Mokytoja, siekianti, kad mokinys taptų atradėju

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Nors ir nuotoliniu būdu, bet kasmet rengiami inovatyviausių mokytojų apdovanojimai įvyko ir 2020-aisiais. Laikomės tradicijų ir mes – pradedame kalbinti šį apdovanojimą pelniusius pedagogus ir publikuoti jų interviu. Pirmoji mūsų pašnekovė – Prienų „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Rasa Kučinskienė – aktyvi, ieškanti naujovių pedagogė. Susipažinkime su ja.

 

Tapote inovatyviausia mokytoja. Kaip jaučiatės tapusi viena iš konkurso laimėtojų? 

Kiekvienas renginys, konkursas, laimėjimas ar pralaimėjimas yra viena iš gyvenimo pamokų, kurią reikia priimti ir pasiimti tai, kas geriausia, bet kuriuo atveju užtikrinant gerą savijautą. Tikrai nesitikėjau, bet labai džiaugiuosi, kad mano darbas pastebėtas, paskatintas ir įvertintas.

 

Kokias naujoves taikote savo darbe? Kaip manote, kodėl ir kiek jos svarbios šiuolaikinėje mokykloje?

Dirbdama su mokiniais nuolat ieškau veiksmingų būdų ir metodų juos sudominti, paįvairinti mokymosi būdus ar patikrinti žinias. Siekdama patenkinti savo ir mokinių poreikius, susidomėjau informacinėmis technologijomis bei radau nemažai tokių, kurios yra nemokamos ir tinkamos mokymosi turinį pateikti virtualioje mokymosi aplinkoje, taikyti turimas informacines technologijas bei leisti mokiniams dirbti kūrybiškai, žaismingai, nevaržomai, savo tempu, vertinti savo draugų darbus, būti savo draugų mokytojais.

Kai kurios informacinės technologijos (vaizdo įrašų ir filmų redagavimo priemonė „Kizoa“, mokymui(si) skirta priemonė „Quizizz“, pateikčių rengyklė „Mentimeter“, socialinis tinklas „YouTube“, e. testai) pasirodė patrauklios dėl paprasto naudojimosi, nesudėtingai išdėstyto meniu ir pakankamų užduotims sukurti priemonių. Sukurtais testais mokiniai gali naudotis ir klasėje, ir namuose, pamokose gali naudotis mobiliaisiais telefonais, nebūtinas projektorius, nereikia taikytis prie kiekvieno mokinio tempo.

 

Kadangi XXI a. gimę jaunuoliai, vadinamoji Z karta, nė dienos neištveria be savo išmaniojo telefono, kuris nėra tik ryšio priemonė – jis atstoja fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį bei daugelį kitų pramogoms skirtų platformų, todėl mūsų tikslas – mobilųjį telefoną naudoti kaip švietimo technologiją, leisti mokiniams žaisti tikslingai, nes švietimo institucijos privalo visiškai išnaudoti atsiradusias šiuolaikines priemones skaitmeninių technologijų naudojimas gerina mokymosi patirtį ir mokymosi rezultatus, užtikrina savivaldų mokymąsi.

Mano darbo siekiamybė ugdyti savarankiškai besimokantį, atsakingą už savo mokymosi procesą ir rezultatus mokinį. Daugiausia orientuojuosi į tiriamuosius darbus, kuriuos planuoju ne tik pagal programą, eksperimentai gali atsirasti pamokoje ir visiškai netikėtai. Man svarbu, kad mokinys taptų ieškotoju, atradėju ir analizuotų gautus rezultatus, darytų išvadas, o aš galėčiau tik patarti ir skatinti ieškojimo procesą. Kadangi pamokų turinį riboja programos, gabių mokinių ugdymo (GMU) atradimų ir ieškojimų pamokos vyksta nepamokinės veiklos metu, nes eksperimentai užima labai daug laiko.

 

Esate gimnazijos jaunųjų miško bičiulių (JMB) būrelio vadovė, dalyvaujate įvairiuose konkursuose, laimite. Papasakokite apie šio būrelio veiklą ir kitus projektus, konkursus.   

