Mokymosi tyrinėjant projektai – tyrėjų ir mokyklų tinklaveikos rezultatas

Mokytojų ir tyrėjų bendradarbiavimas įgalinant mokinius tyrinėti yra vieno pirmųjų Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) „Erasmus+“ mažos apimties partnerystės tarptautinių projektų siekis. Projekte „Mokytojų ir mokslininkų tinklaveika tyrinėjimu grįstam mokymuisi“ susijungė edukologijos tyrėjų ir mokyklų potencialas tam, kad papildytų mokinių ugdymą tiriamąja veikla. Šio projekto metu Lietuvos ir Latvijos edukologijos tyrėjos, dalydamosi tyrinėjimo patirtimi, paskatino mokyklas kurti ir įgyvendinti mokymosi tyrinėjant projektus (MTP), atveriančius mokiniams naujus pažinimo horizontus. Per septynis projekto įgyvendinimo mėnesius keturios mokyklos ir septynios tyrėjos susijungė į besimokančią bendruomenę, įtraukusią 16 mokytojų ir 175 mokinius iš skirtingų socialinių ir kultūrinių kontekstų Lietuvoje ir Latvijoje. Kiekvienos mokyklos mokytojai ir mokiniai susijungė į tyrinėjančią komandą, kurią konsultavo 2–3 tyrėjos.

Tyrinėjimu grįsto mokymosi sprendimai

 

Tyrinėjimu grįsto mokymo(si) samprata siejama su probleminiu mokymusi, projektų metodu ir STEAM ugdymo koncepcija. Išskirtinis mokymosi tyrinėjant požymis – aktyvus mokinių įsitraukimas į mokymąsi, kai siekiama ne tik įsiminti faktus ar žinias, bet ir giliau suprasti tyrinėjamus reiškinius, pasineriant į nežinomybę, atrandant, apmąstant ir pristatant savo atradimus. Pasak Sveino Sjobergo (2019), mokymasis tyrinėjant skatina mokinius kurti naujas idėjas, bendradarbiauti, eksperimentuoti, savarankiškai daryti išvadas, aptarti ir pristatyti tyrimų rezultatus. Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis padeda mokiniams kritiškai mąstyti, tyrinėti, išmokti mokytis. Jo metu nuosekliai įgyvendinamas mokymosi ciklas, apimantis orientavimosi, konceptualizavimo, tyrimo atlikimo, išvadų formulavimo ir diskusijos etapus (Pedaste ir kt., 2015). Visuose etapuose mokiniai ne tik aktyviai veikia, bet ir nuolat apmąsto savo veiklą. Skirtinguose tiriamosios veiklos etapuose gali būti pasitelkiami įvairūs metodai. Mokymasis tyrinėjant šiandien yra itin aktualus, nes Lietuvos mokyklose įgyvendinamas kompetencijomis grindžiamas ugdymo turinys, kai daugiausia dėmesio skiriama ne tam, ką mokiniai turėtų žinoti, o ką jie geba sukurti, atlikti, įgyvendinti, pritaikyti turimas žinias naujose aplinkose ir situacijose. Pats ugdymo turinys turėtų būti prasmingas mokiniams, susietas su realiu gyvenimu ir natūraliu mokymosi kontekstu, atskleidžiant sąsajas tarp skirtingų mokomųjų dalykų ir ugdymo sričių. Mokymasis tyrinėjant yra ypač svarbus ugdant pažinimo kompetenciją, apimančią kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir problemų sprendimą, taikant mokomųjų dalykų žinias (mokykla2030.lt).

Mokymosi tyrinėjant projektų kūrimo kelias

 

Mokymosi tyrinėjant projektų kūrimas mokyklose prasidėjo nuo susipažinimo su skirtingais tyrinėjimo modeliais. Tyrėjos mokytojams pasiūlė rinktis iš kelių STEAM ir socialiniam ugdymui tinkamų modelių ir metodų: 5E mokymosi tyrinėjant modelio, menais grįsto tyrinėjimo, vertybėmis grįsto problemos sprendimo ir kitų papildančių metodų.

 

5E modelis taikomas mokinių savarankiškiems tyrimams įgyvendinti, gautų rezultatų analizei, tolesniems sprendimams įgyvendinti ir refleksijai (Bayram-Jacobs, Wieske, Henze, 2019). 5E modelis apima šiuos žingsnius: į(si)traukti (angl. engage), tirti (angl. explore), paaiškinti (angl. explain), detalizuoti / išplėtoti (angl. elaborate), vertinti (angl. evaluate). Mokiniai (individualiai ar grupėje) į(si)traukia į tyrinėjimo procesą, kiekviename etape, reflektuodami savo veiklos rezultatus, mokosi mokslinio argumentavimo, pagrįstų įžvalgų problemai spręsti ir išvadų formulavimo (Liu ir kt., 2009).

