Norint rasti šaltinio pradžią, reikia eiti prieš srovę…

Aušra Židžiūnienė

2020-ieji – Šventojo Jono Pauliaus II metai


„Žmonijos ateitis priklauso nuo žmonių, kurie pasikliauja tiesa ir kurių gyvenimus nušviečia kilnūs moralės principai, leidžiantys jų širdims mylėti iki pasiaukojimo.“ (Šv. Jonas Paulius II „Pamokymai gyvenimui“, Alma littera, 2005)

 

Minėdami šv. Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį, negalime užmiršti jo liudyto artumo Lietuvos žmonėms, jo nesumeluotos meilės mūsų šalies ir viso pasaulio jaunimui. Jonas Paulius II, būdamas intelektualas, mokėjo užmegzti ryšį su kultūros, intelektualų bendruomene ir jaunimu. Matyt, ne veltui šio popiežiaus vardas siejamas su meile kiekvienam – neišskiriant tikinčiųjų ir netikinčiųjų, gerų ar ne itin gėrio samprata besivadovaujančiųjų. Šventasis Tėvas buvo tvirtai įsitikinęs, kad be vertybinio pagrindo bet koks veikimas bus netikras. Jis buvo nepailstantis žmogiškumo esmės ir etikos branduolio gynėjas.

 

O kaip ugdomi šių dienų vaikai? Ar mokytojų lūpose ir darbuose vis dar gyvas šv. Jono Pauliaus II pavyzdys, ar jo gyvenimas, tikėjimas ir viltis auginama mažųjų ir jaunuolių širdyse?

Niekuomet nepaliauti ieškojus…

 

Šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatas – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos mokytojas Artūras Adamas Markevič pastebi, jog Jonas Paulius II – popiežius, noriai būdavęs vaikų apsuptyje bei drąsiai ieškojęs susitikimų su jaunimu. Jis turėjo didelių lūkesčių jaunajai kartai ir puoselėjo viltį, jog jaunuolių ryžtas ir atkaklumas gali pakeisti žemės veidą. Pasitikėjimas ir atsakomybės delegavimas jauniems žmonėms nulėmė tai, jog popiežius iš Rytų tapo autoritetu net tais laikais maištaujančiam europiečiui.

 

Pasak A. A. Markevič, Karolis Juzefas Voityla buvo įvairiapusė asmenybė. Jo gyvenimo būdas – aktyvus laisvalaikis gamtoje, sportas, aktorystė, poezija – formavo jo žmogiškumą, tikėjimą bei gilų santykį su Dievu ir pasauliu. Ne tik akademinės studijos, bet kartu ir sunkus fizinis darbas bei akistata su gyvenimo tikrove (pavyzdžiui, artimųjų žmonių mirtimi) skatino būsimąjį dvasininką ieškoti – nepailsti ieškoti šaltinio. Jo širdis žinojo, kad norint rasti šaltinio pradžią, reikia eiti prieš srovę, į viršų.

 

Meilės Lukšienės premijos laureato nuomone, būtent toks požiūris į gyvenimą gali įkvėpti šiuolaikinį mokinį, nežinantį, kuria kryptimi judėti ir dėl to pasimetusį pasaulio sumaištyje.

„Jonas Paulius II kreipė dėmesį į gylį. Jis parodė doros lyderystės, vienijančio atleidimo bei kuriančios taikdarystės galią. Šios vertybės – kaip niekada aktualios mūsų laikų jaunuoliui, dažnai susiduriančiam su lengvesnio kelio pasiūla, t. y. apgavystės, keršto ir pykčio pasiūla. Pasak popiežiaus, žmogus negali taikstytis su apsileidimu, abejingumu. „Turite iš savęs reikalauti, net jei kiti iš jūsų nereikalauja“, – sakė jis jaunimui. Šie žodžiai, kaip ir visa Jono Pauliaus II asmenybė, gali būti stiprus vertybinis pagrindas jauniems visuomenės atstovams“, – įsitikinęs etikos mokytojas A. A. Markevič.

Su kuo sutampi, toks ir pats tampi!

 

Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė prisimena savo pirmąjį susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II, įvykusį 2002 m. Pasaulio Jaunimo dienose Toronte, Kanadoje.

„Tai – renginys, kurį inicijavo pats Šventasis Tėvas, pakviesdamas jaunimą švęsti tikėjimo šventę. Jis vyksta, kas treji metai, vis kitame pasaulio žemyne ir trunka iki 2 savaičių. Dabar galiu pasakyti, jog esu Jaunimo dienų gerbėja. Bet tuomet, tai buvo mano pirmoji tokia išvyka: kitas žemynas, skrydis lėktuvu, nežinia, kaip viskas vyks, kur gyvensime, ką veiksime – daugiau klausimų nei atsakymų. Ir tikrai, ši kelionė buvo įsimintina: tūkstančiai jaunų žmonių iš įvairių pasaulio vietų, naujos pažintys, renginių gausa nuo koncertų, susitikimų iki socialinių akcijų, nuo tylios maldos iki šlovinimo gatvėse. Tačiau labiausiai jaudinantis įvykis – susitikimas su popiežiumi. Vakarinės Vigilijos metu Šventasis Tėvas paklausė mūsų, susirinkusiųjų, maždaug milijono jaunų žmonių, kiek popiežiui metų, visi pradėjome džiugiai skanduoti, kad 83-eji. Popiežius ir tuomet atsakė, išsaugodamas humoro jausmą, kad jis išties esąs 83-ejų metų jaunuolis. Ir paaiškino, jog su kuo sutampi, toks ir pats tampi. Popiežius jautėsi jaunas, būdamas su jaunimu, ir linkėjo panašėti į Kristų, sutapti su Juo ir būti tikėjimo žinios apaštalais. Dirbant su jaunimu, tampi jaunas, domiesi jaunimo aktualijomis, jų džiaugsmais ir rūpesčiais, stengiesi auginti pasitikėjimą ir tikėjimą. Tų metų jaunimo dienų šūkis buvo „Jūs – žemės druska, jūs – pasaulio šviesa“. Kaip anuomet taip ir dabar popiežiaus paraginimas išliko aktualus – būti žemės druska, skonėtis tikėjimu, jį saugoti ir perteikti kitiems“, – pasakoja mokytoja, pridurdama, kad ji iki šiol jaučianti šio šventojo užtarimą, jo pasitikėjimą jaunu žmogumi, drąsinančius žodžius „Nebijoti“. Nebijoti būti jaunais, būti kitokiais, būti tikinčiais.