Daugiausia dėmesio skiriu sveikai gyvensenai ir ekologijai, įtraukdama mokinius į tiriamąsias veiklas, eksperimentus, dirbu su GMU mokiniais. Atliktus tiriamuosius darbus moksleiviai pristato įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, konkursuose, projektuose, rengia brandos darbus. Savo patirtimi dalijuosi su kolegomis, skaitau pranešimus.

Kartu su anglų kalbos mokytoja V. Gustaityte  esame tarptautinio projekto „A European green goal: clean energy and environmental sustainability against climate change Erasmus+“ koordinatorės  Projekto tikslas – didinti moksleivių sąmoningumą, informuotumą, kūrybiškumą ir iniciatyvumą ekologinių problemų srityje, keičiant ir ugdant šiuolaikinių moksleivių mąstymą ir vartojimo kultūrą bei siekiant, kad energija būtų saugesnė, įperkamesnė ir tvaresnė, dėmesį sutelkiant į energijos gamybos būdus ir paskirstymą Europos Sąjungoje, aplinkos taršą. Projekte dalyvauja 5 šalys, mūsų mokiniai sukūrė projekto logotipą, pasidalijo savo idėjomis su bendraamžiais, sukūrėme programą, mažinančią vartotojiškumą.

Gimnazijoje koordinuoju tarptautinį Baltijos jūros projektą (BJP), kurio tikslas – suvienyti devynių Baltijos jūros valstybių – Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos – mokyklų pastangas, ieškoti bendrų regiono aplinkosaugos problemų spendimo būdų. Šis aplinkosaugos projektas skirtas moksleiviams, kurie, padedami mokytojų, atlieka stebėjimus, pildo anketas, rašo straipsnius BJP kartą per metus leidžiamam žurnalui. Projektas skirtas ne tik šviesti ir skatinti domėtis regiono aplinkosaugos problemomis, bet ir padėti suvokti mokslinius, socialinius, kultūrinius žmonijos ir aplinkos tarpusavio priklausomybės aspektus, o skirtingose Baltijos jūros valstybėse rengiami susitikimai, stovyklos, konferencijos, konkursai.

Tarptautinio konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ tikslas – įgyti naujų miškininkystės ir gamtosaugos žinių, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos šalių miško bičiuliais, domėtis ne tik savo krašto, bet ir kitų Europos šalių miškais, biologine įvairove, saugomomis rūšimis. Mokiniai parengė ir pristatė pranešimą „Pelkiniai miškai Punios šile – vandens naudotojai ir saugotojai“ ir Čekijoje vykusiame konkurse laimėjo II vietą.

Europos Sąjungos Jaunųjų mokslininkų konkursas siekia skatinti jaunimą kurti bei skleisti mokslo žinias ir populiarinti tyrėjo profesiją, jame dalyvavusi mano mokinė parengė darbą „Sėjamosios petražolės (Petroselinum crispum) cheminės sudėties kitimas paveikus valgomojo svogūno (allium cepa) ekstraktu“ ir apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu.

Dalyvaujame ir ekologiniame projekte „Žalioji olimpiada“, kurio tikslas – netradiciškai ugdyti 8–11 klasių moksleivių ekologinį sąmoningumą – atkreipti moksleivių dėmesį į aplinkosaugos problemas, skatinti domėtis jų sprendimo būdais, formuoti palankias aplinkai vertybių nuostatas, ypatingą reikšmę teikiant žiedinės ekonomikos, darnaus vystymosi principams, atsakingam vartojimui, teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui, bei vienkartinio plastiko naudojimo mažinimui. Mokinių komanda pateko į finalą ir liko ketvirta.

Tarptautinė aplinkotyros konferencija „Atgal į gamtą“, organizuojama mūsų mokykloje, siekiama tobulinti mokinių ir mokytojų gamtamokslinę, kalbinę ir bendrąsias kompetencijas, pristatant mokinių darbus, susijusius su tiriamąja veikla klimato kaitos ir aplinkosaugos temomis. Konferencija organizuojama kasmet nuo 2015 m. ir sulaukia dalyvių iš įvairių Lietuvos ir užsienio mokyklų.

