Nauji mokslo metai – nauji iššūkiai: koks šiais metais bus ugdymo procesas?

Aurelijus Petrėnas

Iki naujų mokslo metų pradžios liko mažiau nei mėnuo, dar neaišku kaip bus organizuojamas ugdymo procesas. Šiuo metu svarstomi trys galimi scenarijai, kokiu būdu švietimo įstaigos dirbs nuo rugsėjo 1-osios.

 

Svarstomi trys galimi ugdymo proceso organizavimo būdai: naujus mokslo metus moksleiviai pradės įprastai, susirinkę į klases; mokymasis vyks mišriuoju būdu, t. y. mokyklas, pakaitomis, lankys tik dalis moksleivių, likusi dalis – mokysis nuotoliniu būdu; visas ugdymo procesas bus organizuojamas tik nuotoliniu būdu. Aiškaus plano dar nėra, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su švietimo bendruomene analizuoja trijų mėnesių nuotolinio mokymo patirtį, kuri pasirodys Nacionalinės skaitmeninio švietimo strategijos pavidalu.

Savo ruožtu, švietimo įstaigos pačios imasi iniciatyvos tinkamai pasiruošti galimiems scenarijams rudenį: analizuojamas praėjusio pavasario metu įgyvendintas ugdymo procesas, ruošiamos gairės naujam laikotarpiui. Pasak specialistų, pirmosios nuotolinio ugdymo dienos buvo kupinos atradimų ir iššūkių, klausimų ir idėjų, tačiau mokytojai ir mokiniai greitai įprato mokytis kitaip. Šiandien ugdymo įstaigų bendruomenė jau gali įvardinti ne tik su kokiais iššūkiais susiduria, tačiau ir kaip sėkmingai juos galima įveikti.

 

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė pasakoja, kad pavasarį, pirmojo nuotolinio ugdymo laikotarpio pradžioje, daugelis patyrė stresą, ypač laukdami pirmųjų nuotolinių pamokų, atsiskaitymų, tačiau pavyko jį įveikti. „Daug bendravome, dalijomės emocijomis, patirtimis, kalbėjomės apie kylančias baimes, stengėmės vieni kitus girdėti.“

Pasak specialistės, siekiant neįnešti dar daugiau sumaišties, nutarta kuo mažiau keisti įprastus dalykus.

„Liko išmaniojo debesies „Office 365“ aplinka, kurią naudojame jau trečius metus, pamokų tvarkaraštis, klasių valandėlės, mokytojų pasitarimai, vertinimo nuostatos, keitėme tik tai, kas būtina – užduočių formatą, iš dalies metodus, bendravimo būdus“, – sako J. Martyncevienė, pridurdama, kad galiausiai visų numatytų tikslų pasiekta: mokiniai dalyvavo ugdyme, abiturientai laikė egzaminus, sulaukta daug mokinių ir tėvų padėkų, už labai gerai organizuotus procesus ir dėmesį emocinei savijautai.

 

Pasak specialistės, sėkmingą nuotolinio mokymo pritaikymą lėmė ir tai, jog gimnazijoje jau kelis metus diegiami Mąstymo mokyklos principai, kai didelis dėmesys skiriamas savarankiškam mokinio mokymuisi, jis savarankiškai susipažįsta su užduotimi, nauja medžiaga, modeliuoja mokymosi būdus, prisiima atsakomybę už rezultatų pateikimą laiku, kai mažinamas mokytojo kalbėjimo laikas pamokoje, kryptingai ugdomi atkaklumo, empatiško klausymosi, mokymosi drauge, impulsyvumo valdymo, mąstymo įpročiai.

 

Diegiant tvarią nuotolinio mokymo sistemą būtina apmąstyti ir nuosekliai pritaikyti daug komponentų: turinio kūrimą, klasės dinamikos valdymą, mokinių vertinimą ir konsultavimą, grįžtamojo ryšio teikimą. Visa tai turi darniai veikti vienoje sistemoje.

Dėmesys mokymui

 

Tradiciškai mokymas suvokiamas kaip tiesioginis mokinio ir mokytojo bendravimas dirbant toje pačioje klasėje, matant ir girdint vienam kitą. Sudėtingu laikotarpiu, įvedus karantiną, o mokykloms perėjus prie nuotolinio mokymo, įvyko didžiulis proveržis švietimo sistemoje. Per kelis nuotolinio mokymo mėnesius technologijų pritaikymas ugdymo procese progresavo greičiau, nei per pastaruosius 3–4 metus.

 

J. Martyncevienė džiaugiasi, jog didelį postūmį suteikė gimnazijos specialistų komanda, jie patys skambino kolegoms, siūlėsi pagelbėti, įvertinę dažniausiai kylančius klausimus kūrė mokomuosius filmus ir jais dalinosi: kaip sukurti susitikimą, kaip įkelti užduotis, kaip teikti grįžtamąjį ryšį, kaip pastebėti mokinių patyčias, į jas greitai reaguoti ir pan.

