Ne drausti, o skatinti tinkamą elgesį: PEPIS sistema

Dovilė Šileikytė

Visada džiaugiamės skaitytojų laiškais, pasakojimais apie renginius, projektus, konferencijas, įdomias pamokas ir patirtis. Neseniai publikavome pasakojimą apie pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos konferenciją. Skaitant straipsnį kilo mintis pakalbinti autorę, kad apie šią sistemą papasakotų plačiau, manome, kad pedagogams tai turėtų būti nauja ir įdomu. Todėl uždavėme keletą klausimų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialiajai pedagogei, Europos Pozityvaus elgesio valdybos narei Renatai Greimaitei. Pasak jos, ugdymo įstaigose su netinkamu mokinių elgesiu dažniausiai kovojama drausminant, o PEPIS sistema remiasi atvirkštine praktika – tinkamo elgesio skatinimu.

 

Kaip veikia ši sistema, kokie jos pagrindiniai principai? Ar ji paplitusi Lietuvoje?

Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos (PEPIS) tikslas – padėti mokykloms organizuoti įrodymais grįstų praktikų įgyvendinimą ir sukurti saugią mokymosi aplinką, skiriant dėmesį mokinių tinkamų socialinių, elgesio bei akademinių įgūdžių formavimui. Šiems tikslams įgyvendinti mokyklos pasitelkia ir veiklas organizuoja pagal trijų pakopų modelį. Pirmojoje pakopoje mokyklos bendruomenė susitelkia į palaikymą (pavyzdžiui, elgesio, lūkesčių bei taisyklių mokymą) visiems mokyklos mokiniams. Svarbu pažymėti, kad į pirmosios pakopos praktikas mokykloje reikia žiūrėti kaip į prevencinę veiklą. Prevencijos samprata yra įvardyta Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose (2008), ten pat apibrėžti jos tikslai bei įvardytos priemonės ir būdai. Antrosios pakopos praktikos organizuojamos tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi išmokti ir pritaikyti pirmojoje pakopoje diegiamus įgūdžius. Trečiojoje pakopoje daugiausiai dirbama susitelkiant į intensyvią individualią pagalbą vaikui, kuriam ankstesnėse pakopose taikytos praktikos nesuteikė laukiamo rezultato (pavyzdžiui, mokinio netinkamas elgesys nepasikeitė). Trečiojoje pakopoje mokyklos taiko funkcinio elgesio vertinimo metodiką, t. y. bando išsiaiškinti netinkamo elgesio priežastį, o ją nustačius, parinkti elgesio funkciją, atitinkančią intervenciją ir ją taikyti.

Nors apie pozityvų elgesį šiandien Lietuvoje kalbama daug, tačiau informacijos apie tai, kiek mokyklų Lietuvoje dirba pagal šią sistemą, neturime. Tiesa, su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintare Šate atlikome nedidelį kokybinį tyrimą ir analizavome viešai prieinamus mokyklų dokumentus, kuriuose buvo užsiminta apie pozityvaus elgesio taisykles. Apibendrinus surinktą informaciją, išskyrėme pagrindines darbo su netinkamu mokinių elgesiu praktikas mokyklose. Norėčiau pabrėžti, kad mokyklose paplitusi drausminimo, kaip darbo su netinkamu mokinių elgesiu tradicija, kai pagrindinis dėmesys skiriamas mokinio netinkamo elgesio pasekmėms. PEPIS modelis mus skatina kurti ugdymo(si)  aplinkas, atsižvelgiant į prevencijos būdus ir priemones bei keisti sisteminį požiūrį elgesio problemų sprendimo būdus.

 

Kodėl nusprendėte dirbti pagal ją? 

