Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės įsivertinimo procesai

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vaidmuo lyderystės mokymosi labui kontekste

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas – viena svarbiausių šių dienų švietimo sistemos aktualijų. Dažnai pabrėžiamas mokytojo kompetencijos ir mokinių rezultatų, pasiekimų ryšys, neabejojama, kad mokytojų, mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimas turi reikšmingą įtaką mokinių mokymosi rezultatams ir pasiekimams. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijoms tenka ypač reikšmingas vaidmuo. Šio tipo institucija plačiąja prasme yra mokykla – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykla, savo veikloje besivadovaujanti mokymosi visą gyvenimą filosofija. Nacionalinės švietimo lyderystės idėjos kontekste mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijos, prisiimdamos tarnaujančiosios ir paslaugiosios lyderystės vaidmenis, siekia kokybiškai vykdyti pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai funkcijas, mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, sudaro sąlygas mokyklų bendruomenėms skleisti gerąją patirtį, skatina ir palaiko mokymąsi mokyklų bendruomenėse, dirba komandose, nuolat mokosi, tobulėja, įsivertina ir analizuoja savo veiklą, siekia jos pokyčių. Svarbu siekti, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veikla, įsiliedama į bendrą visų švietimo įstaigų veiklą, kurtų pridėtinę vertę. Stipresnė kvalifikacijos tobulinimo institucijų orientacija į rezultatą – patobulintas mokytojų kompetencijas, tikrą jų raišką praktikoje – padėtų siekti geresnio mokinių mokymosi, kurį ir būtų galima laikyti svarbiausiu mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės požymiu.

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tinklas

 

Lietuvoje paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjus įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą idėjas, siekiant priartinti mokymąsi prie mokytojo, savivaldybių administracijoms pradėjus steigti švietimo centrus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema tapo decentralizuota. Šiuo metu valstybėje veikia tankus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų tinklas. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikia švietimo pagalbos tarnybos, švietimo centrai, mokytojų švietimo centrai, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos, aukštųjų mokyklų tęstinių studijų institutai ir kiti padaliniai, taip pat aktyviai veikia viešosios ir privačios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

Bendras mokytojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų skaičius nuolat kinta. Šiuo metu teisę teikti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas turi 76 akredituotos institucijos. Jų sąrašą galima rasti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros interneto svetainėje www.nmva.smm.lt.

 

Duali įsivertinimo ir išorinio vertinimo sistema

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje svarbią vietą užima kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų veiklos kokybės įsivertinimas ir išorinis vertinimas. Šios vertinimo formos sudaro prielaidas kokybiškai vykdyti pagrindinę institucijos misiją – teikti pagalbą mokytojui, mokiniui ir mokyklai. Įsivertinimo ir išorinio vertinimo procesai yra susiję su vertinamos institucijos veiklos keitimu, tobulinimu, gerinimu.

Institucijos veiklos įsivertinimas – tai sistemingas veiklos, susijusios su mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimu, tyrimas pagal institucijai aktualias veiklos sritis ir jų dalis, nustatant savo potencialą, veiklos rezultatų kokybę ir siekiant institucijos veiklos tobulinimo. Institucijos veiklos kokybės įsivertinimą atlieka kasmet. Atlikdama veiklos įsivertinimą institucija renka ir sistemina duomenis apie savo veiklą, analizuoja surinktus duomenis pagal veiklos sričių ir jų dalių vertinimo požymius bei jų vertinimo skalę, rengia institucijos veiklos įsivertinimo išvadas.

Įsivertinimo duomenys kartu su susitikimais ir pokalbiais, dokumentų analize yra svarbiausi išorinio vertinimo šaltiniai. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų išorinis vertinimas yra apibendrinamasis, nes Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į išorinio vertinimo išvadas, priima sprendimą dėl institucijos akreditacijos laikotarpio. Taip pat išorinis vertinimas turi daug ir formuojamojo vertinimo bruožų, nes išorinio vertinimo ekspertai institucijai padeda nustatyti veiklos rezultatų kokybę ir teikia rekomendacijas, kaip tobulinti veiklą.

Švietimo paslaugų teikėjų – juridinių asmenų – veiklos, susijusios su mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimu, vertinimo ir akreditacijos tikslą, uždavinius, principus, kriterijus, vertinimo ir akreditacijos organizavimą bei vykdymą reglamentuoja Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“).

