Nedidelio miestelio gimnazija gali būti pavyzdys didmiesčių mokykloms

Rasa Urnevičiūtė

Modernūs kabinetai ir hibridinis mokymas. Turininga popamokinė veikla ir sėkmingai be korepetitorių paslaugų išlaikomi brandos egzaminai. O svarbiausia – tikras, ne deklaruojamas, dėmesys ir pagalba kiekvienam mokiniui. Kaip mažo miestelio gimnazijai pavyksta tai, kas neretai valstybinei didmiesčio mokyklai vis dar yra ateities siekiamybė?

 

Prieš keletą metų prasidėjus švietimo reformai, ant Nemuno šlaito tarsi uogų kraitė pabiręs jaukus Veliuonos miestelis tapo vienu svarbiausių Jurbarko rajono švietimo centrų. Neilgai trukus penktą šimtmetį įpusėsianti miestelio mokykla, 1992 m. pavadinta Panemunės krašto šviesuolių Antano ir Jono Juškų vardu, pagaliau atgavo tarpukariu suteiktą gimnazijos statusą, ir dabar yra tas uostas, į kurį suplaukia mokiniai iš aplinkinių pagrindinių mokyklų bei skyrių.

 

Švietimo reforma pirmiausia paliečia rajonines mokyklas: vidurinės mokyklos tampa pagrindinėmis, pagrindinės jungiamos prie gimnazijų kaip skyriai. Suprantama, tos naujovės kai kurioms reorganizuojamų mokyklų bendruomenėms kelia nepasitenkinimą, tačiau, įvertinusi mokinių skaičių ir technologinius resursus, lemiamą žodį čia taria rajono vadovybė. Ši situacija nepalieka abejingos ir Veliuonos gimnazijos bendruomenės.

„Mes labai stengėmės, ir mums pavyko. 2012 m., vadovaujami tuometės direktorės Vidos Greičiūtės, tapome gimnazija“, – sako Jūratė Mickuvienė, Veliuonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir fizikos mokytoja. Veliuonos vidurinės mokyklos bendruomenei išties teko nemažai nuveikti, nes gimnazijos statusui įgyti reikėjo ne tik pritraukti tam tikrą skaičių mokinių, bet ir sukurti atitinkamą mokymo bazę. Ne mažiau gimnazijos bendruomenei reikia stengtis ir dabar – kad pateisintų jai suteiktą vardą.

Gimnazija, kurioje laukiami visi

 

„Priimame mokinius iš aplinkinių pagrindinių mokyklų, tad daugelis pas mus ateina tiesiai į III G klasę. Mūsų gimnaziją gali lankyti visi, kas nori, neskirstome, geras ar blogas mokinys, nežiūrime į pažymius. Sakyčiau, mes esame gimnazija, kuri ugdo visus mokinius be išimties. Mokinių su fizine negalia neturėjome, tačiau kiekvienais metais yra turinčiųjų specialiųjų mokymosi poreikių, daugiausia tokių, kuriems būdinga dėmesio sutrikimų. Dar nepasitaikė, kad toks auklėtinis neišlaikytų egzaminų ir negautų atestato. Maža to, daugelis ir toliau sėkmingai tęsia mokslus. Ne visi vaikai po 10 metų yra pasirengę mokytis profesijos. Mes – ta tarpinė stotelė, kurioje jie susiformuoja, pasirengia tolesniam gyvenimui“, – pasakoja J. Mickuvienė.

 

Tačiau ar nekyla patyčių rizika, kai į vieną būrį susirenka skirtingų gebėjimų ir interesų vaikai? „Negaliu tvirtinti, kad patyčių išvis nėra – jei vaikas nebus atviras, apie tai nekalbės, galime ir nesužinoti, kad jis skriaudžiamas. Tačiau mes labai stengiamės, kad visi vaikai, tarp jų ir turintieji specialiųjų poreikių, jaustųsi saugiai, integruotųsi į bendruomenę. Patyčių prevencijos sistemą tobuliname jau daug metų, stengiamės užčiuopti pirmąsias jų užuomazgas. Yra keli mokiniai, kurie iš kitų mokyklų pas mus perėjo dėl to, kad neapsikentė patyčių. Jų tėvų teigimu, čia, Veliuonoje, vaikai su tokiomis apraiškomis nesusiduria“, – sako J. Mickuvienė.