Dalyvaujame ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) klasės veiklose, tokiu būdu siekiame didinti mokinių inžinerinio ugdymo efektyvumą bei motyvaciją planuojant karjerą, susijusią su inžinerinėmis profesijomis. Mokiniams organizuojami teminiai fizikos, chemijos, biologijos, matematikos, ekonomikos ir verslo pagrindų dalykų praktiniai bei laboratoriniai darbai, skaitomos paskaitos, vykdomi projektiniai darbai bei konsultacijos. Mokiniai kviečiami dalyvauti universiteto renginiuose, konkursuose, susitikimuose su studentais, fakultetų šventėse, olimpiadose, konferencijose. VGTU klasių moksleiviams, dalyvavusiems užsiėmimuose, įteikiami specialūs pažymėjimai.

Mano mokinių darbai taip pat įvertinti respublikiniuose konkursuose „Mūsų eksperimentas“ ir „Idėjų mugė“.

 

Dažnai žvalgomės į įvairių užsienio šalių švietimo sistemas, bandome perimti jų patirtį. Žinau, kad dalyvavote stažuotėje viename Prancūzijos licėjuje. Ko gamtos mokslų (ir ne tik) mokytojai galėtų pasimokyti iš prancūzų kolegų? 

Albero Kamiu (Albert Camus) licėjaus gamtos mokslų aplinka labai gerai apgalvota ir užtikrinanti kokybišką ugdymo procesą: yra specialūs kabinetai, pritaikyti laboratoriniams tiriamiesiems darbams, informacinių technologijų kabinetai, laboratorijos, specialūs paruošiamieji kabinetai, sandėliai medžiagoms šaldytuvuose laikyti ir daug visokiausios įrangos.

Ugdymo proceso metu per vieną pamoką mokytojas taiko po keletą metodų, tačiau praktinės pamokos metu dominuoja savarankiškas mokinio darbas (po kiekvieno atlikto darbo mokinys mokytojui pristato, ką padarė), o teorinės pamokos metu – paskaita. Prancūzijoje pamokos ir mokinių veikla labai aiškiai struktūruota ir apibrėžta. Mokiniai žino metodiką, skirto atlikti darbo struktūrą.

Atliekant praktikos darbą visas naudojamas medžiagas, tirpalus ir priemones ruošia laborantas, po pamokos jas surenka ir sutvarko. Jis taip pat atsakingas už kabinetų paskirstymą, medžiagų užsakymą ir nupirkimą. Praktikos pamokų metu klasėje būna iki 18 mokinių. Pamokose naudojamos kompiuterinės programos: „Anagene“, „Phylogene“, „Rastop‘, „Rasmol“, „Mesurim“, „Tableur“, „Module Educarte“, „Tectoglob“, „Sismolog“, „Hominines“. Jos padeda gan paprastai atlikti įvairius veiksmus, pamatyti tiriamos medžiagos modelį. Pavyzdžiui, programa „RasTop“ galima sukurti įvairių medžiagų modelius, tokių kaip DNR, fermentų, baltymų. Nustatyti, iš kokių molekulių jos susideda, kokios jungtys būdingos, palyginti įvairių rūšių organizmų molekules.

Prancūzijoje sukurta mokslinių duomenų bazė, mokytojai turi prieigą prie naujausių mokslinių išradimų, tyrimų, schemų, lentelių, tai lengvai gali integruoti į ugdymo procesą. Todėl mokiniai nagrinėja labai daug mokslinių šaltinių: paveikslų, schemų, atliktų eksperimentų duomenų ir turimomis žiniomis ieško ryšių, pasekmių, formuluoja išvadas. Prancūzijos licėjaus veiklos ir aplinka – tiesiog svajonė, kurią, mažais žingsneliais kuriu ir mūsų mokykloje.

 

Atsižvelgdama į šiandienos kontekstą, negaliu nepaklausti – kaip sekasi dirbti nuotoliniu būdu? Kokius metodus naudojate?