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų įsivertinimas Lietuvos mastu

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės įsivertinimas – organizacijos tobulėjimo priemonė. Institucijos savo veiklos kokybę įsivertina dviejose veiklos srityse: „Mokymosi aplinkos“ (jos dalys: „Biblioteka“, „Internetas“, „Seminarai, kursai, paskaitos ir kiti renginiai“, „Gerosios patirties sklaida ir edukacinės patirties bankas“, „Konsultavimas“, „Projektinė veikla ir partnerystės tinklai“, „Ekspertizė“) bei „Vadyba ir administravimas“ (jos dalys: „Vadovavimas, personalo vadyba ir įvaizdžio kūrimas“, „Planavimas ir administravimas“, „Mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginių programų vadyba“). Įsivertindamos šias veiklos sritis ir jų dalis institucijos analizuoja veiklos turinio, veikėjų, vadybos, prieinamumo, statistikos, grįžtamojo ryšio požymius, nusistato institucijos stipriąsias, silpnąsias puses, ieško veiklos tobulinimo galimybių.

Praktikoje susiduriama su problema, kad greitai keičiantis aplinkai keičiasi ir kokybės vertinimo poreikiai. Natūraliai kyla ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybės vertinimo sistemos atnaujinimo poreikis. Nors yra patvirtinti kokybės matavimo kriterijai, kiekvieną kartą atliekant vertinimo procedūras susiduriama su klausimu, ar tikrai matuojama kokybė. Laikui bėgant kokybės suvokimas keičiasi, taip pat turi keistis ir jos matavimo kriterijai. Tačiau nėra teisinga manyti, kad sukūrę patogią veiklos kokybės vertinimo tvarką išspręsime kokybės klausimą. Pirmiausia reikėtų keisti nuostatas dėl kokybės vertinimo, susitarti organizacijos viduje, ką jos darbuotojai laiko kokybiška mokytojų kvalifikacijos tobulinimo veikla. Veiklos kokybės vertinimo sistema sėkminga tada, kai įsivertinimas tampa vadybos proceso dalimi, per vertinimą surinkti duomenys naudojami veiklai tobulinti.

Pirmosios institucijos savo veiklos įsivertinimo procesus pradėjo apie 2003 m., kai buvo išbandoma Kauno technologijos universiteto mokslininkų sukurta Švietimo centro veiklos įsivertinimo / vertinimo metodologija. Taigi dalis institucijų savo veiklos įsivertinimą vykdo daugiau kaip dešimtmetį. Nuo 2012 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijos geranoriškai įsivertinimo duomenimis dalijasi su vertinimą organizuojančia ir vykdančia institucija (šiuo metu – Nacionaline mokyklų vertinimo agentūra). 2012–2017 m. laikotarpiu įsivertinimo duomenimis dalijosi nuo 71 iki 93 proc. akredituotų institucijų, tačiau įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų jos nėra linkusios skelbti viešai. 2017 m. rugsėjo mėnesį savo veiklos įsivertinimo išvadas skelbė tik viena mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucija, apie akredituotos institucijos statusą skelbė 26 institucijos.

Pagrindinės per įsivertinimą įvardintos stiprybės siejamos su kvalifikacijos tobulinimo renginių organizavimu, projektine veikla ir partnerystės tinklais, gerosios patirties sklaidos organizavimu, teikiamomis konsultavimo paslaugomis, institucijos vadovų ir darbuotojų kompetencijomis.

Veiklos tobulinimo galimybes institucijos dažniausiai sieja su grįžtamojo ryšio sistemos kūrimu, jos instrumentų tobulinimu, ilgalaikių, tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimu, naujų kvalifikacijos tobulinimo formų paieška, informacinių technologijų panaudojimu mokymosi aplinkos plėtrai, nuotolinių mokymų organizavimu, bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis ir tarptautiniais partneriais plėtojimu, mokytojų gerosios patirties sklaidos, mokymosi bendruomenėse, komandose skatinimu. Nurodant priežastis, dėl kurių nepavyko įgyvendinti tam tikrų numatytų veiklų, dažniausiai minimas lėšų stygius, nepakankamas finansavimas, riboti žmogiškieji ištekliai.

Pažymėtina, kad apie penktadalis kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nurodo savo veiklos įsivertinimo procese taikančios įvairius kokybės vadybos modelius ar tam tikrus jų elementus. Įstaigos minėjo šiuos modelius (sistemas): ISO 9001, ISO 14001, OHAS 18001, SA 8000, CAF (BVM), EFQM. Taigi institucijos neapsiriboja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos vertinimui ir akreditacijai nustatytais reikalavimais Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklėse.