 

Šiuo metu gimnazijoje mokosi 197 1–4, 5–8 ir I–IV G klasių mokiniai, 36 vaikai lanko ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupes, dar 29 ugdytiniai ir mokiniai mokosi Juodaičių skyriuje. Taigi iš viso Veliuonos gimnaziją lanko 262 mokiniai ir ugdytiniai. Į gimnaziją atvyksta (yra ne vietiniai) 72 proc. mokinių. 47 proc. mokinių gauna nemokamą maitinimą.

Kiekvienas mokinys džiugina kaip savas vaikas

 

„Mums svarbiausia kiekvieno mokinio asmeninė pažanga – vertiname, kiek jis mokėjo prieš metus ir kiek moka dabar. Lyginame jį ne su kitais mokiniais, o su juo pačiu. Ir ne tik pažymiai svarbu. Džiaugiamės bet kokia pažanga. Gal jam mokslai niekada nesiseks, bet jis bręs socialiai, įgus lengviau bendrauti. Pagrindinis mokyklos tikslas – išleisti į gyvenimą žmogų, kuris galėtų pasirūpinti savimi ir kitais, – pabrėžia J. Mickuvienė. – Mokytojai mokiniams skiria visas jėgas, dirba neskaičiuodami laiko, jei reikia, konsultuoja ir savaitgaliais.“

 

„Pas mus mokytis atvyksta vaikai net iš Jurbarko – kiekvieną dieną važiuoja po 35 kilometrus čia ir atgal. Pasitaiko ir visiškai praradusiųjų motyvaciją mokytis, tačiau pas mus jie atgyja – ne tik sėkmingai baigia gimnaziją, bet ir toliau siekia mokslų. Štai vienas jurbarkiškis buvo visai užmetęs mokslus, o pas mus atėjęs atgavo motyvaciją ir neseniai aukštais balais baigė Kauno technikos kolegiją. Kiekvieno mokinio pasiekimais džiaugiamės kaip savo vaiko laimėjimais“, – tęsia anglų kalbos mokytoja, 7 klasės auklėtoja Daina Mačiukūnienė. „90 proc. mūsų abiturientų ne tik brandos, bet ir stojamuosius egzaminus laiko be korepetitorių. O juk ir Vilniaus licėjaus, ir mūsų mokiniai per stojamuosius yra toje pačioje eilėje, kaimo mokykloms nuolaidų nėra“, – priduria J. Mickuvienė.

 

„Apie Veliuonos gimnaziją kalbu vien tik geriausiais žodžiais, visada ją rekomenduoju dėl ypač šilto mokytojų ir mokinių ryšio. Didžiausias šios mokyklos pliusas – tu čia būsi savas ir labai svarbus“, – teigia Miglė Leskauskaitė, 2017 m. baigusi Veliuonos gimnaziją, o dabar studijuojanti apskaitą ir finansus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir vadovaujanti įmonės „Dovanų šalis“ parduotuvėms.

Reitingai, laimėjimai ir krepšelis

 

2019 m. ir 2020 m. Veliuonos gimnazijos auklėtiniai daugumą brandos egzaminų išlaikė aukštesniais balais, nei buvo bendri visų savivaldybės mokyklų vidurkiai. Lietuvos mastu Veliuonos gimnazijos reitingai 2015–2020 m. vis kilo: 2015 m. ji buvo 234-a, 2020-aisiais – 90-a. Dėl koronaviruso šalyje susiklosčiusi padėtis pablogino 2021 m. reitingą, tačiau ji vis tiek stipriai lenkia kaimynines ugdymo įstaigas. Veliuonos gimnazija gali pelnytai didžiuotis anglų kalbos mokymu: pagal mokinių anglų kalbos egzamino rezultatus, 2020 metais ji pateko į geriausiai anglų kalbą išmokančių gimnazijų penkiasdešimtuką – yra 35-a Lietuvoje.