 

Menais grįsti tyrimai padeda pamatyti dalykus ir reiškinius iš skirtingų perspektyvų, pažinti save ir atskleisti savo subjektyvų gyvenimą kitiems, taip pat geriau suprasti ir paaiškinti pasaulį, kuriame gyvename (Barone ir Eisner, 2012; Wright, 2012). Projekto metu menais grįstų tyrimų metodai taikyti pasitelkiant dailės simbolių sistemas, per kurias mokiniai galėjo visapusiškiau atskleisti tyrimo problemos daugiamatiškumą ir sudėtingumą, emociškai įtraukti į tyrinėjimo procesą, vaizdžiai ir įtaigiai pristatyti projekto rezultatus.

 

Vertybėmis grįstas problemos sprendimas (Škėrienė, Jucevičienė, 2020) kreipia mokinius mąstyti dvejopa linkme: kaip spręsti problemą ir kaip bei kada šiame procese remtis vertybėmis. Sprendžiant įvairaus pobūdžio problemas, šis modelis įgalina įvardinti pradinę problemą ir atlikti išsamią jos konteksto analizę žvelgiant iš skirtingų perspektyvų, remiantis vertybėmis suformuluoti tikslą ir numatyti alternatyvius problemos sprendimo kelius, o galiausiai patikrinti pasirinkto sprendimo alternatyvą prieš imantis realių veiksmų. Mąstymas, pagrįstas vertybėmis sprendžiant problemas, leidžia mokiniams įsitraukti į sąmoningą apmąstymą ir nuolatinę refleksiją, priešingai nei pragmatiškas ir paviršutiniškas mąstymas, palaikomas vartotojiško požiūrio.

 

Tyrėjos ragino mokytojus, atliekant tyrimus, suteikti mokiniams kuo daugiau savarankiškumo. Priklausomai nuo mokinių turimos tyrinėjimo patirties, įgyvendinami tyrimai buvo: struktūruoti, kai mokytojas padėjo suformuluoti tyrimo klausimą (-us) ir parengė detalų planą, atlikdamas instruktoriaus vaidmenį, vadovaujami, kai mokytojas pateikė tik spręstiną problemą ir klausimus, o vėliau atliko mentoriaus ar patarėjo vaidmenį, ir atviri tyrimai, reikalaujantys „tyrėjo“ brandos, kai mokytojas pateikė tik tyrimo idėją ar problemą ir atliko skatintojo (angl. facilitator) vaidmenį (Pedaste et al., 2015, Bayram-Jacobs, Wieske, Henze, 2019). Įgyvendinant atvirą tyrimą, buvo svarbu pasiūlyti mokiniams tyrinėti jiems aktualias realias problemas, apgalvoti, kokių žinių ir gebėjimų jiems reikės sprendžiant tą problemą.

Mokymosi tyrinėjant projektų planavimas

 

Kurdami MTP planus, mokytojai rėmėsi „ABC learning design“ (Young, Perović, 2020; https://abc-ld.org/) metodika. Tyrėjos šios metodikos kartu mokėsi iš Namur–Lježo–Liuksemburgo universiteto dėstytojų ir ją adaptavo planuodami MTP. Mokytojai rengė MTP planus pagal mokymosi tyrinėjant etapus, pasitelkę adaptuotą „ABC learning design“ metodikos šabloną. Pasak projekte dalyvavusių mokytojų, šis planavimo įrankis „padėjo suplanuoti MTP veiklas, jų vykdymo laiką, numatyti bendradarbiavimo formas, įrankius ir rezultatus“, „padėjo lavinti intelektinius procesus, nes suteikė galimybę išsamiai suplanuoti kiekvieną etapą, leido numatyti galimas klaidas“, „padėjo lengviau susidėlioti veiklos prioritetus, tapo lengviau išsikelti tikslus, numatyti, kokių žinių ir priemonių reikės besimokantiesiems, įgalino pasirinkti tikslus atitinkančią veiklą ir grįžtamąjį ryšį. Kilo idėjų, kaip reikėtų patobulinti praktinę veiklą, siekiant išsikeltų tikslų. Planavimas skatino diskutuoti, bendradarbiauti ir taikyti naujų žinių įgijimo būdus“. Planavimas, tyrėjų požiūriu, itin prisidėjo prie MTP sėkmės, nes padėjo mokytojams sumodeliuoti ir vizualizuoti viso projekto eigą ir kartu su kolegomis bei mokiniais nuosekliai įgyvendinti MTP idėjas.