„Dvi mokinių atostogų savaites intensyviai mokėmės naudotis bendradarbiavimo ir komunikavimo„Office 365 Teams“ aplinka. Siekėme, kad mokytojai „nenuskęstų“ siūlomų seminarų, mokymų, edukacinių sprendimų, mokymo platformų, specializuotos įrangos pasiūlos jūroje. Tai buvo mūsų mokymai – skirti mums – pagal mūsų situaciją, todėl – veiksmingi“, – džiaugiasi direktorė bei priduria, jog panašūs trumpi mokomieji filmai buvo kuriami ir mokiniams.

„Pirmąją savaitę po atostogų daugiau laiko skyrėme bendradarbiavimo ir komunikavimo „MS Teams“ aplinkos įrankiams, srautų valdymui, techninių problemų sprendimui, tačiau antrąją savaitę procesas įsibėgėjo, tad galėjome daugiau laiko skirti pavieniams atvejams: šalinti įrangos gedimus, skatinti motyvaciją, psichologiniams aspektams ir panašiai“, – pasakoja J. Martyncevienė.

 

Specialistė atkreipia dėmesį, jog krūvis organizuojant mokymąsi nuotoliniu būdu – didėjo ne tik mokytojams, bet ir ugdytiniams: reikėjo daug laiko skirti kitų dalykų, kaip: savarankiškas darbo ir poilsio laiko planavimas, mokymuisi; ką reiškia atsakomybė už laiku atliktą darbą; kaip greitai įgusti atlikti naujas funkcijas; susidėlioti prioritetus. Tačiau, išmokus valdyti šiuos dalykus, ateityje, laiko sąnaudos turėtų sumažėti.

 

Pasak specialistės, jei situacija kartosis, bus tęsiami pavasarį pradėti procesai. „Kelias pamokas išmokome, tų pačių klaidų nekartosime, bet bus kitų, iš jų vėl mokysimės. Svarbiausia – nebijoti klysti“, – patirtimi dalijasi direktorė.

Tradicinio ir nuotolinio mokymo iššūkiai

 

Šiuolaikinės informacinių technologijų mokymosi platformos suteikia labai daug skirtingų galimybių perprantant informaciją. Nuo virtualių klasių, internetinių vaizdo transliacijų tipo pamokų iki specialių platformų, skirtų susirašinėti ir aptarti informaciją.

 

Natūralus bendravimas mokykloje – svarbus socialinės raidos veiksnys. Technologijos, daugeliu atvejų, palengvina ugdymo procesą, suteikdamos platesnių galimybių prieiti prie informacijos ir įrankių ją apdoroti, tačiau tvariai asmenybės raidai būtinas ir tiesioginis kontaktas.

„Vyresnieji mokiniai ir tėvai įžvelgia vienintelį nuotolinio mokymosi privalumą – galimybę planuoti užduočių atlikimo laiką ir tempą, tačiau vienu balsu pasisako už mokymąsi mokykloje, kai vyksta atviras mokymasis grupėje, kartu su mokytoju. Žinoma, visi suprantame, kad teigiamos nuotolinio mokymosi patirtys – vertingos ir turi būti pritaikomos ateityje“, – pasakoja J. Martyncevienė

Naujos galimybės

 

Mokymasis nuotoliniu būdu – galimybė pateikti informaciją mokiniui palankiu metu ir patrauklia išraiška. Todėl ši forma gali būti ne tik kaip atsarginis variantas, tačiau ir kaip svarbi ugdymo proceso dalis.

Galima tik tikėtis, kad ekstremalios situacijos iškelti ir daugelyje mokyklų jau įveikti iššūkiai ilgalaikėje perspektyvoje leis išspręsti efektyvesnio ir šiuolaikiškesnio nuotolinio mokymo klausimus, bei prisidės prie mokymo proceso modernizavimo Lietuvos švietime. Nuotolinis ugdymas galėtų egzistuoti šalia tradicinio. Tai – būdas praplėsti galimybes savarankiškai mokytis, pagilinti pamokų metu įgytas žinias.

 

Patirtis rodo, jog mokyklos bendruomenės sugebėjo susitelkti ir prisitaikyti prie pasikeitusio darbo ritmo, išmoko nuotolinio mokymo organizavimo pamokas. Pagerėjo ne tik mokinių, bet ir tėvų, mokytojų bei didžiosios visuomenės dalies kompiuterinis raštingumas.

 

Iki rugsėjo 1 d. Nacionalinė švietimo agentūra atnaujins saityno puslapį, skirtą nuotoliniam mokymui – www.nsa.smm.lt/nuotolinis, papildys skaitmeninių priemonių katalogą, metodinės medžiagos šaltinius. Ministerijos informacija dėl sprendimo, kaip organizuoti ugdymo procesą, mokyklas pasieks antroje rugpjūčio pusėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.