 

Džiugu, kad mokiniai skina laurus įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir varžybose. Štai šiais mokslo metais Aistė Višinskaitė užėmė 3-iąją vietą Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadoje ir buvo apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu bei bronzos medaliu. Penktokas Justas Pauža ir šeštokė Ugnė Preimonaitė, rajone užėmę 1-ąją ir 2-ąją vietas, buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos 5–8 klasių mokinių biologijos olimpiados 3-iajame ture. Be to, Justas Pauža dalyvavo ir tarptautiniame mintinio skaičiavimo konkurso „Pranglimine-Matmintinio“ finale. III G klasės mokinė Saulenė Piragytė užėmė 1-ąją vietą rajono jaunųjų filologų konkurse. Kasmet daug mokinių dalyvauja vaikų kūrybinės iniciatyvos „Tavo žvilgsnis“ konkurse ir pelno diplomų už labai gerai atliktus vertimus iš rusų, anglų kalbų bei iliustracijas. Svarių pergalių kasmet dovanoja ir jaunieji gimnazijos sportininkai. Deja, 2020–2021 m. karantino sąlygos neleido jiems pasireikšti.

 

Prijungus Juodaičių skyrių, vadinamasis mokinio krepšelis padidėjo nuo 2309 iki 3301 euro per metus, taigi padidėjo ir galimybės dar labiau gerinti technologinę bazę bei skatinti mokinius siekti dar didesnių laimėjimų.

Gimnazijos technologinė bazė – šiuolaikiška ir nuolat tobulinama

 

Visi gimnazijos kabinetai aprūpinti šiuolaikinėmis ugdymo organizavimo priemonėmis – kompiuteriu, projektoriumi, dokumentų kamera, net 11-oje iš 18 kabinetų yra naujos kartos išmaniosios lentos. Gimnazijoje yra 2 informacinių technologijų kabinetai. Ugdymo metu mokiniai naudojasi planšetiniais kompiuteriais. Šiais metais gimnazijoje 5 kabinetuose pastatyti išmanieji ekranai.

 

Įgyvendinant projektą „Kokybės krepšelis“, kabinetuose įrengta 17 mobiliųjų interneto stotelių, pastatyta 15 spausdintuvų. Sudarytos sąlygos naudotis kopijavimo aparatais, skeneriais, vaizdo ir garso technika. Šie darbai įgyvendinti vadovaujant šiuo metu direktoriaus pareigas einančiai Rasai Birmanaitei.

 

Nuotoliniam ugdymui gimnazija pasirinko „MS 365“ aplinką, kuri leidžia organizuoti sinchronines nuotolines pamokas, naudotis elektroniniu paštu, bendrauti balsu, vaizdu, raštu. Mokytojai ir mokiniai gali organizuoti apklausas, testus, gauti ir pateikti užduotis, kartu atlikti redagavimą ar kurti. Mokiniai turi galimybę naudoti elektronines pratybas „Ema“, mokymosi aplinkas „Eduka“, „Egzaminatorius“ ir daugelį kitų.

 

Nieko keista, kad, turėdama tokią technologinę bazę, Veliuonos gimnazija pradėjo sėkmingai taikyti hibridinį mokymą. Pasak mokytojų, jis išties sudėtingas, bet įveikiamas. „Girdėjome, iš kitų mokyklų mokytojai bėga, neatlaikę hibridinio mokymo įtampos. Mūsų gimnazijos dėl šios priežasties dar nė vienas nepaliko“, – džiaugiasi Veliuonos gimnazijos anglų kalbos mokytoja, 8 klasės auklėtoja Nadežda Tikhomirova.

 

„Dalyvaujame ir projekte „Kokybės krepšelis“. Įkūrėme konsultacijų centrą, dabar visi 5–8 klasių mokiniai po pamokų gali kreiptis dėl nemokamų konsultacijų – šiais metais dėl visiems žinomos priežasties jos buvo nuotolinės. Konsultuosime ir ateinančiais metais. Dar norėčiau paminėti, kad turime erdviose patalpose įrengtą dienos centrą, sporto salę su dušo kabinomis ir tualetais. 2020 m. sporto aikštyne atnaujinome ir Veliuonos miestelio bendruomenės reikmėms pritaikėme sporto įrenginius, dabar jais gali naudotis visa Veliuona“, – kitus gimnazijos mokymo bazės pranašumus vardija J. Mickuvienė.

Mokytojai siekia vis naujų aukštumų

 

Turint tokią stiprią mokymo bazę, be abejo, reikia mokytojų, kurie gebėtų mokiniams atskleisti visas jos galimybes. Veliuonos gimnazijoje mokytojo eksperto kvalifikaciją įgijęs 1, mokytojo metodininko – 10, vyresniojo mokytojo (auklėtojo) – 15, mokytojo – 2 specialistai. Taip pat pagalbą mokiniams teikia vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacijos logopedas ir pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacijos socialinis pedagogas. Dar dalis mokytojų šiuo metu siekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos – mokytojo eksperto, mokytojo metodininko.

