Muzikinio ugdymo nauda asmenybės raidai

Muzikinio ugdymo nauda asmenybės raidos vystymuisi neabejojama. Šiandieniame kontekste (daugiau nei metus tęsiasi pandemija) tėvams tenka nelengva užduotis – atrinkti atžaloms tinkamiausias edukacines menines veiklas, išlaikyti ir skatinti ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumą. Muzikinis meninis lavinimas – universalaus asmenybės kūrybiškumo ugdymo dalis, lavinimo tradicija, kuri tęsiama šimtmečiais, – kilusi iš kamerinio muzikavimo laikų, savo ruožtu sietina su fundamentaliomis archajinėmis paprotinėmis, apeiginėmis bei sakralinėmis muzikos funkcijomis.

Kodėl muzikinis ugdymas?

 

Muzikinio ugdymo vaikams ir paaugliams procesus analizuojantys moksliniai tyrimai patvirtina teigiamą muzikinio lavinimo naudą trumpalaikėje bei ilgalaikėje asmenybės raidos perspektyvoje. Įrodyta, kad vaikams, kurie mokosi muzikuoti, lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokykloje pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai procentine išraiška yra geresni nei mokinių, nelankančių muzikinių užsiėmimų.

Pagrindiniai muzikinio ugdymo privalumai

 

Daugiaplanis mokymas. Mokymasis groti konkrečiu instrumentu, dainavimas lavina ne tik muzikinius, bet ir socialinius vaiko bendravimo su aplinka gebėjimus. Gebėjimas vienu metu matyti, analizuoti bei atlikti natų tekstą gerina kompleksinius multisensorinius mokinio gebėjimus.

 

Atminties lavinimas. Mokantis muzikinio natų teksto lavinami detalaus informacinio įsiminimo gebėjimai, lengviau įsimenama naujai pateikiama informacija.

 

Koordinacijos, judesių motorikos gerinimas. Mokantis groti konkrečiu instrumentu naudojama smulkioji rankų motorika, ugdoma tikslesnė judesių koordinacija.

 

Matematinių bei intelektinių gebėjimų vystymasis. Muzikos menas turi aiškią struktūrinę ženklų sistemą, struktūriškai sietiną su matematinėms veiksmų kompetencijomis. Mokantis taisyklingai skaičiuoti ritmą, tinkamai interpretuoti natų vertes bei pauzes, teigiamai veikiamos smegenų sensorinės dalys, atsakingos ir už matematinius gebėjimus.

 

Savidisciplinos ugdymas. Mokantis groti ar dainuoti metodiškai ugdomas mokinio kruopštumas, atidumas, gebėjimas pradėti, atlikti, įtvirtinti bei užbaigti atliekamas muzikines užduotis.

 

Lingvistinių gebėjimų skatinimas. Ankstyvasis muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, skaitymo (tekstinio ir ženklų sistemų) gebėjimus, netgi padeda gydyti disleksiją. Vyresniame amžiuje – apsaugo nuo ankstyvos demencijos, smegenų centrų atrofijos.

Mokslinėje literatūroje muzikos rašto mokymasis asocijuojamas su lingvistine kalbinio žymėjimo sistema, muzikiniai įgūdžiai sietini su naujos, muzikos garsų kalbos mokymusi.

 

Motyvacijos ugdymas. Pradėjus mokytis naują natų tekstą, per gana trumpą laiką pasiekiamas konkretus rezultatas. Sudėtinių muzikinių užduočių skaidymas į lengvesnes bei jų įveikimas, skatina tolesnį mokinių smalsumą bei stimuliuoja gilintis.

 

Pasitikėjimo savimi skatinimas. Gebėjimas mokytis ir išmokti (viešai) atlikti kūrinius scenoje ugdo mokinių pasitikėjimą savo jėgomis. Leidžia lengviau komunikuoti su išoriniu pasauliu: bendramoksliais, mokytojais, tėvais.

 

Socialinių įgūdžių plėtojimas. Dainavimas chore ar mokinių orkestre gerina vaikų gebėjimus rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, atrasti bendrų pomėgių bei interesų.

 

Kūrybiškumo bei fantazijos ugdymas. Muzikos pasaulis labai įvairus ir turtingas. Kiekvienas muzikinis kūrinys turi savitą formą, stilistiką, nuotaiką, dinamiką, kurias mokinys turi įtaigiai perteikti. Muzikuojantys vaikai, atlikdami programinę muziką, nuolat lavina vaizduotę bei kūrybinius gebėjimus.