„Jonas Paulius II – išskirtinis XX a. šventasis, kurio pavyzdys ir jaunam, ir vyresniam gali būti atrama gyvenimo išbandymuose“, – akcentuoja mokytoja D. Kratukienė.

„Nebijok!“ arba vertybės diegiamos pavyzdžiu…

 

Vilniaus Balsių progimnazijos tikybos mokytoja Laura Buterlevičienė stengiasi įdiegti savo mokiniams vertybinį ugdymą, remdamasi šv. Jono Pauliaus II asmens pavyzdžiu, vertybinėmis nuostatomis, dvasingumu.

„Šv. Jonas Paulius II man – itin brangus. Ir šiandien prisimenu 2005 m. balandžio 8 d. – jo mirtį. Visas pasaulis tarsi sustojo, o Etnos ugnikalnio pelenai neleido lėktuvams skristi. Pajutau nežmonišką norą vykti į Romą. Tuo metu dirbau Vilniaus arkikatedroje bazilikoje katechete ir kunigas Ričardas Doveika man patikėjo lydėti į Italiją per vieną naktį apsisprendusius važiuoti piligrimus. Norinčių buvo daug – vos tilpo į du autobusus. Visada atsiminsiu šią kelionę: be sustojimų nuvažiavę į Romą, visą naktį su milijonu žmonių budėjome prie Vatikano vartų, nesakydami vardų, tiesiog atsiremdami į vienas kitą, būdami maldoje ir vienybėje. Tokios bendrystės visada norėjo nuostabus žmogus – Karolis Voityla“, – praeities prisiminimais dalijasi mokytoja L. Buterlevičienė.

 

Mokytoja teigia tikinti, kad tikėjimas gali išlaisvinti žmogų ir gyvenime, remiantis Šventojo Jono Pauliaus II šūkiu – „Nebijok!“

„Mokiniams jau 6 klasėje siūloma kalbėtis tema: „Kodėl turiu tikėti, viltis ir mylėti?“ Ji skirta paminėti šv. Jono Pauliaus gimtadienį (gegužės 18 d.) Manau, kad jaunimą giliai paliečia Šventojo pavyzdys. Štai vienas atsakymas iš mano mokinių darbų: „Mane asmeniškai jaudina, kad Jonas Paulius II meldėsi visur ir visada, ilgai kalbėdavosi su Viešpačiu. Jo mintis: „Žmogus didis tik tuomet, kai jis ant kelių“ žavi, ir aš noriu atrasti bendrą kalbą su Dievu. Todėl jo gyvenimo pamaldumas mane paliečia asmeniškai. Jonas Paulius II tikėjo, kad gali suvienyti žmones, pasistengti, kad pasaulyje daugiau žmonių tikėtų Dievą ir klausytų Jo žodžio. Taip ir mano tikslas, ir tikėjimas gali atvesti mane ir kitus prie pergalės.“ – mokinių mintimis dalijosi Balsių progimnazijos tikybos mokytoja.

 

Ji taip pat prisiminė, jog 8 kl. mokiniams (spalio mėn.), aiškindama temą „Esu pašauktas būti žmogumi, tikru žmogumi“, pasakojusi būtent Karolio Voitylos pašaukimo istoriją.

„Vilniaus Balsių progimnazijos vertybės – pagarba, atsakomybė, kūrybiškumas, atvirumas – idealiai tinka formuoti vertybinį mąstymą ir elgseną. Manau, kad mokytojas pirmiausia turi būti pavyzdys, skleidžiantis šias vertybes ir laimės jausmą. Jei aš nesišypsosiu, jei aš ateisiu pas savo mokinius be šių tiesų, deja, jokia mano išmintis nebus vertinga“, – įsitikinusi ji.

 

***

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos mokinių darbai

„Viso pasaulio žmonių, kuriems gyvenimo meilė natūraliai ir nesąmoningai yra tapusi svajonių horizontu ir vilčių vaivorykšte, aš prašau: tapkite gyvenimo pranašais. Būkite tokie savo žodžiais ir darbais, sukilkite prieš savanaudiškumo civilizaciją, kuri dažnai žmogaus asmenį laiko ne tikslu, o veikiau priemone, aukoja jo orumą ir jausmus dėl paprasčiausio pelno. Darykite tai, konkrečiai padėdami tiems, kuriems mūsų reikia ir kurie be mūsų pagalbos, ko gero, neatsilaikytų prieš nevilties pagundą“. (Šv. Jonas Paulius II „Pamokymai gyvenimui“, Alma littera, 2005)

 

Temą tęsime.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Lina

    Ačiū už gerą straipsnį. Nepaliaukime irtis prieš srovę, neškime šviesą esantiems šalia.

  • Aldona

    Reakcija į antraštę – „Atpažinti. Suvokt ir atpažinti Tai savy.”. Klausytis ir girdėti vidumi, dažniausiai niekur nereikia eiti. Vis tai – mumyse yra.