Mokymosi tyrinėjant projektų tematikos pasirinkimas

Projekte dalyvavusios mokyklos MTP idėjų ieškojo realiame gyvenime, spręsdamos klasės, mokyklos, bendruomenės ir visuomenės problemas. Mokiniai patys ieškojo sprendimų realioms problemoms, tai suteikė MTP jutiminio autentiškumo, kompleksiškumo, kėlė mokinių motyvaciją gilintis į problemą ir ją išspręsti. Formaliojo ir neformaliojo ugdymo metu įgyvendinti MTP aprėpė ne tik STEM ar STEAM tematiką, bet ir STREAM dalykus, integruodami biologiją, chemiją, anglų ir lietuvių kalbas, informacines technologijos, matematiką, fiziką, chemiją ir informacines technologijas.

 

Mokytojai su mokiniais tyrinėjo „didžiąsias“ idėjas, tokias kaip klimato kaita, tvarus vartojimas, žiedinė ekonomika, pasaulis be skurdo ir bado ir kt. Ypač aktuali buvo „žaliojo kurso“ tematika, mokyklos rinkosi joms aktualius žaliosios praktikos aspektus (žr. 1 lentelę):

  • Aizkrauklės vidurinėje mokykloje buvo nagrinėjama atliekų mažinimo problema įvairiuose žmogaus gyvenimo kontekstuose; koordinatorė pavaduotoja Gunita Elksne;
  • Eišiškių S. Rapolionio gimnazija pasirinko keturis projektus integruojančią temą „Sėklos – organinių maisto medžiagų sandėlis“; koordinatorė IT ir matematikos mokytoja Gražina Šibeikienė;
  • Pilviškių Santakos gimnazijoje buvo nagrinėjamos įvairios tekstilės ilgalaikio naudojimo galimybės, kuriama tvaraus augalų laistymo technologija; koordinatorė direktorė Danutė Valiūnienė;
  • Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo konstruojamas vandenilio generatorius, tyrinėjami su žmogaus sveikata susiję parametrai, pvz., deguonies kiekis kraujuje, triukšmo ir CO2 lygis gimnazijos patalpose; koordinatorius direktorius Rytis Komičius.

 

1 lentelė. Per projektą mokyklų partnerių įgyvendinti mokymosi tyrinėjant projektai (MTP)

 

Mokykla,
mokytojai,
konsultavusios tyrėjos

 

 

MTP pavadinimas 

Įgyvendinta
klasėje (klasėse) mokinių skaičius
Aizkraukle Regional Secondary School (Latvia)

Mokytojai:

Lauma Riekstina

Kristine Balta

Zane Sirmace-Liedskalnina

Tyrėjos:

Dita Nimante

Sandrita Škėrienė

Kodėl reikia rūšiuoti šiukšles? (angl. Why sort waste?) 1 kl. 18
Taros surinkimo automatas (depozito grąžinimo sistema) ir jo naudojimas mūsų kaimynystėje (angl. Reverse vending machine (deposit return system) and usage of it in our neiborhood)  

4 kl. ir 5 kl.

 

33

Ciklinė ekonomika: maistas ir atliekos; tekstilė ir atliekos; atliekos kaip ištekliai (angl. The Circle Economy: food and waste; textil and waste; waste as resources)  

 

11 kl.

 

34

Ciklinės ekonomikos verslo modeliai (angl. The Circle Economy bussiness models) 6
Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija

Mokytojai:

Gražina Šibekienė
Teresa Beržanska
Žana Bogdevičienė
Birutė Lukaševičienė Vida Kajokaitė
Tyrėjos:

Neringa Strazdienė

Sandrita Škėrienė

1 potemė: Kultūrinių augalų sėklų organinė cheminė sudėtis 8 kl.;

I kl.;

II kl.

