Netradiciškai pažymėjome Europos logopedų dieną

Idėja netradiciškai pažymėti Europos logopedų dieną kilo mums, Vilniaus lopšelio-darželio „Pelenė“ logopedėms. Kolegėms iš Lietuvos ir kitų Europos šalių pasiūlėme lavinant vaikų kalbinį kvėpavimą per logopedines pratybas pučiant kurti paveikslus ir surengti parodą „Pučiu ir kuriu“.

 

Kalbinio kvėpavimo lavinimas – viena svarbiausių logopedinių pratybų sričių. Literatūroje nurodoma, kad, siekiant išlavinti kalbinį kvėpavimą, būtina atkreipti dėmesį į vaiko fiziologinį kvėpavimą diafragma. Vaikai mokomi taisyklingai įkvėpti ir iškvėpti orą. Atliekami įvairūs pratimai: įkvėpti ir iškvėpti pro nosį, įkvėpti pro nosį – iškvėpti pro burną ir pan. Antrasis etapas yra dainavimo pratybos (fonacija). Trečiasis – kalbėjimas laisvai, aiškiai, raiškiai, sklandžiai, darant logines pauzes.

 

Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, ypač mikčiojantiems, turintiems dizartrijos sutrikimą, svarbu lavinti kalbinį kvėpavimą, siekiant ilginti iškvepiamo oro srovę, reikalingą aiškiai ir raiškiai kalbėti. Labai svarbu, kad vaikas taisyklingai įkvėptų – pro nosį (burna sučiaupta, pečiai nuleisti, nugara tiesi), o iškvėptų pro burną tolygią, kuo ilgesnę oro srovę, neišpūsdamas skruostų. Kvėpavimas turi būti tylus, natūralus, ritmiškas. Svarbu neskubėti.

 

Kalbinį kvėpavimą (iškvepiamo oro srovės kontroliavimą ir iškvėpimo ilginimą) lavina tokie visoms logopedėms gerai žinomi žaidimai kaip: muilo burbulų, vėjo malūnėlių, balionų, popierinių snaigių, lapelių, paukščiukų, drugelių, plunksnelių (nu)pūtimas, pūtimas pro šiaudelį į vandenį „Arbatos virimas“, teniso kamuoliuko, vatos gumuliuko pūtimas į vartus „Futboliukas“, žvakės pūtimas „Ugnelė plazda“, taip pat visi žaidimai su gamykliniais ir pačių gamintais pučiamaisiais muzikos instrumentais: dūdelėmis, švilpukais, švilpynėmis, pūtimo pypkė „Garvežiukas“ ir kt.

 

Siekdamos paįvairinti veiklą pasiūlėme kolegėms pučiant akvarelės, spalvotą guašo lašą, naudojant muilo burbulus ar pučiamuosius flomasterius per logopedines pratybas sukurti su vaikais paveikslą. Buvo galima pasitelkti visas kūrybos priemones papildant savo paveikslus, siekiant sujungti naudą (iškvepiamo oro srovės ilginimą) ir grožį, eksperimentuoti su vaikais: jei pūsiu stipriai ir staigiai, o jei lėtai ir visai silpnai, kokios oro srovės reikia, siekiant tikslo, pavyzdžiui, išpūsti gėlę, medį, pabaisiuką ar abstrakčią figūrą. Ši technika leido atsiskleisti vaikų ir logopedžių kūrybiškumui, tai ir erdvė kalbos ugdymui – kas tai, į ką panašu? Taip galima pakartoti ir įtvirtinti spalvas, dydžius, formas, pagal sukurtus paveikslus galima kurti ir istorijas.

 

Džiaugiamės sulaukę beveik 300 darbų iš Lietuvos miestų ir miestelių, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos lopšelių-darželių, darželių-mokyklų, bendrojo ugdymo ir specialiųjų mokyklų ugdytinių, privačių logopedinių kabinetų, daugiafunkcių centrų klientų nuo 2 iki 21 metų. Tikimės, kad veikla buvo įdomi, visi patyrė gerų emocijų ir kūrybos džiaugsmą. Taip pat ši technika paįvairino kasdienį logopedų darbą, o vaikai gavo naudos įveikiant kalbėjimo sunkumus. Darbus galite pamatyti „Facebook“ puslapyje „Kūrybingi logopedai“.

 

Jelena Skibickaja

Vilniaus l.-d. „Pelenė“ logopedė metodininkė

Inga Baškauskaitė-Boronova

Vyresn. logopedė