eur dydžio mėnesines stipendijas, o paskutiniais studijų metais stipendija kyla iki 500 Eur, jei studentas sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja po studijų ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato. Priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys parodė, kad šiemet specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu daugiau studentų negu praėjusiais metais.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais metais pirmą kartą skyrė papildomą finansavimą, kad švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją galėtų įgyti apie 250 pedagogų. Logopedais panoro tapti 86, surdopedagogais – 20, tiflopedagogikos studijas pasirinko 19, specialiosios pedagogikos – 123 pedagogai. 2023 ir 2024 metais numatyta finansuoti panašų studijų vietų skaičių.

Bendrose mokyklose mokosi 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių

 

Per artimiausią laikotarpį savivaldybėse numatoma įsteigti iki 10 regioninių konsultacinių centrų. Juose dirbantys specialistai – psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai ir kiti – konsultuos mokyklas, mokinius, šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis metodinis Lietuvos įtraukties švietime centras. Darbus tęs ir pedagoginės psichologinės tarnybos.

Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.

 

ŠMSM inf.