Nuotolinis mokymas(is) – didelis iššūkis švietimo sistemai, „nukėlė“ į naujas man ir mokiniams platformas: mokymui(si) skirtą „Moodle“, bendradarbiavimo ir komunikavimo „MS Teams“, vaizdo konferencijų ir pokalbių „Zoom“, atsirado poreikis naudotis naujomis priemonėmis, tokiomis kaip grafinė planšetė, mobiliojo telefono galimybės, įvairios kompiuterinės programos ugdymo turiniui perteikti ir sudominti. Džiaugiuosi, kad daugelį naujovių taikiau ir anksčiau, todėl nuotolinio mokymo metu, tai ypač pravertė. Teko daug mokytis ir mokyti kitus, dalijausi patirtimi skaitydama pranešimus konferencijoje „Investicijos į švietimą ir inovacijos: telkiančios, skatinančios, įgalinančios“, mokyklų informacinių technologijų specialistų konsultacinėje vaizdo konferencijoje „Moodle“ tematika. Nuotolinis darbas užima gerokai daugiau laiko priemonių paieškai, užduočių ruošimui, mokinių darbų vertinimui ir refleksijai.

Naudoju tokius metodus kaip atvirkštinės pamokos, atviros knygos metodas, savarankiškas, kūrybinis ir darbas grupėmis virtualiuose kambariuose, praktinis darbas turimomis namuose priemonėmis arba virtualiomis laboratorijomis, mokinių darbų pristatymas, filmukų kūrimas, laisvas užduočių pasirinkimas pagal gebėjimus – priklausomai nuo temų ir klasių, metodai užtikrinantys savivaldų mokymąsi ir siekiamą rezultatą. Mokiniams metodų kaita kelia motyvaciją, jie gali save realizuoti juos dominančioje veiklose, ugdo jų kompetencijas.

 

Atnaujinant ugdymo turinį siūloma iki 10 klasės gamtos mokslų mokyti integruotai, ar pritariate šiam siūlymui? Ar dažnai tenka vesti integruotas pamokas su kolegomis – su kokių dalykų mokytojais bendradarbiaujate ir kokias bendras veiklas vykdote?

Žvelgdama į mokinių poreikius, manau, kad integruotas mokymasis turėtų didesnę vertę, nes mokiniui būtų lengviau suprasti gamtos mokslų ryšį ir atskleisti mus supančios aplinkos visumą bei vientisumą. Neįmanoma paaiškinti biologijos procesų, jei nesiremi chemijos žiniomis ar fizikos dėsniais. Tačiau, atsižvelgdama į švietimo sistemos galimybes, suprantu, kad tai įgyvendinti kol kas būtų sunku dėl mokytojų turimų kompetencijų ir tarpdalykinio pasiruošimo.

Dažniausiai bendradarbiauju su kūno kultūros ir anglų kalbos mokytojais, kai vedu integruotas pamokas, renginius, kai ruošiu mokinius konkursams, kai dalyvauju projektinėse veiklose, konferencijose. Anglų kalba svarbi visuose tarptautiniuose renginiuose, naudojantis sąveikiosiomis priemonėmis.

 

Kas jus labiausiai žavi mokytojo darbe?

Kažkada rinkausi mokytojo specialybę, kuri įtraukė ir suformavo aiškią užduotį – ugdyti aktyvų, nuolat keliantį klausimus, kritiškai mąstantį, planuojantį veiklas, gebantį identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus mokinį – žmogų, besidomintį naujausiomis technologijomis ir gebantį prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. To galima pasiekti praktinės, integruotos veiklos metu pasitelkiant informacines technologijas.

Todėl šiame darbe žavi galimybė dirbti ir bendradarbiauti su jaunais žmonėmis, tiesiog negali sustoti ir naudotis tik esamomis žiniomis, mokytis privalu nuolat, ieškoti naujų galimybių, idėjų, naujų bendravimo formų, sekti naujausius dėstomo dalyko laimėjimus, mokslinius duomenis ir skatinti savo ugdytinius gebėjimus taikyti praktiškai.

 

Nuoširdžiai dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *