Mokytis profesijos moksleiviai galės nekeisdami mokyklos

Aurelijus Petrėnas

Darbdaviai jau ilgus metus kalba apie sparčiai augantį profesinę kvalifikaciją turinčių specialistų poreikį. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse profesinis mokymas užima reikšmingą vietą lavinimo sistemoje, tačiau Lietuvoje moksleivių vis dar traktuojamas kaip „paskutinis pasirinkimas“. Po ilgą laiką trukusių diskusijų su švietimo bendruomene, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galiausiai palengvino moksleiviams ir tėvams dažnai kylančią dilemą: mokslus tęsti bendrojo ugdymo įstaigoje ar rinktis profesinio ugdymo modulius.

 

Vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka, jaunimas, siekiantis profesinio išsilavinimo, pereidavo į profesinę mokyklą, ten mokėsi profesijos, o greta tęsė bendrojo ugdymo dalykų mokymąsi. Nauja tvarka leidžia siekti to paties, tik neapsunkinant jaunimo ir jo šeimos papildomais rūpesčiais keičiant mokyklą. Specialistai prognozuoja, jog naujoji sistema ženkliai sumažins atotrūkį tarp profesinio ir bendrojo ugdymo įstaigų.

Naujas profesinio mokymo formatas

 

Naujai pradėjusi veikti sistema, mokinius įgalina rinktis pavienius profesinio mokymo modulius, mokslus tęsiant bendrojo ugdymo įstaigose. Jau šiais metais (gegužės 20 d.–rugpjūčio 26 d.) priėmime į profesinio mokymo įstaigas gali dalyvauti vyresniųjų klasių moksleiviai ir norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą.

 

Naujai patvirtintame plane sudaromos sąlygos profesijos mokytis dar mokyklos suole, atidedant sprendimą dėl specialybės įgūdžių tobulinimo krypties. Moksleiviams atsiveria platesnės pasirinkimo galimybės: baigęs bendrojo ugdymo programą, mokslus gali tęsti profesinėje mokykloje bei pretenduoti į universitetą ar kolegiją.

 

Plungės Saulės gimnazijos direktorius Algimantas Budrys pritaria, jog nauja sistema atveria platesnių galimybių. „Sudarant sąlygas mokytis profesijos dalykų, gimnazistams atveriame įvairesnių pasirinkimo galimybių. Baigusiam gimnaziją mokiniui bus lengviau apsispręsti, tęsti mokslus ar dirbti“, – teigia A. Budrys, pridurdamas, jog apie galimus pasirinkimus Plungės technologijų ir verslo mokykloje, gimnazistai, mokytojai ir klasių vadovai, dar karantino metu, supažindinti mokymuisi skirtoje „Zoom“ platformoje.

 

Baigęs pasirinktą profesinio mokymo modulį, moksleivis nedelsdamas gali išbandyt įgytas žinias praktiškai. Jei profesija patinka – siekia jos aukštumų, jei ne – renkasi kitą programą profesinėje ar aukštojo mokslo įstaigoje. Sistema įgalina pažinti ir išmėginti. Moksleivis gali ruoštis stojimui studijuoti fizikos, tačiau išmėginti ir informacinių technologijų dalykus. Svarbiausia, kad tai galima padaryti nemokamai, neskiriant šeimos biudžeto korepetitoriams ar būreliams.

 

Nors modulinė sistema nauja, tačiau, pasak A. Budrio, moksleiviai su profesiniu ugdymu pažindinami jau kurį laiką.

„Įgyvendindama programą, gimnazija kasmet surengia karjeros dienas, palaikomi ryšiai su socialiniais partneriais. I ir II klasių gimnazistai dalyvauja Plungės technologijų ir verslo mokyklos organizuojamuose renginiuose. Gimnazistai susipažįsta su vykdomomis profesinio mokymo programomis, gyvenimo ir mokymo baze“, – pasakoja A. Budrys.

 

Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą, bendrojo ugdymo įstaigų moksleiviai mokysis kiek kitaip nei profesinių mokyklų auklėtiniai – tik su specialybe susijusią profesinės programos dalį. Pasirinkęs vieną modulį, gimnazistas profesinėje mokykloje galės lankyti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truks nuo vienerių iki dvejų metų.

 

Kartu su bendrojo ugdymo mokykla ir profesine mokykla mokiniui bus sudaromas individualus mokymosi planas, kad nedidėtų maksimalus savaitinių (per savaitę 35 pamokos) pamokų skaičius. Visos trys šalys bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.

 

„Atsiradus gimnazistams, pasirinkusiems profesinio mokymo programos modulį, bendradarbiaudami su Plungės technologijų ir verslo mokykla (TVM), spręsime individualaus mokinio mokymo(si) plano ir palankaus pamokų tvarkaraščio sudarymo klausimus. Pamokų tvarkaraštį sudaryti nebūtų sudėtinga, nes Plungės TVM užsiėmimus organizuotų pasibaigus pamokoms gimnazijoje. Be to, tarp mokyklų nedidelis atstumas“, – teigia A. Budrys. Pasak direktoriaus, daugiausia abejonių kelia pamokų atsisakymas, jei jos dubliuotųsi abiejose mokyklose. Vadovas kelia klausimą – kaip, tokiu atveju, bus vertinami mokytojų darbo krūviai?

