Mokymasis, paremtas maloniais įspūdžiais

Danutė Miknevičienė
,
Kupiškio r. Alizavos pagr. m-klos bibliotekininkė

Vasaros patirtys

 

Vasara jau baigėsi, bet mokyklų bendruomenės mums vis dar rašo apie vasaros stovyklas, dalijasi jų įspūdžiais, įgyta patirtimi. Galbūt šie pasakojimai padės kitiems mokytojams organizuojant pamokas už mokyklos ribų, rudens atostogų išvykas ar kitų metų vasaros stovyklas.

 

Paskutinę rugpjūčio savaitę Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos, Subačiaus gimnazijos Noriūnų Jono Černiaus pagrindinio ugdymo skyriaus, Povilo Matulionio progimnazijos Skapiškio pagrindinio ugdymo skyriaus mokiniai dalyvavo valstybės lėšomis finansuojamoje teminėje stovykloje „Būk aktyvus ir sužinok“. Projekto sumanytoja ir vadovė – Alizavos pagrindinės mokyklos kūno kultūros vyresnioji mokytoja Jūratė Ažubalytė. Dieninės stovyklos dalyviams buvo suteikta  galimybė patirti džiaugsmą, sėkmę dalyvaujant įvairiausiose ugdomosiose, pažintinėse ir fizinio aktyvumo veiklose. Mokiniai gilino gamtos mokslų, kalbų, istorijos, matematikos žinias. Užsiėmimus vedė ne tik mokytojai, bet ir įvairių sričių specialistai.

Kelionė po prasmengančios žemės kraštą

 

Kai kas pakartojo, o kai kas ir naujai išgirdo pikantiškų geografijos žinių Biržų regioninio parko darbuotojos organizuotoje ekskursijoje po ypatingą žemės sandarą turintį kraštą. Biržų krašte negalima sakyti „kad tu prasmegtum!“, nes taip gali iš tikrųjų nutikti. Čia negalima trankyti durų, nes nuo trenksmo namas gali imti ir prasmegti… Biržų apylinkių žemės paviršius nuolat keičiasi. Gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė. Susidaro paslaptingos smegduobės.

 

Stovyklautojai, bežygiuodami Gojelio miške esančiu pažintiniu Barsuko olų taku, apžiūrėjo per Pasaulinę geologų dieną atsivėrusią smegduobę – Geologų olą, Lapės olą ir dar daugybę kitų smegduobių. Mokiniai turėjo galimybę pasigrožėti karstiniais ežerėliais Kirkilų ir Drąseikių apylinkėse – nedideliais vandens telkiniais, sujungiančiais kelias smegduobes. O įlipę į Kirkilų apžvalgos bokštą pamatė puikų kraštovaizdį, kurį puošia šie karstiniai ežerėliai. Aplankytas, žinoma, buvo ir ryškiausias Biržų krašto gamtos paminklas – karstinė smegduobė Karvės ola, kurios gylis – beveik 13 metrų.

 

Žingsniuodami ilgiausiu (525 m) pėsčiųjų tiltu per dirbtinį Lietuvos vandens telkinį, Širvėnos ežerą, stovyklautojai atsidūrė Astravo (grafų Tiškevičių) dvare. Ne tik pasigrožėjo šiais puošniais XIX a. statybos klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščiais rūmais, bet ir papildė meno istorijos žinias. Sužinojo įdomybių apie kadaise dvare vykusį gyvenimą. Apie musininko (musių gaudytojo) profesiją, apie žuvininką, kuris varpeliu kviesdavo žuvis pietų, apie šunininką. Sužinojo Širvėnos ežero atsiradimo istoriją, apie joje esančias 15 salų ir įdomius renginius, vykstančius Meilės saloje.

 

Stovyklautojai aplankė ir Biržų pilį – vienintelę Lietuvoje bastioninio tipo pilį, pastatytą 1586–1589 m. Kristupo Radvilos Perkūno lėšomis švedų puolimams atremti. Pasivaikščiojo nuostabiais pilies kiemo takeliais ir smagiai paplaukiojo vandens dviračiais.

Technologijų įvairovė: koks specialistas galėčiau būti

 

Stovyklautojams svetingai duris atvėrė Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos dėstytojai. Mokiniai susipažino su mokymosi galimybėmis šioje puikioje mokykloje. Apžiūrėjo modernias klases, kuriose praktikuojasi būsimieji specialistai: apdailininkai (statybininkai), suvirintojai, techninės priežiūros verslo darbuotojai, pardavėjai ir kt.

