„Mokytojas turi labai daug gerųjų galių“

Dovilė Šileikytė

Vakar buvo išrinkti geriausieji: Tarptautinės mokytojų dienos proga Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti Metų mokytojai, įteiktos dvi – Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) – premijos. Mokytojus sveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

„Man norisi, kad padėka mokytojams, vaikų šypsenos jiems būtų skirtos kiekvieną dieną, ne tik per šventes. Kiekvienas turime mokytojų, kuriuos galime vadinti savo gyvenimo mokytojais. Juos nešiojamės savo širdy, kartais aplankome. Ir prisimename ne tik spalio penktąją. Mokytojai net nenujaučia, kaip visgi dažnai buvę mokiniai ar studentai apie juos pagalvoja ir mintyse padėkoja. Mokytojo darbas neapsiriboja vien pamokomis, jis dirba visą parą septynias dienas per savaitę. Jeigu neveda pamokų, vis vien nuolatos galvoja apie savo darbą. Mokytojas turi labai daug gerųjų galių keisti ir padaryti tai, ko negali niekas kitas, kartais net tėvai. Jis pastebi mažiausią talentą ar problemą ir pastiprina mokinį, gali užauginti jam sparnus.

Pastarieji keleri metai nebuvo lengvi. Esu labai dėkinga mūsų mokytojams, kurie priėmė ukrainiečius mokinius – atvėrė jiems ne tik mokyklų duris, bet ir širdis. Nuostabu, kokie nuoširdūs yra mūsų mokytojai, ir to nuoširdumo dar prireiks.

Šiandien sveikiname laureatus. Manau, juos sieja du dalykai – jie keičia mokinių gyvenimus ir drąsiai dalinasi tuo, ką turi, pasitiki vienas kitu. Didžiuojuosi jumis, kiekvieną apkabinu“, – sveikindama mokytojus sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gyvename sudėtingais laikais, kai būti mokytoju sudėtinga – milžiniškas informacijos, naujienų – kartais prieštaringų, klaidinančių – srautas kelia iššūkį, kaip rasti teisingą informaciją, pastebėti tai, kas svarbu, į ką atkreipti dėmesį. Tam reikia didelės išminties. „Atrodo, kad visi aplinkiniai turi nuomonę, ko, kada ir kaip reikia mokyti, reiškia pretenzijas, žino „geriau“ už mokytoją, todėl jums kartais sunku atlikti savo darbą, bet suprantate, kad be tų smalsių akių gyvenimo neįsivaizduojate. Jūsų sėkmės laidas, reikalaujantis daug jėgų, laiko ir pasišventimo, – gebėjimas atrasti raktą į kiekvieną vaiką kaip į unikalų, atskirą pasaulį“, – kalbėjo I. Šimonytė.

 

Paulius Peleckio, BNS nuotr.

Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Irma Krivickienė pasakojo: „Chemija man nelabai patiko, bet atsitiko taip, kad aš ją dėstau. Malonu būti apdovanotai, bet tai nėra mano vienos nuopelnas, vienas mokytojas negali nieko, tai – visos gimnazijos bendruomenės įvertinimas, visi, kurie supa mane, prie to prisidėjo.“ Jos teigimu, be darnios komandos, neverta išsižadėti ir sėkmės – ji toks dalykas, kuris tiesiog nutinka. Šią mokytoją aplankė sėkmė turėti mokinį, kurio laimėjimai olimpiadose ir konkursuose svariai prisidėjo prie šio apdovanojimo. Įvertinimas patvirtino, kad pedagogė yra savo vietoje, dirba tinkamą darbą, gali duoti naudos, įkvėpė jai pasitikėjimo savimi, įpareigojo toliau tęsti savo, kaip chemijos mokytojos, sėkmės istoriją.

 

Valerija Liaudanskienė, Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir logopedė ekspertė, dirba su vaikais, kurie pasaulį supranta kitaip. „Reikia pamatyti jų degančias akis, kad suprastum, kad jie taip pat yra mokiniai, kuriems reikia ugdymo metodų, priemonių, kad galėtų įsitraukti į bendrąjį ugdymą. Jie buvo ir yra mano mokytojai, nes pažindamas kiekvieną vaiką tu pats mokaisi, tas pažinimas skatina įgyti naujų kompetencijų, siekti mokinių pažangos. Kiekvienas mažiausias pasiekimas džiugina mokinį, jį ir jo tėvus, motyvuoja mokytojų kolektyvą. Mūsų mokykloje kiekvienas mokinys randa vietą“, – džiaugėsi laureatė.