 

Profesinės ir bendrojo ugdymo mokyklos, veikdamos jungtinės veiklos principu, su moksleiviais galės pasidalinti tuo, ką daro geriausiai. Technologijų programos – profesinių mokyklų, turinčių aukštos kvalifikacijos specialybės ugdytojų, atsakomybė. Tuo metu bendrojo ugdymo mokykloje kur kas geriau galima įgyvendinti bendrojo ugdymo programą.

Neatliepia rinkos poreikių

 

Švietimo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos pusiausvyra – svarbi formuojant tvarią ekonomiką. Šiuo metu švietimo pasiūla neatitinka darbo rinkos poreikių. Didžioji dalis abiturientų renkasi aukštąjį mokslą, o didelė dalis darbo rinkos pasiūlos – profesinę kvalifikaciją įgijusiems žmonėms. Būtent dėl to, profesiniam mokymui tenka reikšmingas vaidmuo.

 

Gamybos ir paslaugų sektoriai sparčiai automatizuojami, pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Todėl daugeliui darbo vietų keliami reikalavimai kiekvienais metais vis didesni. Jei kai kurioms specialybėms vos prieš kelis metus nereikėjo tobulinimosi kursų, tai šiuo metu situacija stipriai pasikeitusi.

Esant plačiai profesinio ugdymo specialybių paklausai – su nauju specialybės ugdymo modeliu – absolventų įsiliejimas į darbo rinką gali būti sklandesnis.

 

Šiuo metu Lietuvoje tik 27 proc. moksleivių vidurinį išsilavinimą įgyja profesinėse mokyklose, kai Europoje šis rodiklis vidutiniškai siekia iki 50 proc. Nors besimokančių profesinėse mokyklose pastaruoju metu daugėja, darbo rinkoje – toli gražu – neišpildytas tinkamos kvalifikacijos specialistų poreikis. Įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad bus paruošiama daugiau specialistų, gebančių valdyti modernius gamybos ir paslaugų procesus.

Šiais metais į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 mokinių. 2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 metais.

Galimybė skatinti verslumą?

 

Jaunimas vis anksčiau atranda polinkį verslauti, todėl mokydamiesi bendrojo ugdymo įstaigoje bei pasirinkę profesijos modulį gali dėti pagrindus reikiamų žinių įgijimui, įgūdžiams savo darbo vietos steigimui, o toliau – gal ir savo verslą kurti.

 

Tarp profesinio mokymo modulių galima rasti ir tokių itin populiarių specialybių kaip žiniatinklio programuotojas ar internetinio dizaino specialistas. Rinkoje šių specialybių paklausa – milžiniška, tad yra daug tokius mokymus jaunimui organizuojančių įstaigų. Tiesa, mokymų kaina dažnai siekia kelis šimtus eurų per mėnesį. Profesinio mokymo modulį pasirinkęs mokinys ne tik nemokamai įgyja paklausią specialybę, bet ir pretenduoja gauti stipendiją.

Naujos kompetencijos

 

Rinktis profesinės kvalifikacijos modulius gali 1–4 gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių moksleiviai. Mokinys, sėkmingai baigęs profesinio mokymo modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos suteiks svarų pranašumą siekiant užsiimti atitinkama ūkine veikla, o tęsiant mokslus pagal tos pačios kvalifikacijos programą, įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tokiu atveju sutrumpėja mokymosi laikas.

 

Naujasis profesinio mokymo modelis – galimybė kurti papildomos pridedamosios vertės, kuri būtų naudinga tolimesnėms studijoms aukštojoje mokykloje, mokantis profesinio mokymo įstaigoje, renkantis darbą, formuojant naujas kompetencijas, keliant kvalifikaciją.

Moksleiviai gali rinktis apskaitininko, fotografo, renginių organizatoriaus, žiniatinklio programuotojo, interjero apdailos, floristo, vizažisto, sekretoriaus, šaltkalvio, metalo suvirintojo, kepėjo, staliaus, virėjo, paramediko, slaugytojo padėjėjo, padavėjo rengimo ir kitus modulius.

 

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Plungės TVM, III ir IV klasių gimnazistams siūlo išbandyti šias specialybes: tvarkos virtuvėje palaikymas, bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas, kompiuterių derintojo programa, kompiuterių įrangos aparatinė dalis.

 

Priėmimą į profesines mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija (https://profesinis.lamabpo.lt).

 

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji teikė iki rugpjūčio 7-osios. Šiame etape stojančiajam leista nurodyti ne daugiau kaip tris pageidavimus. Pagrindinio priėmimo metu mokymo programas stojantiesiems siūlo daugiau nei 60 profesinio mokymo įstaigų. Kvietimai mokytis asmenims, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą ar jo neturintiems, paskelbti rugpjūčio 10-ąją. Nuo rugpjūčio 15-osios iki 26-osios vyksta papildomas priėmimas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.