Mokytojų rengimo srityje – sena gera taisyklė: kokybė, o ne kiekybė

Stabiliai augant ekonominiams šalies rodikliams, visuomenės akys ima krypti į kitas sėkmingam valstybės gyvavimui būtinas sritis. Pastaruoju metu švietimas tampa ta tema, kuri atsiduria visuotinio domėjimosi smaigalyje. Mokytojų atlyginimo, specialybės prestižo klausimai audrina visuomenę. Specialistai diskutuoja, kuria linkme turi judėti Lietuvos švietimo sistema, susidurdama su modernaus pasaulio iššūkiais. Tėvai nerimauja dėl vaikų švietimo kokybės, o mokytojų bendruomenė skambina nerimo varpais, sakydama, kad netrukus apskritai galime pritrūkti pedagogų, jei situacija nesikeis iš esmės.

 

Skaičiuojama, kad kasmet į pedagogikos studijas įstoja mokytis iki 1000 studentų, bet tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo renkasi darbą pagal profesiją. Itin trūksta pradinių klasių, gamtos, tiksliųjų, anglų kalbos mokytojų. Ypač su dideliu specialistų stygiumi susiduria regionų mokyklos. Tarp dabar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų specialistų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu. Beveik 50 proc. dirbančių mokytojų yra sulaukę 50-ies metų ir vyresni. Šiuo metu 6 proc. visų dirbančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Prognozuojama, kad 2022 m. šis rodiklis išaugs iki 20 proc.

 

„Šiandien Lietuvos ekonominis įsibėgėjimas yra visai neblogas. Jei tikimės sėkmės ateinančiais dešimtmečiais, nieko nelaukdami privalome imtis ir švietimo sistemos išjudinimo“, – sako vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančio Lietuvos mokytojų forumo, įkvėpto „#Switch!“, iniciatorius, Europos Parlamento narys Antanas Guoga.

 

Danijoje problemos – tos pačios

 

Mokytojų rengimas – sudėtingas, net ir stiprias švietimo sistemas turinčiose valstybėse nemažai iššūkių keliantis klausimas. Į Lietuvos mokytojų forumą vadovams skirtoje dalyje skaityti pranešimo atvykstantis Danijos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Clausas Hjordalis teigia, kad, nors Danijos švietimo sistema pripažįstama viena geriausių pasaulyje, čia apstu spręstinų klausimų, ypač mokytojų rengimo srityje.

„Nors Danijoje mokytojų atlyginimai yra gana geri, tačiau, palyginti su kitų profesijų atstovų gaunamu darbo užmokesčiu, jie nėra itin patrauklūs. Visgi apsisprendimą rinktis mokytojo profesiją dažniausiai nulemia ne atlyginimo, o pašaukimo klausimas“, – sako C. Hjordalis.

 

Pasak jo, Danijoje taip pat viena opiausių problemų švietimo sistemoje – per mažas kiekis jaunuolių, besirenkančių mokytojo profesiją. „Danija, kaip ir visa Europa, susiduria su tokiomis pat demografinėmis problemomis. Visuomenė sensta. Tad valstybės tarnautojų (kartu ir mokytojų) ima trūkti. Tiesą sakant, Danijai kyla sunkumų su šiuo iššūkiu susidoroti. Tam skiriama gerokai mažiau dėmesio, nei reikėtų“, – teigia C. Hjordalis. Nors čia pat priduria, kad visgi universitetai ir kolegijos, ruošiantys pedagogus, vykdo gana aktyvias informacines kampanijas, skatinančias jaunuolius rinktis pedagogo profesiją.

Vieną patarimą C. Hjordalis turi ir Lietuvai: „Jei norite pritraukti daugiau jaunimo į švietimo sistemą, turite galvoti apie studijuojančiųjų pedagogiką gerovę. Netgi toks paprastas sprendimas kaip geros modernios gyvenimo sąlygos, daugiau demokratijos studijų programose, aktyvesnis potencialių darbdavių įsitraukimas gali patraukti daugiau jaunų žmonių rinktis šias studijas.“

Lietuva – reformų kelyje

 

Švietimo pertvarkoje Lietuvoje itin svarbus vaidmuo skiriamas būtent pedagogų rengimui. Tikimasi, kad neseniai įkurtų pedagogus rengiančių centrų sėkminga veiklos pradžia duos teigiamą postūmį, tačiau rezultatų per metus ar dvejus nepavyks gauti. Sklandžios mokytojų kartų kaitos užtikrinimas – ilgas procesas.

Naujų pedagogų rengimo centrų kuriamos programos yra skirtos būtent tų specialybių pedagogams, kurių labiausiai trūksta, parengti. Vilniaus universitetas (VU) paruošė studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtos mokslų mokytojams. Vytauto Didžiojo universitetas parengė programas pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams bei dalyko pedagogams rengti. Būsimojoje Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje bus rengiami integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistai, specialieji pedagogai ir logopedai.

 

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Irena Stonkuvienė sako, kad šiandieninė pedagogų ugdymo situacija vertinama nevienareikšmiškai. „Viena vertus, šis klausimas sulaukė didžiulio dėmesio: priimti nauji dokumentai, įsteigti nauji pedagogų rengimo centrai, organizuota begalė tarptautinių ir vietinių renginių. Atrodytų, kad apie švietimą ir mokytojų ugdymą kalbėjo visi: tiek politikai, tiek švietimo ekspertai, tiek ir tie, kurie kažkada tiesiog lankė mokyklą. Toks padidintas dėmesys turi ir antrąją, tamsiąją, pusę. Nemažai dalykų buvo padaryta pernelyg skubotai ir paviršutiniškai“, – vertina I. Stonkuvienė.