 

Vaikai iš arti pamatė, kaip ir su kokiais įrankiais klojamos plytelės, kaip glaistomas statinių paviršius. Pabandė sienoje išgręžti skylę, sutrupinti betono luitą. Apžiūrėjo prietaisus, su kuriais virinami plieno lakštai, gręžimo stalą. Pamatė puikių mokinių suvirinimo darbų pavyzdžių. Taip pat išbandė padangų balansavimo prietaiso ir mašinų keltuvo mechanizmų veikimą. Pasigrožėjo moderniais techninės priežiūros įrenginiais, pasėdėjo pardavėjo-kasininko kėdėje, išbandė, kaip veikia elektroniniai kasos aparatai.

Puiki nuotaika ir adrenalinas vandens batutų parke

 

Nepabūgę šaltoko oro stovyklautojai linksminosi vandens batutų parke. Vandens batutų čiuožyklos ir įvairios smagios kliūtys pareikalavo jėgos ir ištvermės. Ir pasilinksminta, ir pasitreniruota. Vandens batutų parke savanoriškai pasaugoti besimaudančius stovyklos dalyvius pasisiūlė Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinės Violeta Stukaitė ir Karolina Poškaitė bei kupiškietė Rūta Šilinytė.

Kineziterapeutės mankšta

 

Stovyklos organizatoriai dėkingi dar vienai savanorei – kineziterapeutei-trenerei Justinai Barzevičienei, svetingai priėmusiai stovyklos dalyvius savo sporto klube. Ji papasakojo apie kineziterapijos reikšmę medicinoje. Mokiniai turėjo puikią progą kiekvienas išbandyti kineziterapinės mankštos pratimus, taip pat išgirdo puikių trenerės patarimų. Specialistė pademonstravo, kaip veikia įvairiausi treniruokliai. Kiekvienas išsimatavo savo pusiausvyrą ant specialaus aparato. Buvo ir labai įdomu,  ir smagu, ir tikrai naudinga.

 

 

Lietuvos istorijos pamoka ant karališkojo piliakalnio

 

Pagal skulptūros-kelrodžio rodomą kryptį švariu ir kvepiančiu Anykščių miško pušynu vaikai smagiai nuklegėjo link Palatavio piliakalnio. Mediniais laiptais pakilę į kalnelio viršūnę ir atsidūrę labai gražioje apvalioje miško aikštelėje, sužinojo, kad čia kadaise puikavosi dvaras – Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Būtent ant šito kalnelio 1251 m. buvo pakrikštytas Mindaugas, o 1253 m. – karūnuotas. Papildytos labai svarbios Lietuvos istorijos žinios, pamatyta vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimo vieta. Jausmas tikrai ypatingas!

Knygnešystės istorijos pažinimas L. ir S. Didžiulių sodyboje

 

Apsilankę knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje-muziejuje Andrioniškio seniūnijoje esančiame Griežionėlių kaime (Anykščių r.) vaikai pajuto ano meto gyvenimo skonį, persikėlė į praeitį, prisilietė prie istorijos, sužinojo apie knygnešystę, carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką. Vaikai savo rankose laikė senuosius Brazilijoje išleistus laikraščius „Mūsų Lietuva“, garsiai skaitė posmus, kurie anuomet skambėjo lietuviškai ten, kur nebuvo Lietuvos. Muziejaus darbuotojai papasakojo apie Didžiulius, ragavusius mokslo, užauginusius gausią šeimą, bendravusius su daug šviesių to meto Lietuvos žmonių. Stanislovas Didžiulis – žymus knygnešys, bibliotekininkas, tautosakos rinkėjas, nelegalios literatūros platintojas. Liudvika Didžiulienė – pirmoji rašytoja moteris.

 

Stovyklautojai atliko įdomias praktines užduotis, iš arti pamatė ir išgirdo apie knygnešystės istoriją, sužinojo, kaip ir kodėl carinės Rusijos priespaudos metais reikėjo slėpti knygas, pamatė išlikusią knygų slėptuvę. Ir visa tai atrado per žaidimą. Vaikai įsijautė į žandarų vaidmenį ir užėję į trobą ieškojo, kur slepiamos knygos. Jie pajautė knygnešio profesijos subtilybes ir tą nerimą, kurį anuomet jautė knygnešiai, platindami, saugodami knygas. Kaip sudėtinga buvo surasti knygų slėptuvę – varstė stalčius, net krosnyje ieškojo. O knygos buvo paslėptos slėptuvėje, kurią maskuoja senovinė trijų dalių spinta. Mokiniai sužinojo, kad tai vienintelė išlikusi Lietuvoje draudžiamų knygų slėptuvė!