 

 

13

2 potemė: Sėklose sukauptų organinių medžiagų reikšmė
3 potemė: Sėklose sukauptų organinių medžiagų kiekis ir daigų augimas.
4 potemė: Sveika mityba ir bado problemų sprendimas
Vilkaviškio r. Pilviškių Santakos gimnazija

Mokytojai:

Vida Marcelionytė

Daiva Kukienė

Lina Šulinskaitė

Donatas Zdanavičius

Tyrėjos

Natalija Ignatova

Eglė Pranckūnienė

 

Tulžies ir fermentų panaudojimas dėmių pašalinimui III kl. 11
Nenaudojamo rūbo kelionė I–II kl. 5
Tvarus augalų laistymas I, III kl. 7
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija

Mokytojai:

Danguolė Skladaitienė

Ardas Skladaitis

Sigutė Macijauskaitė

Gražina Valicka

Rasa Balnienė

Tyrėjos:

Rūta Girdzijauskienė

Gražina Šmitienė

Deguonies kiekio kraujyje priklausomybė nuo medicininės kaukės dėvėjimo laiko I kl. 16

 

Deguonies kiekio kraujyje priklausomybė nuo fizinių pratimų I kl. 8
Triukšmo lygio matavimas įvairiose gimnazijos patalpose II kl. 14
Vandenilio generatoriaus konstravimas 2
Kur CO2 gimnazijoje daugiausia? II kl. 8
175

 

Mokymosi tyrinėjant projektai – tai ugdymo organizavimą mokykloje keičianti praktika, kurios penkiuose etapuose pasitelkiami ir IKT grįsti sprendimai:

  1. Orientavimosi etape, kuris truko iki 2 savaičių, mokytojai naudojo ne tik „Google“ paiešką, bet ir taikė įvairias pateikčių rengimo programėles, naudojo tyrimų duomenų bazes, vaizdo įrašus „YouTube“, „Pinterest“ tinkluose; mokiniai dalijosi žiniomis ir medžiaga per „Teams“ ar „Moodle“ Mokytojai rengė interaktyvias diskusijas, apklausas prie interaktyviosios lentos, organizavo mokinių išvykas, pvz., į STEAM centrą.
  2. Konceptualizavimas, klausimų / hipotezių kėlimas truko apie savaitę ir jo metu mokytojai su mokiniais diskutavo apie MTP tikslus ir idėjas, tyrinėjimo objektus. Tarėsi, kaip pasiekti rezultatą, pasidalyti vaidmenis ir atsakomybes, tam pasitelkdami įvairias apklausų formas; mokiniai detaliai planavo tyrinėjimo veiklas ir ruošėsi jas atlikti, pavyzdžiui, rinko eksperimentinę įrangą, gamino pasirinktam tyrinėjimo metodui reikalingas priemones su „Fritzing – CAD“ programine įranga, 3D spausdintuvu.
  3. Tyrimo įgyvendinimo ir duomenų rinkimo etape mokiniai rengė interviu, apklausas, pvz., su „Mentimeter“, taip pat kaupė duomenis, pvz., su „ThingSpeak IoT“ duomenų rinkimo ir analitikos virtualia platforma, atliko turinio analizę, fiksavo duomenis su specialiais laboratoriniais prietaisais, filmavo ir fotografavo stebimus reiškinius.
  4. Rezultatų fiksavimas, duomenų analizė vyko mokyklose nuo 2 savaičių iki 1,5 mėnesio, kai, pvz., Vilkaviškio r. Pilviškių Santakos gimnazijos STEM dalykų grupės mokytojo ir mokinių komanda atliko eksperimentą „Microbit’ų panaudojimas tvariam augalų laistymui“ ir kūrė laistymo įrenginį. Per šį etapą mokiniai dirbo su skaičiuoklėmis, braižė diagramas, rengė vizualizacijas, formuluodami tyrinėjimo rezultatų išvadas.
  5. Rezultatų pristatymas, sklaida, aptarimas bendruomenėje, mokinių refleksija. Šis etapas atskleidė MTP rezultatų pateikimo būdų ir sukurtų skaitmeninių dokumentų ir produktų įvairovę. Mokiniai rengė plakatus, pateiktis su „PowerPoint“, įrašė vaizdo įrašus „Zoom“, „Canva“ programomis ir pristatė įgyvendintus MTP įvairiose konferencijose ir baigiamajame projekto renginyje, skelbė informaciją socialiniuose tinkluose. Pvz., Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos mokiniai parengė dvi skaitmenines knygas su „StoryJumper“: vienoje pateikė projekto tematika sukurtų eilėraščių rinkinį, o fotoknygoje pasidalijo MTP vykdymo akimirkomis.

 

Kelias pamokas ar savaites trunkantys MTP etapai įgalino mokytojus ne tik integruoti skirtingus mokomuosius dalykus per suvienijančią projekto temą, bet ir keisti trumpalaikį pamokų į ilgalaikį tiriamųjų projektų planavimą, tokiu būdu imantis mokytojo – ugdymo(si) proceso kūrėjo ir dizainerio – vaidmens.