Mokytojas – kritiškas ir turintis humoro jausmą

 

Pasak ekspertės, per pastaruosius metus skambių frazių ir šūkių apie mokytojus bei jų ugdymą buvo paskelbta išties nemažai. „Viena iš tų skambiųjų frazių – „naujos kartos“ mokytojas. Ši frazė nekorektiška ne tik dėl to, kad prikišamai rodo į neva „senosios kartos“ mokytojus. Neigiamas atspalvis atsiranda ir dėl to, kad žodžių junginys „naujosios kartos“ dažniausiai vartojamas kalbant apie technologinius sprendimus. Mokytoja(s) – ne „iPhone“, taip greitai nepasensta. Tad ir ugdyti turėtumėme mokytojus ne naujajai kartai, o naujoms kartoms“, – pastebėjo I. Stonkuvienė.

 

Jos nuomone, pirmiausia mokytojas turi būti asmenybė. „Net jei svarstytumėme futuristinius scenarijus, kad vis daugiau žmogaus funkcijų perims robotai, kurie tikrai bus labiau išprusę technologiškai, gebės kalbėti daugybe kalbų, gal net mokės rašyti ugdymo planus ir pildyti visokias lenteles, mokytojo jie vis tiek nepakeis. Nes būtent žodyje asmenybė užšifruoti dalykai, kurie nėra pavaldūs laikui ir skiria žmogiškąsias būtybes nuo kitų. Esminės mokytojo-asmenybės savybės: kritinis mąstymas, matymas į priekį, gebėjimas keistis ir keisti, meilė vaikui bei savo darbui, empatija, galop geras humoro jausmas“, – pabrėžia VU Ugdymo mokslų instituto direktorė.

VU dėmesio centre – mokytojo profesinis augimas, ne tik tapimas juo

 

Ilgametės ekspertės I. Stonkuvienės teigimu, asmenybės ugdymas buvo, yra ir bus vienas svarbiausių VU uždavinių. „Tai užkoduota pačioje universiteto misijoje. Ne išimtis ir pedagogų ugdymas. Būtent ugdymas, o ne rengimas. Kalbant apie ugdymą derėtų išskirti kelias jo pakopas: tapsmą ir augimą. Tik baigęs mokyklą jaunuolis gali turėti stiprų norą būti mokytoju, tačiau, susidūręs su mokykla jau ne kaip mokinys, o mokytojas, gali neįveikti pirmųjų iššūkių ir nusivylimo, kad realybė skiriasi nuo įsivaizdavimo. Kitas gi, įstojęs atsitiktinai, per studijas gali tapti puikiu mokytoju ir būti juo iki darbinės karjeros pabaigos“, – patirtimi dalijosi I. Stonkuvienė. Ekspertės teigimu, mokytojas taip pat gali išsisemti ir perdegti. Todėl VU, pasak jos, ne tik sudaro pirminio mokytojų rengimo sąlygas, bet ir vykdo lygiagrečiąsias, gretutines ar pedagogikos profesines studijų programas, teikia pagalbą nuolatiniam pedagogų profesiniam augimui.

 

VU Ugdymo mokslų instituto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centras, bendradarbiaudamas su visų fakultetų mokslininkais, parengė keliasdešimt įvairios apimties kompetencijų tobulinimo programų. Dauguma jų susiję su dalyko žinių atnaujinimu, naujų mokymo(si) technologijų įvaldymu. Daug kompetencijos tobulinimo programų yra iš gamtos ir tiksliųjų mokslų srities. Glaudžiai bendradarbiaujama su kolegomis iš VU Gyvybės mokslų centro, Fizikos, Chemijos ir geomokslų, Matematikos ir informatikos fakultetų, STEAM srityje.

„Mums svarbu ir humanitariniai bei socialiniai mokslai. Ne paskutinėje vietoje ir edukologija. Stiprus dalykinis pasiruošimas ir įgyta motyvacija nuolat tobulėti – dar vienas iš ugdymo Vilniaus universitete kokybės ženklų, – apibendrina I. Stonkuvienė. – Jei visgi reikėtų paskelbti dar vieną su mokytojų ugdymu susijusį šūkį, jis skambėtų taip: „Orientacija ne į kiekybę o į kokybę“. Ir VU neabejotinai yra kokybės garantas Lietuvoje.“

 

Mokytojų motyvacija, tobulėjimas ir kiti švietimo bendruomenei aktualiausi iššūkiai bus aptariami vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančiame Lietuvos mokytojų forume. Renginys, planuojama, surinksiantis apie 300 mokytojų bei apie 100 mokyklų vadovų iš visos Lietuvos, skirtas Lietuvos mokytojams motyvuoti ir įkvėpti, jų profesijos svarbai ir reikšmingumui iškelti, pristatyti priemonėms, kaip tobulinti mokytojų darbo aplinką, rengti mokyklas skaitmeninio amžiaus iššūkiams, bendrauti su šiuolaikine jaunąja karta.

 

Renginyje dalyvaus ir savo šalių gerąja praktika dalysis Lietuvos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Suomijos, Singapūro ir kitų šalių švietimo ekspertai.

Renginio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti LRT.lt portale.

 

Lietuvos mokytojų forumo komanda