Muzikinio ugdymo naujovės ir patirtys

Asta Sakalienė, Irina Gustienė

Spalio 29 d. mes, Panevėžio „Vilties“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Asta Sakalienė ir muzikos mokytoja ekspertė Irina Gustienė, bei progimnazijos bendruomenė sukvietėme Lietuvos muzikos mokytojus, dėstančius pradinėse klasėse, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus į tarptautinį seminarą „Muzikinis ugdymas pradinėse klasėse: naujovės ir patirtys 5“. Renginyje dalyvavo beveik 300 ikimokyklinių įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų iš 34 Lietuvos rajonų.

Seminare lektoriai pristatė šiuolaikines muzikinės veiklos tendencijas ir tobulinimo galimybes, supažindino su naujausiais muzikos ugdymo ikimokykliniame, priešmokykliniame amžiuje, pradinėse klasėse būdais ir metodais, atskleidė inovatyvias muzikavimo formas.

 

Renginį pradėjo operėlės „Ežio namas“ mažieji artistai (vadovė Indra Mažuikaitė). Seminaro dalyviai susipažino su nauja dainų knygele su CD „Tyliai tyliau“, kurią pristatė Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokytoja metodininkė, vaikų lopšelio-darželio „Vaikystės lobiai“ muzikos pedagogė, meninio kūrybinio ugdymo studijos vadovė Inga Šeduikienė. Apie muzikinio meno reikšmę ir įtaką formuojant vaiko asmens ir pilietinę tapatybę kalbėjo Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Scenos meno katedros vedėja docentė Eglė Juozapaitienė ir Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorė Dalia Babilaitė-Abarė. Ikimokyklinio ugdymo muzikos ir teatro pedagogė, viena iš Keistuolių teatro įkūrėjų Ilona Balsytė atskleidė muzikos įtaką visuminiam vaikui ugdymui, kartu su „Vilties“ progimnazijos popgrupe „Hope“ atliko praktines užduotis, linksmai ir kūrybiškai žaidė. Vokalines pratybas ne tik naudingai, bet ir žaismingai „Vilties“ progimnazijos mažiesiems dainininkams vedė Garliavos meno mokyklos mokytoja metodininkė, dainų autorė, „Tylos“ muzikos studijos miuziklo trupės vadovė Indra Kubiliūnienė. Muzikos rašto mokymą pasitelkiant asociacijų metodą ir naujus leidinius „Natukai iš muzikėnų šalies“ pristatė Vilniaus muzikos mokyklos „Ugnelė“ direktorė Valerija Skapienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros lektorė Laura Dubosaitė supažindino, kokie yra ikimokyklinukų ir pradinių klasių mokinių dėmesio ypatumai. Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo mokytoja ekspertė Jūratė Miliauskaitė pristatė savo kūrybą vaikams. Oslo lituanistinės mokyklos „Gintaras“ muzikos mokytoja ekspertė, lektorė Jelena Valiulienė seminaro dalyviams pateikė praktines rekomendacijas, kaip išmokti muzikos dalyką besimokant, pristatė muzikos mokymo metodus, kurie aktyvina mokinių mąstymą, motyvuoja įdomiai ir kūrybiškai mokytis muzikos. Apie ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikų vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymą taikant muzikinius žaidimus ir improvizaciją kalbėjo dainų autorė, Šiaulių kultūros centro vaikų vokalo studijos „Rokoko“ vadovė Rasa Kauneckaitė. Etnomuzikologė, etnologijos magistrė, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė skaitė pranešimą tema „Ugdymo iššūkiai: atsigręžk į etnomuziką“. Lektorė mokė dalyvius ne tik dainuoti sutartinę, bet ir pagroti ją keptuvėmis. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ mokytojos Aušra Smičiūtė-Butkevičienė ir Livija Trakumienė mokė kūrybiškai žaisti džiazą. Panevėžio „Vilties“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Asta Sakalienė ir muzikos mokytoja ekspertė Irina Gustienė pabrėžė, kad šiuolaikinis mokinys yra aktyvus, kai jungiamos kelių mokomųjų dalykų žinios. Taip mokiniai sudominami mokomąja medžiaga ir pasiekiama geresnių mokymo(si) rezultatų. Remdamosi integruotų pamokų vedimo patirtimi seminaro dalyviams pristatėme integruotą pasaulio pažinimo ir muzikos veiklą „Kaip atsiranda garsas?“.

 

Lektoriai iš Lietuvos ir Norvegijos aptarė muzikos reikšmę ir įtaką formuojant vaiko asmens ir pilietinę tapatybę, pateikė praktinių taikymo muzikos pamokose pavyzdžių, atskleidė muzikos, sceninio judesio ir išraiškos sintezės galimybes, analizavo etninės kultūros ir kitų dalykų integravimo principus į muzikinį ugdymą, supažindino su praktiniais muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžiais, tobulino mokytojų muzikines ir bendrąsias kompetencijas, skatino mokytojus kurti ir dalytis. Džiugu, kad seminaro dalyviai įgijo teorinės ir praktinės muzikinio ugdymo patirties.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.