 

„Mes visas naujoves priimame kaip iššūkį, kurį turime įveikti, o visus priekaištus – kaip ženklą, kad turime dar pasitempti, – sako laikinoji gimnazijos vadovė R. Birmanaitė. – Štai siekdami gerinti hibridinio mokymo kokybę, sukvietėme į nuotolinį susitikimą visus gimnazijos mokytojus aptarti tokio mokymo padarinių ugdymo procesui ir aspektų, kuriuos dar reikėtų tobulinti. Dalydamiesi patirtimi su kolegomis, visi tampame stipresni, tobulėjame.“

„eTwinning“ – tarptautinio lygio lavinimas ir inovatyvūs įgūdžiai

 

„Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos mokytojai puoselėja tikslą ugdyti pilietišką ir kūrybingą asmenybę, visą gyvenimą siekiančią naujų žinių ir gebančią integruotis sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Dėl to labai džiaugiamės prisijungę prie „eTwinning“ bendruomenės Europos mokykloms“, – pasakoja N. Tikhomirova, viena didžiausių „eTwinning“ idėjos entuziasčių Veliuonos gimnazijoje. „eTwinning“ projektai Veliuonos gimnazijoje į ugdymo turinį integruojami jau penkti metai. Dalyvaudami įvairioje šios programos veikloje, ir mokytojai, ir mokiniai stiprina savo kūrybines galias, išbando naujas informacines technologijas ir susipažįsta su Europos šalių kultūromis. „Džiaugiamės, kad partnerystė su Portugalijos, Ispanijos, Slovakijos, Albanijos, Turkijos, Ukrainos mokyklomis prisideda prie mokinių tolerancijos, pilietiškumo, socialinių įgūdžių ugdymo. Kasmet ši gimnazijos mokytojų veikla yra aukštai įvertinama – nacionaliniais ir Europos kokybės ženkleliais“, – sako R. Birmanaitė.

 

„Šiuo metu I–IV G klasių mokiniai aktyviai įgyvendina 8 skirtingo pobūdžio tarptautinius ir nacionalinius „eTwinning“ projektus. Didelės virtualaus komunikavimo ir bendradarbiavimo galimybės leidžia atskleisti Veliuonos miestelio tradicijas kartu su Krakių gimnazijos bendruomene įgyvendinamame projekte „Mes – iš Lietuvos mažosios kultūros sostinės“, – tęsia N. Tikhomirova. Ypač didelę tokių projektų naudą mokytojai ir mokiniai pajuto per šią pandemiją. Nuotolinio ugdymo sąlygomis projektų veikla tapo puikia priemone atlikti ne tik lingvistinio pobūdžio užduotims, bet ir, pavyzdžiui, fizikos eksperimentams – neseniai mokiniai dalyvavo projekte „Acceleration of gravity in your location“ laisvojo kritimo greičiui nustatyti. Būtent per „eTwinning“ projektus įgyta patirtis leido juos įgyvendinantiems mokytojams itin greitai ir sėkmingai pereiti prie nuotolinio ir hibridinio mokymo.

Kad ir kas nutiktų, gimnazijoje gyvenimas visada verda

 

„Esu sužavėta visos gimnazijos bendruomenės siekio keistis bei tobulėti. Čia ir aš išmokau nenustoti tobulėti ir nepasiduoti“, – sako teisės magistrė Indrė Matuzaitė, 2015 m. baigusi Veliuonos gimnaziją ir dabar dirbanti antstolės Raimondos Pauzienės padėjėja. Indrei antrina 2018 m. gimnaziją baigusio Jauniaus mama Lina Gedminienė: „Didžiuojuosi, kad mano sūnus mokėsi Veliuonos gimnazijoje. Mokytojų pagarba kiekvienam mokiniui, gebėjimas motyvuoti, sudominti savo dėstomu dalyku, įžvelgti kiekvieno galimybes ir nukreipti tinkama linkme leidžia pasiekti labai gerų rezultatų. Veliuonos gimnazija drąsiai gali lygiuotis net su didžiųjų miestų mokyklomis, gimnazijomis ir licėjais, nes ji – nuolat besikeičianti, prisitaikanti prie sparčiai kintančių sąlygų bei technologijų, inovatyvi, iniciatyvi ir orientuota.“

 

„Nesėdėjome rankų sudėję ir per karantiną. Pertvarkėme mokymo procesą, toliau diegėme inovacijas, plėtojome projektinę veiklą, – patvirtina J. Mickuvienė. – Ir jaunesni, ir vyresni vaikai noriai dalyvauja Loretos Pocienės vadovaujamo miškininkų būrelio veikloje. Labai aktyvus ir mūsų jaunųjų šaulių būrelis, palaikantis glaudžius ryšius su vietos bendruomene.

