Naujas įrankių rinkinys padės pradinukų mokytojams stebėti skaitymo įgūdžių pažangą

Dovilė Šileikytė

Gebėjimas skaityti – mokymosi pagrindas, juk mokymasis neatsiejamas nuo grožinės literatūros ir dalykinių tekstų, uždavinių sąlygų skaitymo. Tyrimai rodo, kad gebėjimas mokytis skaityti daugiausia priklauso nuo genetikos ir tik nedaug – nuo kitų faktorių (tirtos dvynių poros, besimokančios vienoje klasėje). Jei iki pirmos klasės pabaigos mokinys dar neskaito, yra 90 proc. tikimybė, kad neskaitys iki trečios, o jei to negebės ir šios klasės pabaigoje, labai tikėtina, kad nepajėgs mokytis vidurinėje mokykloje. Anksčiau manyta, kad suvokti tekstą galima tik išmokus skaityti techniškai, bet naujausi tyrimai rodo, kad šie procesai vyksta paraleliai – turinys ir skaitymo technika itin susiję.

 

Tam, kad mokytojui būtų lengviau įvertinti ir gerinti kiekvieno pradinių klasių mokinio (1–3 kl.) skaitymo pasiekimus, stebėti pažangą, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kuria ankstyvosios prevencinės skaitymo diagnostikos įrankių rinkinį. Jį kuriant informacijos ieškota užsienio šaltiniuose, remtasi Nyderlandų, Norvegijos, Danijos ir kitų šalių patirtimi. Šis rinkinys skirtas padėti mokytojui plėtoti, stiprinti, ugdyti, įvertinti pradinukų gebėjimo skaityti įgūdžius, išryškinti stipriąsias ir silpnąsias puses prieš planuojant tolesnį darbą, stebėti, kaip laikui bėgant kinta kiekvieno vaiko skaitymo įgūdžiai.

 

Panašaus įrankių rinkinio Lietuvos pedagogai anksčiau neturėjo, todėl NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadia Venskuvienė pabrėžė jo naudą ir svarbą: „Dažniausiai pradinukai, ypač pirmokai, skaito skirtingai: vieni laisvai, kiti – skiemenimis, kiti dar tik mokosi pažinti raides, mokytojui kyla iššūkis, kaip kiekvienam iš jų padėti. Todėl naujasis įrankių rinkinys pedagogui padės nustatyti vaikų skaitymo gebėjimus, įvertinti jų pokyčius, teikti informaciją mokiniui ir jo tėvams, jei kiltų klausimų, kas konkrečiai jų vaikui sekasi geriau, kas – prasčiau.“ Vaikams baigiant antrą ir ketvirtą klases vyksta nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, bet mokytojas apie vaikų skaitymo pasiekimus turėtų sužinoti anksčiau – ir pirmoje, ir trečioje klasėse.

Kas sudaro rinkinį?

 

Įrankių rinkinį sudaro skaitymo technikos ir teksto suvokimo užduotys: mokinys pirmiausia skaito žodžius, sakinius, tekstus, galiausiai atlieka teksto suvokimo užduotis (t. y. atsako į klausimus, susijusius su tekstu). Teksto skaitymo ir teksto suvokimo užduotys yra kelių skirtingų lygių – jos vaikams parenkamos pagal ankstesniųjų užduočių rezultatus. Mokytojams pateikiamos instrukcijos, kaip šiuo įrankiu naudotis, vertinimo lapai (tad jiems nieko papildomai nereikia kurti), mokiniams – užduotys. Kiekviename komplekte tekstai teksto suvokimo užduotims sukurti taip, kad pagal sudėtingumą ir apimtį atitiktų pirmoko, antroko ar trečioko lygį, juos specialiai šiam rinkiniui kūrė rašytoja Ilona Ežerinytė.

Kokias užduotis atliks mokiniai ir kas bus vertinama?

 

Atliekant užduotis, vertinama, kaip mokiniui sekasi skaityti įvairaus sudėtingumo žodžius, skaitant sakinius ir tekstus stebima, ar vaikas skaito skiemenimis ar atskirais žodžiais, ar jų junginiais, ar sakiniais, ar tą daro sklandžiai, intonuoja, atsižvelgdamas į skyrybos ženklus. Kai mokinys atlieka teksto suvokimo užduotį, mokytojas gali vertinti, kaip vaikas randa tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, ją susieja, palygina, daro iš jos išvadas, interpretuoja, aiškina, vertina perkeltinę reikšmę, samprotauja apie veikėjų poelgius, teksto idėjas, informacijos tikrumą.

Žodžių sąrašą sudaro įvairūs žodžiai: vienskiemeniai, dviskiemeniai žodžiai su , ch. Kiekvieno patikrinimo metu skaitomas tas pats žodžių sąrašas, fiksuojant mokinio daromą pažangą. Žodžiai (iš viso jų 160) skaitomi laikui per minutę: vaikas skaito nuo pirmo žodžio iki tiek, kiek jam pavyksta. Mokytojas vertinimo lape (kurį vėliau galės įsegti į mokinio aplanką) pažymi perskaitytų žodžių ribą, pabraukia žodžius, kurių vaikui perskaityti nepavyko, komentarų skiltyje pagal kriterijus pažymi stiprybes ir būdingas klaidas. Tai mokytojui padės planuoti tolesnį darbą, o mokiniui – gerinti skaitymo įgūdžius.

 

Kitame etape vaikas skaitys įvairaus lygio ir sunkumo sakinius. Žodžius ir sakinius, tekstus mokiniai skaito individualiai (kiekvienas su mokytoju), o teksto suvokimo užduotis gali atlikti klasėje visi kartu, tik tekstus kiekvienas vaikas gaus pagal savo lygį.

N. Venskuvienė rekomenduoja šias priemones naudoti baigiant pirmą klasę bei antros ir trečios klasių viduryje, stebint pažangos pokytį. Vienas įrankis padės šalies pedagogams vienodai stebėti mokinių skaitymo gebėjimų kaitą pradinėse klasėse.

 

Planuojama, kad skaitymo diagnostikos įrankių rinkinys mokytojams bus prieinamas jau netrukus. Baigiami paskutinieji darbai: šiuo metu mokytojai išbando įrankį savo mokyklose, gavus išbandymo rezultatus užduotys bus tobulinamos. Planuojama, kad šis užduočių rinkinys taps didesnio – pažangos stebėjimo – įrankio dalimi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Dalia

    Jei iki pirmos klasės pabaigos mokinys dar neskaito, yra 90 proc. tikimybė, kad neskaitys iki trečios, o jei to negebės ir šios klasės pabaigoje, labai tikėtina, kad nepajėgs mokytis vidurinėje mokykloje.
    Ką reiškia nepajėgs mokytis vidurinėje mokykloje? VISI vaikai gali ir turi mokytis vidurinėje mokykloje. Tame tarpe ir turintys disleksiją. Tai priklauso nuo taikomų mokymo metodų. Labai nejautriai nuskambėjo tas „nepajėgs“

    • Roma

      Aš jums pritariu. Dažniausiai jiems netaikomi kitokie metodai. Ir liūdna, bet dar daug mokytojų nezino, kas yra disleksija.