 

Vaikai sužinojo apie žandarų bausmes už draudžiamų knygų skaitymą, kad be piniginių baudų dar klupdydavo ant žirnių, užmaudavo arklio pavalkus, kabindavo vyžą ant kaklo, nusukdavo ausį.

 

Stovyklautojai, kaip senose daraktorių mokyklose, paėmę į rankas tikrą žąsies plunksną, išbandė dailyraščio meną. Dėliojo posmo apie knygnešius dėlionę.

Gamtos pažinimo pamokos Troškūnų girininkijoje

 

Gamtos pažinimo žinios sustiprintos Anykščių miškų urėdijos Troškūnų girininkijos arboretume. Stovyklautojai pasivaikščiojo po didžiulį dekoratyviniais augalais apsodintą ir medžio drožiniais papuoštą parką. Girininkijos muziejuje apžiūrėjo senovinius miško priežiūros, sodinimo įrankius, ženklus medžiams žymėti, miškininkų uniformos ženklus. Gėrėjosi gyvosios gamtos ekspozicija, kurioje dešimtys šio krašto paukščių ir žvėrių iškamšų, tauriųjų elnių ir stirninų ragų kolekcijos, augalų herbaras, vabzdžių kolekcija. Girininkijos kieme pamatė, kaip atrodė senovinė Anykščių miškuose naudota technika.

 

Per tiltelį į mišką nubėgančiu keliuku vaikai leidosi į gamtos pažinimo taką. Pamatė, kaip atrodo beržynas, juodalksnynas, drebulynas, pušynas, eglynas, ąžuolynas, taip pat 500 metų ąžuolą galiūną, 32 metrų aukščio eglę, senolį uosį. Vaikai smagiai pasisuko medinėje karuselėje.

Edukacijos Salų dvare

 

Dulkiant šiltam lietučiui stovyklautojai vaikštinėjo po Salų dvaro parką, esantį Rokiškio rajono savivaldybėje, Kamajų seniūnijoje, Dviragio ežero saloje. Domėjosi šio dvaro istorija ir jo gyventojais, sužinojo, kad Salų dvaro parkas – vienas seniausių parkų Lietuvoje.

 

Dvaro edukatorė pamokė senojo amato – juostų pynimo. Ji papasakojo, kaip protėviai pindavo virves iš nendrių, kad turėtų su kuo susijuosti rūbus. Dar kalbėjo apie įvairius juostų pynimo būdus, pademonstravo, kaip dėvimos juostos. Stovyklautojams tai buvo kantrybės ir dėmesio sutelkimo treniruotė prieš mokslo metus.

 

Su didžiausiu džiaugsmu vaikai bendravo su  Dapkų ūkio augintiniais: Nandu stručiais, alpakomis, poniais ir labai draugiškais žirgais.

Kupiškio miesto gidas

 

Alizavos pagrindinės mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Daiva Miciūnienė pakvietė stovyklos dalyvius prisiminti anglų kalbos žinias ir pabūti anglakalbiais Kupiškio miesto gidais.

 

Pasitelkus burtus buvo sudarytos gidų grupelės. Kiekviena grupelė išsitraukė užduotį – lankytiną Kupiškio miesto objektą. Per nurodytą laiką išmaniuosiuose telefonuose mokiniai turėjo surasti informaciją apie Kupiškį garsinantį objektą, išsiversti tekstą į anglų kalbą.

 

Paskui stovyklos dalyviai keliavo po miestą ir klausėsi, kaip draugai angliškai pasakoja apie Kupiškio marias, Uošvės liežuvio salą, vandens batutų parką, Kupiškio piliakalnį, bažnyčią, etnografinį muziejų, biblioteką, fontanus, Baltų medį ir kitas gražiąsias Henriko Orakausko skulptūras.

Bibliotekoje vaikų laukia ne tik knygos

 

Vaikų stovyklos „Būk aktyvus ir sužinok“ dalyviams svetingai duris atvėrė ir Kupiškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos. Užsukti į Vaikų erdvę pakvietė vyresnioji bibliotekininkė Ala Kiaušienė. Ji papasakojo apie šioje erdvėje vykstančius jaunesniųjų ir vyresniųjų vaikų užsiėmimus. Parodė vaikų skaitomiausias ir naujausias knygas, pakvietė dažniau užsukti į biblioteką.

 

Vyresnioji bibliotekininkė Neringa Paukštienė vedė edukaciją „Augalų antspaudai medžiagoje“. Tai veikla, sujungianti botaniką ir dailę. Išklausę edukatorės patarimus, vaikai rinko gamtinius pavyzdžius, kurie praktinėje edukacinio užsiėmimo dalyje buvo atspaudžiami medžiagoje.