Didžioji dalis institucijų savo veiklos įsivertinimą atlieka sistemingai, daug dėmesio kreipia į kasmetį veiklos kokybės įsivertinimą, gautus duomenis naudoja veiklos kokybei tobulinti. Dvidešimt procentų institucijų aktyviai vertina savo vykdomų procesų kokybę, investuoja į organizacijos veiklos kokybės vadybą – diegia naujus kokybės vadybos modelius, metodus ir priemones. Susiduriama ir su problema – beveik penktadalyje institucijų veiklos įsivertinimo procesas, gavus akredituotos institucijos statusą, nėra akcentuojamas, į jį žiūrima formaliai, įsivertinimas nėra atliekamas kasmet, tik rengiantis pakartotiniam išoriniam vertinimui ir akreditacijai.

 

Įsivertinimas – tai mokymasis

 

Kokybės užtikrinimas yra visos organizacijos tikslas. Norėtųsi pabrėžti, kad už kokybę organizacijoje yra atsakingi visi, taigi ir ją vertinti turi visi darbuotojai. Vadovai skiria išteklius vertinimui atlikti – laiko, žmonių, finansinius. Svarbiausiais dalykais atliekant įsivertinimą tampa visų informavimas, kiekvieno nuomonės svarba, komandos subūrimas ir koordinuojančio žmogaus paskyrimas, planavimas, atsakomybių ir užduočių pasiskirstymas, bendravimas, bendradarbiavimas, komandinis darbas, dialogas, savistaba, refleksija. Veiklos kokybės vertinimas apima ne tik kokybei užtikrinti taikomus modelius, metodus, priemones, bet ir gilesnius dalykus: asmenines nuostatas dėl kokybės, asmeninę ir bendrą organizacijos veiklos kokybės sampratą.

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų įsivertinimo procesas – tai mokymasis bendruomenėje, komandoje, bendradarbiaujant, dalijantis lyderyste, įsiklausant į kiekvieno nuomonę, ieškant priežasties ir pasekmės ryšių, atliekant organizacijos veiklos refleksiją, drauge tobulinant jos veiklą, įsivertinimu rodant savo organizacijos pavyzdį mokykloms ir taip palaikant jų įsivertinimo procesus.

Dažniausiai institucijos įvardija tokią įsivertinimo proceso teikiamą naudą: įvairių darbo sričių peržiūra struktūruoja ir pagerina ateities veiklą, darbuotojų dalyvavimas vertinant kokybę skatina refleksiją ir leidžia suvokti savo darbo vertę, vertinant nustatomas naujas vystymosi potencialas ir naujos galimybės, mokymosi procese stipriau orientuojamasi į besimokančiųjų poreikius, įsivertinimas teigiamai veikia pedagoginio ir andragoginio profesionalumo augimą.

 

Vietoje apibendrinimų

 

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikianti organizacija savo esme siekia pedagogų profesinio tobulėjimo, siekia daryti poveikį asmens profesionalumui, tačiau pagrindinis šios organizacijos tikslas turėtų vesti į Gerą mokyklą, kiekvieno mokinio pažangą ir sėkmę. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų, esančių arčiausiai mokyklos ir jų personalo, įsivertinimo procese vis aktualesni tampa šie klausimai: kaip panaudojami pačios mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijos įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatai veiklai tobulinti? Kokie įvyko pokyčiai po veiklos vertinimo (įsivertinimo ir išorinio vertinimo)? Kaip siekiama mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų poreikio ir pasiūlos dermės? Kaip institucija panaudoja mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenis kvalifikacijos tobulinimo programoms? Kaip panaudojami standartizuotų testų, egzaminų rezultatų, tarptautinių tyrimų duomenys? Koks mokytojų kvalifikacijos tobulinimo proceso poveikis, t. y. ką mokytojas po kvalifikacijos tobulinimo panaudoja, pritaiko savo veikloje, kokią reikšmę tai turi mokinio pasiekimams ir pažangai? Kaip atsiskaitoma visuomenei apie organizacijos vertybes ir pažangą? Ką visi kartu, sutelkę pajėgas ir pastangas asmeniniu, bendruomenės, regiono, valstybės lygmenimis, dar galime padaryti dėl Geros mokyklos ir kiekvieno mokinio sėkmės, gerėjančių mokinių rezultatų ir pasiekimų?

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybė taps akivaizdi, kai mokinių pasiekimai ir pažanga bus šių institucijų bendruomenių dėmesio ir pastangų centre, kai veiklos kokybė bus nuolat gerinama, atsižvelgiant į besikeičiančius aplinkos reikalavimus, vietos kontekstą, o organizacijos ir jų nariai savo pavyzdžiu, savo nuolatiniu mokymusi skatins mokytojų mokymąsi, ragins prisiimti už jį atsakomybę, sieks nuolatinio grįžtamojo ryšio iš savo klientų.

 

Ingrida ŠEDECKYTĖ-LAGUNAVIČIENĖ

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų įsivertinimo skyriaus metodininkė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.