 

Emocinės pusiausvyros lavinimas. Muzikavimas padeda išvengti ar palengvinti stresines situacijas, emociškai pailsėti, atsipalaiduoti ir ramiau vertinti galimas kasdienes problemas, išvengti galimos depresijos, lavinti šiuolaikiniams mokiniams taip reikalingą psichologinį atsparumą.

 

Terapinis muzikos poveikis – šiuolaikiniams vaikams, kurie nuo mažens apsupti modernių technologijų, multifunkcių veikimo modelių, dažnai nelengva valdyti savo emocijas ir pažinti vidinius asmenybės resursus. Teigiamas muzikos poveikis moksliškai įrodytas ir veikia kaip terapinė priemonė psichologiškai jautresniems, linkusiems į konfliktus vaikams.

 

Atsitraukimas nuo perteklinio įsitraukimo į skaitmeninę erdvę. Pandeminiame mokymosi kontekste, meninė muzikinė veikla tampa unikalia proga, kokybiško laisvalaikio dalimi, atitraukianti vaikus nuo kompiuterinių sistemų, socialinių tinklų, mobiliųjų telefonų.

 

Instrumentų pasirinkimo įvairovė

 

Dažnas tėvų ir mokytojų verdiktas – instrumento parinkimas atsižvelgiant į mokinio charakterio bruožus, rankų, ūgio ar kūno sandaros parametrus. Tai didžiąja dalimi teisingas požiūris – tačiau muzikiniame repertuare, kuris turtingas pačios įvairiausios stilistikos kūrinių formų ir atlikimo technikų, sumaniai vadovaujant kompetentingam pedagogui, tokie „apsiribojimai“ yra santykiniai. Taip, mokinys neapimtų duodecimi (kvinta + oktava) intervalo kaip pianistai kompozitoriai Ferencas Listas ar Sergejus Rachmaninovas, tačiau jis puikiai jaučiasi atlikdamas siauresnio diapazono, patogaus išdėstymo klasikinius muzikinius kūrinius.

Tradiciškai populiariausiais muzikos instrumentais išlieka fortepijonas (kaip universalus muzikos mokymo įrankis), smuikas, fleita, valtorna, gitara bei dainavimas, solinis ar chorinis. Instrumentų grupės įvairios, nepamirškime arfos, pučiamųjų – trimitų, obojų, saksofonų, išpopuliarėjusių mušamųjų instrumentų – būgnų, kurie taip pat puikiai tinka jaunesnio ir vyresnio mokyklinio amžiaus mokiniams mokantis muzikos.

Mokymas individualiai ar grupėmis

 

Pasirinkus konkrečią muzikinę veiklą, pirmiausia dera aptarti būsimus lūkesčius su vaiku, akcentuoti, jog muzikos mokymasis – ne vienadienis, o metodiškas, reikalaujantis laiko ir pastangų procesas.

 

Individualus mokymas užtikrina maksimaliausią pedagogo dėmesį vaikui – tiek jautriam, linkusiam į intravertiškumą, tiek tam, kuriam patinka būti dėmesio centre, aktyviam jaunuoliui.

Užsiėmimuose grupėmis vaikai mokosi jaustis socialiai atsakingais muzikinio kolektyvo nariais, jiems paprasčiau užmegzti pažintis su kitais bendraamžiais. Itin svarbu neužmiršti pagirti vaiką ne tik už išmoktą dainelę, melodiją ar ritmą, tačiau akcentuoti pagyrimą ir už skirtas pastangas.

Bendrasis muzikinis lavinimas

 

Tėvams rekomenduojama kuo dažniau lankytis įvairiuose muzikiniuose meniniuose renginiuose (koncertuose, spektakliuose, operose) drauge su atžalomis. Pirmiausia – tai išskirtinis laikas pabūti kartu, be to – tai būdas išsiaiškinti, kas vaikui išties įdomu. Daugelis tėvų dažnai abejoja dėl vaikų muzikinių gabumų, klausos, tačiau užmiršta, kad tai – lavinamieji dalykai. Prie muzikinio lavinimo populiarumo prisideda ir įvairios socialinės platformos (vaizdo įrašų bendrinimo programa „TikTok“, komercinė muzikos klausymosi platforma „Spotify“, socialinis vaizdo įrašų dalinimosi tinklas „Vimeo“), transliuojami televizijos talentų, dainų šou.

 

Šiuolaikinės technologijos, tikslingam muzikiniam ugdymui adaptuotos platformos ir individualizuotas turinys – visi šie dalykai užtikrina kokybišką mokymą ne tik kontaktiniu, tačiau ir nuotoliniu būdu.

Svarbiausia – išdrįsti pabandyti muzikuoti. Tai yra ypatingai svarbus ir prasmingas indėlis harmoningai asmenybės ateičiai – tinkantis ir jauniems, ir vyresniems.