 

Pastaruoju metu mokiniai dalyvavo interaktyvioje tarptautinėje konferencijoje „Paminklas kalbai ir knygai“. Jovitos Mišeikienės auklėtiniai skaitė pranešimus respublikinėje konferencijoje „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“. 9–12 klasių mokiniai dalyvavo paskaitoje „Nebijok kalbėti“, 1–4 klasių mokiniai įgyvendino projektą „Kur nuveš mus traukinys“.

 

Be abejo, didelį dėmesį skiriame ir visada skyrėme etnokultūrinei veiklai, Lietuvos krašto šviesuomenės atminimui, lietuvybės puoselėjimui. Didžiuojamės mūsų ilgamečio lietuvių kalbos mokytojo eksperto, kraštotyrininko Stasio Liutvinavičiaus pastangomis 1978 m. įkurtu Literatūros muziejumi, kuris jau tapęs regiono kultūros židiniu – jame nuolat vyksta ne tik lietuvių kalbos bei istorijos pamokos, bet ir įvairūs renginiai bei susitikimai Veliuonos miestelio ir aplinkinių miestelių bendruomenėms. Kol tiesioginį bendravimą riboja karantinas, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, konferencijose nuotoliniu būdu, vedame pamokas gimnazijos Rašytojų giraitėje.

 

Mūsų gimnazija pavadinta kalbotyrininkų, tautosakininkų Antano ir Jono Juškų vardu, tad, žinoma, nuolat primename jų nuveiktus darbus. Su dėkingumu minime neseniai į Amžinybę išėjusią lietuvių kalbos mokytoją Renatą Matuzienę – ji net šešis kartus pastatė spektaklį „Veliuoniečių lietuvių veselija“ pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“, – vardija J. Mickuvienė.

 

Visi gimnazijos įvykiai, laimėjimai, renginiai aprašomi socialinio tinklo „Facebook“ gimnazijos paskyroje. Net nuostabu, kiek vaikai keliauja ir pamato! „Labai padeda kultūros pasas – kiekvieno vaiko kultūriniam akiračiui plėsti skirti pinigai. Visos klasės per metus 2–3 kartus vyksta į ekskursijas iš tų pinigų. Mums reikia mokėti tik už transportą, o jis mažai kainuoja – apmokame tik kurą. Taigi iš „Kokybės krepšelio“ – autobuso išlaidos, iš kultūros paso – renginiai. Taip vaikai gali daug pamatyti“, – džiaugiasi J. Mickuvienė.

 

Matant, kaip Veliuonos gimnazijos mokytojai stengiasi dėl kiekvieno mokinio ugdymo rezultatų, kiek vis naujų projektų įgyvendina, kiek įvairiausios veiklos sumąsto, sunku net patikėti, kad jie jau pusantrų metų neturi nuolatinio vadovo. „Mūsų gimnazija tikrai veikia kaip gerai suderinta mašina, bet, žinoma, reikia žmogaus, kuris į ją vis įpiltų kuro, tvirtai laikytų vairą savo rankose ir spręstų problemas, kurių būna kiekvienoje organizacijoje, besistengiančioje dėl kuo geresnių rezultatų“, – sako J. Mickuvienė.

 

Kai kuriems gal atrodo, jei nėra nuolatinio vadovo – nėra gimnazijos bendruomenės ir stabilaus darbo. Tačiau gebėjimas tuos pusantrų metų ir be nuolatinio vadovo dirbti sklandžiai bei darniai, daugybė įgyvendintų projektų, stipriai atnaujinta edukacinė bazė, sparčiai diegiamos naujovės, nieko nelaukus pritaikytas hibridinis mokymas liudija: gimnazijoje susibūrusi patikima, tvirta komanda, turinti ateities viziją ir dedanti visas pastangas jai įgyvendinti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)