 

Kiekvienas susikūręs augalų lapų ir žiedų kompoziciją laukė eilės juos nutepti juodais akrilo dažais ir atspausti medžiagoje. Rezultatas gana greitas ir džiuginantis – kiekvienas išsinešė po mielą interjero dekoraciją.

Diena, skirta matematikai

 

Alizavos pagrindinės mokyklos matematikos vyresnioji mokytoja Vitalija Mikšienė paruošė įdomių užduočių. Matematikos žinių kartojimą mokiniai pradėjo intriguojančiu klausimu: ar gali žmogus pralįsti pro A4 lapą? Tik trečdalis dalyvių patikėjo, kad galima. Po mokytojos aiškinimų patikėjo ir visi likusieji.

 

Pasiskirstę į komandas, mokiniai sprendė žaismingas užduotis. Jie turėjo prisiminti kuo daugiau žodžių, susijusių su matematika, kuo tiksliau pasakyti formulės pavadinimą, prisiminti daugybos lentelę, atspėti matematinį daiktą. Konstravo plokštumos figūras ir erdvinius kūnus, pakartojo sąvokas: kraštinė, briauna, viršūnė, siena. Dirbdami grupėmis turėjo sukonstruoti figūras: lygiagretainį, trikampį, kvadratą, kubą, tetraedrą, keturkampę piramidę. Mokiniai metrinėmis lazdomis matavo nurodytų objektų kraštinių ilgius, apskaičiavo perimetrus, perkėlė objektų vaizdus į lapą masteliu 1:100. Lygino, kurio objekto perimetras didžiausias, kurio – mažiausias.  Atlikta užduotis suteikė galimybę iš tikrųjų suprasti, pajusti ilgio vieneto metro dydį, pakartoti mastelį.

Tyrinėjo Anykščių regioninį parką

 

Anykščių regioninio parko direkcijos darbuotoja lankytojų centre stovyklautojus supažindino su apylinkėse augančiais medžiais, tekančiomis upėmis, stūksančiais akmenimis. Papasakojo apie Anykščių apylinkes, šilelį, Rubikius, pelkes ir liūnus, atodangas, piliakalnius ir t. t. Vaikai išgirdo legendą apie Karalienės liūną ir tai, kad net šalčiausiomis dienomis jis neužšąla dėl nuolatos į paviršių trykštančio vandens. Mokiniai ne tik klausėsi ir apžiūrėjo ekspoziciją, bet ir dėliojo geografines dėliones.

 

Geografinės žinios pagilintos einant 4,7 km Šventosios pažintiniu taku. Mokiniai susipažino su Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinio augalija, reljefu, Šventosios upės intakais ir kt. Keliaudami apžiūrėjo medines skulptūras, saugomus gamtos paminklus ir medžius, aplankė pažintines stoteles: Anykščių šilelio, Erozijos, Uokso, Apynių, Proskynos, Upelio, Paprastosios Šertvės, Šlavės slėnio, Senvagės, Paprastojo Raugeriškio, Pušies, Stepinės pievos, Skruzdėlyno, Inkilų. Stotelėse atliko praktines užduotis. Mokiniai matavo medžio storį, sužinojo metus pagal rieves, pasitelkę rankos ilgio medžio šaką sužinojo medžio aukštį, ieškojo kerpių ir samanų, kad žinotų, kur yra šiaurė, išmoko naudotis kompasu. Dar rinko augalus, bandė juos atpažinti, išgirdo, kur jie panaudojami gyvenime (pavyzdžiui, asiūklis tinka vietoj šveitimo kempinėlės, o čiobrelis – arbatai). Taip pat žaidė įvairius žaidimus, išgirdo legendą, kodėl upė buvo pavadinta Šventąja. Tako pabaigoje prisilietė prie Puntuko akmens ir kopė į Medžių lajų taką, nuo kurio viršūnės atsiveria pasakiški gamtos vaizdai.

 

Padirbėję, pilni naujų žinių mokiniai lėkė į pažintinį Eko basų kojų taką ir drožinių skulptūrų taką.

 

Septynių dienų įvairių veiklų gausioje vasaros stovykloje mokiniai smagiai ir turiningai praleido laiką. Per praktines veiklas, žaidimus, edukacijas įtvirtino jau turimas ir įgijo naujų žinių. Maloniais įspūdžiais paremtas ugdymasis sustiprino motyvaciją mokytis. Susitikimas su bendraamžiais, bendri užsiėmimai ir veiklos padėjo tiek fiziškai sustiprėti, tiek psichologiškai atsigauti po nuotolinio mokymo problemų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.