 

Sklaidos patirtis „Go-Lab“ skaitmeninėje platformoje (https://www.golabz.eu/) taip pat padėjo mokytojams išgryninti mokymosi tyrinėjant projekto etapus ir sukurti MTP skaitmeninę versiją. „Go-Lab“ suteikė platesnes galimybes įgyvendinti įvairias kūrybines idėjas mokantis internetu. „Go-Lab“ padeda kurti ir įgyvendinti mokymosi tyrinėjant aplinkas, skirtas tyrinėjimu grįstam STEM dalykų mokymuisi, kuriant su mokiniais interaktyvias veiklas ir sprendžiant įvairias problemas. Pamokos, integruojančios „Go-Lab“ mokymosi tyrinėjant aplinkas (angl. Inquiry Learning Spaces – ILS), skatina mokinius aktyviau įsitraukti į mokymąsi ir yra jiems patrauklesnės. Projekto mokytojai pasidalijo parengtų MTP scenarijais ILS: Riebalų Nustatymas Kultūrinių Augalų Sėklose, Gėlių Laistymas.

 

Projekte „Mokytojų ir mokslininkų tinklaveika tyrinėjimu grįstam mokymuisi“ buvo mezgamas mokyklų ir tyrėjų tinklas, kurio paskirtis – kartu kurti „naują žinojimą“ apie mokymąsi, siekiant giliau suprasti, kaip mokymasis tyrinėjant gali keisti įprastą ugdymo praktiką mokyklose. Per projektą susikūrė naujos ugdymo praktikos ir profesinio augimo galimybės mokytojams ir tyrėjams, kai buvo veikiama turint aiškią veiklos kryptį, palaikant pasitikėjimu grindžiamus santykius, dalijantis veiklos patirtimi ir rezultatais. Mokiniai, įsitraukę į tyrinėjimo projektus, prisilietė prie svarbių idėjų ir tapę tyrėjais sprendė realias ir aktualias mokslo problemas, siekdami, kad pasaulis būtų darnesnis ir gražesnis.

 

Veikla įgyvendinama pagal mažos apimties partnerystės projektą „Mokytojų ir tyrėjų tinklaveika tyrinėjimu grįstam mokymuisi“ (angl. Teachers & Researchers Networking for Inquiry-based learning)“, Nr. 2021-1-LT01-KA210-SCH-000029546.

Daugiau apie projektą pateikta LETA svetainėje: https://lera.lt/leta-projektai/mokytoju-ir-tyreju-tinklaveika-tyrinejimu-gristam-mokymuisi-2022/.

 

Literatūra

Bayram-Jacobs, D., Wieske, G., & Henze, I. (2019). A Chemistry Lesson for Citizenship: Students’ Use of Different Perspectives in Decision-Making about the Use and Sale of Laughing Gas. Education Sciences, 9(2), 100.

Barone, T., & Eisner, E. W. (2012). Arts based research. Sage.

Goldston, M.J.; Day, J.B.; Sundberg, C.; Dantzler, J. Psychometric analysis of a 5E learning cycle lesson plan assessment instrument. Int. J. Sci. Math. Educ. 2010, 8, 633–648. [CrossRef].

Young, C., Perović, N. (2020). Nuskaityta iš: ABC_LD Toolkit 2020 UCL: https://abc-ld.org/download-abc/.

Liu, T. C.; Peng, H.; Wu, W. H.; Ming-Sheng, L. The effects of mobile natural-science learning based on the 5E learning cycle: A case study. J. Educ. Technol. Soc. 2009, 12, 344.

Mokykla 2030. https://www.mokykla2030.lt.

Pedaste, M., Mäeots, M., Siiman, L. A., de Jong, T., van Riesen, S. A. N., Kamp, E. T., Manoli, C. C., Zacharia, Z. C., & Tsourlidaki, E. (2015). Phases of inquiry-based learning: Definitions and the inquiry cycle. Educational Research Review, 14, 47–61.

Sjøberg, Svein. (2019). Critical Perspectives on Inquiry-Based Science Education (IBSE) in Europe.https://www.researchgate.net/publication/331529566_Critical_Perspectives_on_Inquiry-Based_Science_Education_IBSE_in_Europe.

Škėrienė, S., & Jucevičienė, P. (2020). Problem solving through values: A challenge for thinking and capability development. Thinking Skills and Creativity, 37, 100694. DOI: 10.1016/j.tsc.2020.100694.

Wright, S. (2012). Ways of knowing in the arts. In S. Wright (Ed.), Children, meaning-making and the arts (p. 1-27).

Šalčininkų S. Rapolionio gimnazijos mokinių eilėraščių rinkinio knygos iliustracijas parengė 8 kl. mokinė Inesa Gudinskaja

 

Projekto tyrėjų inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.