Su šia sistema susipažinau Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbdama su mokiniais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų ir rimtų elgesio problemų. Iškilo didžiulis poreikis atrasti darbo su netinkamu elgesiu metodus, o jų paieška atvedė į Oklahomos centrinio universiteto Specialiojo ugdymo magistro studijų programą. Susipažinusi su pagrindinėmis elgesio teorijomis, moksliškai pagrįstomis praktikomis ir pradėjusi jas taikyti darbe, pamačiau pokyčių. Pozityvaus elgesio ir palaikymo sistema padėjo keisti požiūrį ne tik į darbo su netinkamu elgesiu metodus, bet ir į ugdymo(si) proceso organizavimą klasėje. Kai išgirstu mokytoją sakant „čia tik teorija“, suprantu, kodėl daug moksliškai pagrįstų praktikų taip ir lieka tik teorinėmis žiniomis – per mažai dėmesio skiriame joms įgyvendinti praktiškai. Daug kalbama „apie“ jas, o ne „kaip“ tai pritaikyti konkrečioje mokymosi aplinkoje.

PEPIS yra prevencinė sistema, kurios tikslas – kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje nesireikštų netinkamas mokinių elgesys. Praktikų, pagrįstų moksliniais tyrimais, taikymas padeda ugdyti mokinių gebėjimus patiems pasirinkti tinkamus sprendimus susidūrus su sunkumais. Sugrįžus į Lietuvą ir pradėjus dirbti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriuje (SRVKS), dažnai konsultuojame mokyklas, kuriose susiduriama su mokinių elgesio problemų sprendimo iššūkiais. Lietuvos mokyklose įgyvendinama nemažai prevencinių programų, tačiau elgesio problemoms mokyklose dažniausiai pasitelkiamos drausminimo sistemos. PEPIS diegimas mokykloje iš esmės padėtų keisti darbo su netinkamu mokinių elgesiu tradicijas. Mūsų tikslas – sukurti Lietuvoje mokyklų (tiek specialiųjų, tiek bendrojo ugdymo), kurios dirba pagal PEPIS sistemos principus, tinklą, keistis patirtimi, praktinėmis žiniomis, organizuoti konferencijas ir jose dalyvauti, bendradarbiauti su Europos Pozityvaus elgesio palaikymo taryba.

Kokios darbo priemonės, t. y. būdai, formos ir metodai naudojami?

PEPIS logiką pagrįsti galima pasitelkti keletą prielaidų. Pirmoji prielaida teigia, kad tinkamo elgesio mokymas grindžiamas aiškiai apibrėžtais lūkesčiais elgesiui. Mokiniai elgsis tinkamai, jei mokyklose darbuotojai aiškiai apibrėš, mokys, atpažins ir skatins tinkamą mokinių elgesį. Sumažėjus elgesio problemų klasėje, mokytojas gali daugiau dėmesio skirti akademinėms veikloms. Kita prielaida – mokyklos „elgesio“ klimatui gerinti – grindžiama bendraamžių bei mokytojo – mokinio kultūra. Jei visi mokiniai moka, supranta ir geba pritaikyti tinkamo elgesio žinias, jie patars ar padės bendraamžiui pasirinkti tinkamą elgesį. Taip pat labai svarbus tinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas.

PEPIS tikslas – mokykloje, taikant daugiapakopės sistemos principus, padėti kiekvienam mokiniui. Pavyzdžiui, pirmojoje pakopoje mokyklos bendruomenė daug dėmesio skiria mokyklos vertybėms, aiškiai apibrėžia lūkesčius mokinių bei mokytojų elgesio atžvilgiu. Tinkamo elgesio, kaip ir matematikos ar lietuvių kalbos, mokykloje yra mokoma, tam skiriama nemažai laiko ir pastangų. Daug dėmesio skiriama bendrojo ugdymo mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimui, siekiant atrinkti moksliškai pagrįstas praktikas, kurios padėtų ne tik bendrojo ugdymo mokiniams, bet ir mokiniams su negaliomis ar sutrikimais tinkamai įsitraukti į veiklą bendrojo ugdymo klasėse.