 

Auksės Pukinskienės, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės, manymu, Lietuvos metų mokytojo vardas prilygsta aktorių pasaulio Oskaro, mokslininkams – Nobelio, dainininkams – „Grammy“ teikiamam apdovanojimui, tad ir jautėsi, kaip gavusi Oskarą, teigė, kad nemoka pykti ant vaikų, ir dėkojo komisijai, kad tiek gerų žodžių apie save nebuvo girdėjusi.

 

Joanai Tėvelytei, Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ dailės mokytojai, ši premija – patvirtinimas, kad dirba teisingai, naudoja teisingus metodus, įpareigojimas dirbti toliau. „Kaip sako mano mama, darbe aš „žaidžiu“, bet iš to išeina puikus darbas. Tik vaikų dėka reikia daug mokytis ieškoti naujų metodų: jei devyniems vaikams jie tinka, dešimtam netinka“, – pasakojo pedagogė.

 

Aleksandra Žvirblytė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Fortepijono skyriaus mokytoja ekspertė, pasakojo, kad jai pasisekė gimti šeimoje, kur abu tėvai – puikūs muzikai ir fantastiški pedagogai: „Jų dėka esu čia. Kartą kompozitoriaus B. Dvariono paklausė, kas yra meilė. Jis atsakė, kad tai – kaip liga. Viena liga galima sirgti tris dienas, kitomis – mėnesį, metus, o kai kurios – visam gyvenimui. Taigi mane tėvai užkrėtė tuo „virusu“ – visą gyvenimą mylėti muziką ir pedagogiką, o aš jį perdaviau tolyn – sūnus irgi pasirinko šį kelią. Turėjau fantastiškus mokytojus, išmokiusius ne tik profesijos, amato, bet ir tikrų, žmogiškųjų vertybių, o dabar mokau fantastiškus vaikus, kiekvienas iš jų – kaip nuosavas, kiekvienas su savo vidiniu pasauliu, džiaugiuosi turėdama laimę bendrauti su jais visais. Lietuva nedidelė šalis, mūsų jėga – kokybė, žmonės, stiprūs dvasiškai, kompetentingi, kūrybiški, laisvi. Tai – investicija, kuri visada atsipirks.“

 

Meilės Lukšienės premija įteikta Ąžuolui Jašinskui, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojui. Jis dėkojo Dievui, didžiausiam mokytojui, kad yra čia, gali dirbti mokytojo darbą, vaikų tėvams, kurie patiki vaikus ugdyti jam (juk buvo drąsu patikėti vaiką mokytojui, neturinčiam patirties), o tas pasitikėjimas avansu užaugino sparnus ir atvedė iki šio padovanojimo. Savo kalbą pedagogas pabaigė M. Lukšienės žodžiais, kad nuo mokytojo priklauso tautos ateitis.

 

2021 m. paskirta Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įteikta iš JAV atvykusiai Gailutei Urbonaitei-Narkevičienei, Bostono lituanistinės mokyklos direktorei ir mokytojai. „Šiandien čia stoviu kaip kukli lietuvybės kareivė, bet ne viena, o su visa Bostono lituanistine mokykla, visa globalia Lietuva, kuri yra plati ir mistiška, sunku ją pažinti ir pačiupinėti, bet tai didžiausia Lietuva. Esu dėkinga, kad toje didelėje erdvėje buvau pamatyta ir įvertinta. Išvykusi į „užjūrius“ nė dienos nepraleidau be lietuviško žodžio, todėl dėkoju Lietuvai, kad pagaliau skiriamas dėmesys diasporos švietimui“, – kalbėjo premijos laureatė ir perfrazavo M. Lukšienę, kad be stiprios diasporos mokyklos nebus stiprios išeivijos, o, kaip sako išminčių žydų tauta, be stiprios išeivijos nėra stiprios gimtosios šalies.

 

Visi laureatai, atsiimdami apdovanojimą, dėkojo artimiesiems (pavyzdžiui, vyrui, kuris užsimerkia prieš nesaikingą darbą vakarais, savaitgaliais ir per atostogas, kaip sakė Auksė Pukinskienė), kolegoms ir administracijai (Joana Tėvelytė dėkojo vadovei už kūrybinę laisvę ir toleranciją šimtams molinių pėdučių darželio koridoriuose, Valerija Liaudanskienė dėkojo už tai, kad niekada neišgirdo, jog jau gana mokytis, dalytis informacija), mokiniams ir jų tėvams.

 

O mes visi kartu dėkojame šiems ir visiems kitiems šalies mokytojams už jų kasdienį ir kantrų darbą bei dar kartą sveikiname profesinės šventės proga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.