„Mus augina pasakėlės“

Aušra Stasiulienė
,
Telšių l.-d. „Mastis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė
Valentina Vidmantienė
,
logopedė metodininkė

Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ „Boružiukų“ grupės vaikai, tėvai, mokytoja Aušra, padedama logopedės, jau ne vienerius metus aktyviai dalyvauja tarptautiniame projekte „Vaiko kelias į gražią kalbą“, „Laimingas vaikas“.

Sėkmingai kalbos ir kalbėjimo sutrikimų prevencijai kiekvienais mokslo metais aptariame, ką veiksime, ir sudarome veiklos planą pagal kalbos ugdymo modelį.

 

Ankstyvojo amžiaus grupėje daug dėmesio skyrėme smulkiajai motorikai lavinti. Pasitelkdami įvairius eilėraštukus ir daineles, mankštinome rankų pirštus. Antraisiais ugdymo(si) metais labiau sutelkėme dėmesį į artikuliacinio aparato lavinimą: mėgdžiojome gyvūnus, sekdami „Liežuvio pasakėlę“, intensyviai mankštinome kalbos padargus.

Na, o šiuos mokslo metus skyrėme žodynui turtinti, rišliajai kalbai ugdyti. Todėl mokėme vaikus klausytis ir išgirsti, sekti ir inscenizuoti pasakas. Pasakos – itin svarbios vaikų gyvenime. Jų nauda jau seniai įrodyta. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Jei norite, kad vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas, jei norite, kad vaikai būtų labai protingi, skaitykite labai daug pasakų.“

 

Pasakos yra puiki kalbos ugdymo priemonė pasauliui pažinti, atminčiai lavinti, žodynui turtinti, kalbėjimui aktyvinti, rišliajai kalbai ugdyti, vaidybiniams gebėjimams lavinti. Pasiūlytą idėją sekti pasakas su džiaugsmu priėmė ir vaikų mamytės. Kiekvienam vaikui labai svarbu, kad jo mama seka pasaką, todėl mamos negalėjo atsispirti jų prašymui ir aktyviai dalyvavo projekte. Kada mama ar tėtis ateina į grupę ir dalyvauja veikloje, vaikai didžiuojasi jais. Mamų buvimas grupėje suteikė vaikams daug džiaugsmo. Išklausius pasaką, padedami tėvelių, vaikai piešė, lipdė, aplikavo, konstravo pasakų veikėjus, mokėsi vaidinti įsikūnydami ir perteikdami personažų charakterius bei nuotaikas.

 

Klausantis, pasakojant pasakas ir vaidinant jas, turtėjo vaikų žodynas, tobulėjo gramatiniai gebėjimai, rišlioji kalba. Veikdami visi kartu, patyrėme didžiulį bendrystės ir kūrybos džiaugsmą. Vaikai išklausė daug pasakų, susipažino su įvairiais pasakų herojais, patys išmoko sekti jas su grupės draugais. Sunkiausias iššūkis buvo išsirinkti pasaką ir ją suvaidinti: pasirinkti patinkantį personažą, išmokti tekstą, išreikšti veikėjų charakterį ir nuotaikas judesiu, parinkti intonaciją, išdrįsti pasirodyti prieš žiūrovus. Juk, užsidėjus kaukę, „virsti“ vilku, lape, kiškiu, paukščiu ar kitu žvėreliu. Ir pagaliau po ilgų bandymų mums pavyko išmokti ir suvaidinti pasaką „Bėkim žvėrys pažiūrėti“, kurią paskyrėme Teatro dienai paminėti.

 

Bendraudami ir žaisdami, patyrėme džiaugsmingų emocijų. Dirbdami kartu, komandoje geriau išmokome suprasti vieni kitus ir siekti pačių geriausių rezultatų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.