Pirmojoje pakopoje daug dėmesio skiriama mokyklos bei mokytojų veiklos įsivertinimui, ypač kai kalbama apie įtrauktį. Pavyzdžiui, mokyklos kviečiamos įsivertinti įtraukties procesą, atsakyti į klausimus, kaip dažnai ir kiek laiko mokiniai, turintys negalių, praleidžia kartu su savo bendraamžiais. Labai svarbu pabrėžti, kad sprendimai mokinių elgesio atžvilgiu yra priimami tik atsižvelgus į surinktus duomenis.

Mokytojai skatinami apie tinkamą elgesį kalbėti ir mokyti, atsižvelgiant į universalaus dizaino mokymuisi principus (pavyzdžiui, mokant mokinius tinkamo elgesio kartu su užrašytu tekstu nepamiršti ir vizualinės informacijos (nuotraukų, paveikslėlių, infogramų). Taip pat akcentuojama ir įvairių skatinimo sistemų įvairovė (pavyzdžiui, nuo pagyrimo žodžiu iki apčiuopiamo paskatinimo). Lietuvoje daug mokytojų taiko įvairias paskatinimo formas, tačiau PEPIS mokykloms patariame sukurti individualią skatinimo sistemą, aiškiai apibrėžti, kodėl, kaip dažnai ir kada skatinama ne tik, kai akademinės veiklos atliekamos puikiai ar aktyviai dalyvaujama veiklose, bet ir kai puoselėjamos mokyklos vertybės. Galime pateikti puikių pavyzdžių ir Lietuvoje, kai mokyklose renkamos šauniausios klasės ar mėnesio mokinys arba skatinami akademinę pažangą padarę mokiniai, tačiau PEPIS siūlomi mokinių skatinimo kriterijai plėstų skatinamų mokinių skaičių mokykloje.

 

Ar tokios konferencijos, kaip ta, apie kurią mums rašėte, vyksta kasmet, ko jos suteikia pedagogams?

Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos asociacija (angl. APBS) kiekvienais metais organizuoja konferenciją vis kitoje Jungtinės Amerikos valstijoje. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos 18-toji konferencija vyko nuotoliniu būdu. Konferencijos metu mokslininkai iš viso pasaulio skaitė naujausius pranešimus apie PEPIS diegimo praktikas, švietimo bendruomenės pristatė PEPIS įgyvendinimo procesą mokyklose bei pasiektus rezultatus, kai kurios bendruomenės aktyviai įsitraukia kurti filmų apie PEPIS diegimą. Konferencijos metu vyko ir PEPIS partnerių mugės.

Konferencijoje pateikta nemažai praktinių rekomendacijų apie tai, kaip PEPIS komanda kartu su klasių vadovais, mokytojais gali pritaikyti šios sistemos principus, dirbant nuotoliniu būdu. Įspūdį paliko keturių Amerikos universitetų jungtinis pristatymas, kurio rengėjai išryškino bendrąsias rekomendacijas mokytojams, dirbantiems pagal PEPIS principus nuotoliniu būdu. Kaip antai: maksimalus struktūravimas (mokymosi aplinka, tvarkos ir t. t.), aiškiai įvardyti lūkesčiai elgesio atžvilgiu (viešinama, mokoma, stebima bei vertinama), mokinių įsitraukimo veikti didinimas, tinkamo mokinių elgesio skatinimas bei aiškiai apibrėžtos pasekmės ir atsakas į netinkamo elgesio praktikas.

 

Ar sunku šią sistemą pritaikyti dirbant nuotoliniu būdu? 

Šios sistemos praktikas galime taikyti naudodamiesi nuotolinio ugdymo platforma, tačiau yra praktikų, kurias tenka šiek tiek papildyti ar koreguoti. Imkime skatinimo sistemą. Iškyla būtinybė kurti ir taikyti virtualius skatinimus, t. y. įvairius žetonus, lipdukus, virtualias garbės lentas ar juostas. Lygiai taip pat turime pakeisti ir nuotolinio ugdymo klasės taisykles, nes pasikeitus mokymosi aplinkai, iškyla naujų poreikių.

 

Dėkoju už vertingą pasidalijimą patirtimi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *