Mokyklų išorinis vertinimas: žvilgsnis iš šalies skatins gerinti ugdymo kokybę

Arvydas Praninskas

Po Nacionalinės švietimo agentūros atliktų parengiamųjų darbų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose prasidėjo pirmasis teminis išorinis vertinimas: trisdešimtyje įvairių šalies regionų mokyklų vertintojai nagrinėja, kaip jose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Pasidomėjome, kokius pirmuosius įspūdžius jis paliko ir patiems vertintojams, ir jų lankytų mokyklų vadovams.

Stiprėja kokybės kultūra

 

Pastaruoju metu mokykloms tenka daugokai išbandymų: ir pandemijos keliamų iššūkių suvaldymas, ir pasirengimas įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį, visiems užtikrinti įtrauktį. Vadovaujančiosios išorės vertintojos Renatos Pavlavičienės teigimu, visi šie klausimai, be abejonės, yra aktualūs, tik nesinorėtų, kad dėl tokių strategiškai svarbių veiklų įgyvendinimo vienu metu iškiltų pavojus kažkuriai iš jų būti atliktai nepakankamai apgalvojus, įsigilinus ir patikėjus.

 

„Dėl nuolat kintančios pandemijos situacijos ir saugumo reikalavimų poreikio deramą dėmesį skirti nuotoliniam mokymui situacija mokyklose yra gana įtempta. Todėl turėtume suprasti, kad mokyklų ir jų savininkų apsisprendimas dalyvauti teminiame išoriniame vertinime tikriausiai nebuvo labai paprastas. Džiugu, kad 30 mokyklų šį iššūkį priėmė – jau vien tai liudija apie teigiamas jų nuostatas dėl įtraukties visiems sampratos įgyvendinimo. Tačiau mokykloms būtina didžiulė savininko, nacionalinio lygmens pagalba, apgalvotas veiksmų, susijusių su laukiančiais pokyčiais, koordinavimas“, – pabrėžia ji.

 

Paaiškindama, kaip vykdomas vertinimas, į ką kreipiama daugiausia dėmesio, kokie faktai, aplinkybės, veiksniai svarbiausi vykdant vertinimo darbus, R. Pavlavičienė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad prieš atvykdami į mokyklas vertintojai atlieka tam tikrus parengiamuosius darbus. Susipažįsta su gausybe informacijos: ta, kuri prieinama mokyklos interneto svetainėje, viešojoje erdvėje, Švietimo valdymo informacinėje sistemoje. Kaip sudėtinė teminio išorinio vertinimo organizavimo dalis atliekama vertinamos mokyklos mokinių, jų tėvų ir pedagoginių darbuotojų apklausa. Mokykla ir jos savininkas taip pat turi galimybę prieš vertinimą pateikti pirminę informaciją, be to, į mokyklą aptarti būsimą vertinimą ir iškilusius klausimus vienai dienai atvyksta vertinimo komandos vadovas. Per vertinimą mokykloje stebimos pamokos ir kitos veiklos, organizuojami pokalbiai su bendruomene, įvairiomis darbo grupėmis, analizuojama mokyklos aplinka. Visa ši duomenų šaltinių įvairovė leidžia surinkti tikrai daug konkrečių pavyzdžių ir nustatyti tendencijas, pasiūlyti mokykloms rekomendacijas veiklai tobulinti.

 

„Šį teminį vertinimą, visų pirma, matyčiau kaip pagalbą mokykloms, kaip galimybę inventorizuoti savo sėkmingas praktikas ir deklaruoti iššūkius bei pagalbos poreikį. Manyčiau, pozityvu, kad rengiantis įgyvendinti įtraukties visiems sampratą, apsispręsta teminiu vertinimu pirmiausia išsiaiškinti situaciją mokyklose ir joms kylančias problemas. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje galvojama apie mokinius, apie kiekvieną iš jų, kartais tiesiog reikia daugiau veiklos kryptingumo, o išsakyti pagalbos poreikį nėra taip paprasta. Teminį išorinį vertinimą galėsime laikyti sėkmingu, jeigu tai išryškės“, – svarsto R. Pavlavičienė.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Mokyklų vadovų, mokytojų, bendruomenių bendradarbiavimas atliekant vertinimą vertintojams ypač svarbus. „Galėčiau drąsiai teigti, kad kokybės kultūra Lietuvos mokyklose vis labiau stiprėja, vertinimo metu yra galimybė realizuoti esminę jo nuostatą – išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Mano patirtis sako, kad vertintojų komanda ir mokykla dažniausiai užmezga ir palaiko konstruktyvų dialogą, padedantį atpažinti aktualiausias, didžiausią poveikį darančias mokyklos pažangos kryptis“, – tvirtina vadovaujančioji išorės vertintoja.

 

Pasak jos, vertinimas nuteikia pozityvioms įžvalgoms: mokyklos daugiau ar mažiau kryptingai eina įtraukiojo ugdymo keliu, o įstaigos bendruomenė geba susitelkti siekdama pažangos: „Konkretus mano vertintos mokyklos pavyzdys rodo, kad įstaigoje jau yra kultūrinis pagrindas – pagarba įvairovei, lygiavertė partnerystė, bendradarbiavimo tradicijos, o tai yra ne tik įtraukiojo ugdymo, bet ir bet kokio ugdymo sėkmės pagrindas. Įgyvendinta nemažai politikos lygmens sąlygų: pasirinkta veiklos strategija veda įtraukiojo ugdymo link. Ir yra realių galimybių sustiprinti paskutinį būtiną lygmenį – įtraukiojo ugdymo praktiką.“

Pamatė, kaip atrodo iš šalies

 

Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos direktorius Virginijus Molis, paprašytas pasidalyti ką tik pasibaigusio išorinio vertinimo įspūdžiais, sako, kad šiuo metu mokykloje jaučiama įtampa, bet anaiptol ne dėl vertintojų: „Testuojame dėl koronaviruso kiekvieną savaitę, visi labai įsitempę. Išorinis vertinimas galėjo būti surengtas vėliau, ne tokiu metu. Dar tik prasidėjo mokslo metai, grįžus po nuotolinio darbo dar kyla sunkumų. Reikia pripažinti, kad pandemijos aplinkoje streso tikrai buvo.“

 

V. Molio teigimu, išorinio vertinimo rezultatai bus patekti po dviejų savaičių, bet kai kuriuos preliminarius rezultatus vertintojų komanda jau yra pranešusi. „Nurodė keturis teigiamus dalykus ir du tobulintinus. Pastarieji susiję su dokumentacijos įgyvendinimu. Tai nenustebino, nes tokiame kontekste visiškai įgyvendinti jų negalime, – su vertintojų preliminariomis išvadomis sutinka jis. – Manau, kad po šito išorinio 30 mokyklų vertinimo įtraukiojo ugdymo procesas tikrai keisis: gal ne pati metodika, bet ugdymo formos, kiti dalykai, nes ten yra ką taisyti. Mums nauda buvo tokia, kad viską susisteminome, peržiūrėjome, daugmaž save pasitikrinome, pamatėme, kaip atrodome iš išorės.“

Gairės naujiems darbams

 

Per išorinį vertinimą Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje, jos direktorės Gražinos Jakovickienės teigimu, viešėjo tikrai stipri vertintojų komanda, kartu su pagrindinių vertintojų grupe visą savaitę dirbo ir besikeičiantys stažuotojai. „Ugdymo procesas buvo stebimas penkias dienas, manau, užteko laiko pamatyti tam tikras tendencijas. Vertinant ugdymo procesą, pamokas buvo kreipiamas dėmesys į tai, kiek kiekvienam vaikui skiriama dėmesio, kiek didaktinių sprendimų mokytojas pritaiko pamokoje, kaip apskritai personalizuoja ugdymą per pamoką, taip pat kiek dirbama su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, kaip dirba švietimo pagalbos specialistai, kaip teikiama pagalba, kaip mokytojas individualizuoja ar pritaiko programas“, – pasakoja G. Jakovickienė.

 

Vertinimo ataskaitos projektas mokyklą turėtų pasiekti po dviejų savaičių, bet preliminarūs vertintojų pastebėjimai taip pat jau žinomi. „Mūsų mokyklos ugdymo kultūrą, vertybes, kiek jos yra palankios įtraukiajam ugdymui, vertintojai vienareikšmiškai nurodė kaip stiprųjį mūsų aspektą. Džiaugiuosi tuo, nes pamatas yra padėtas pakankamai geras, mūsų vertybės ir nuostatos tam palankios. O jei kalbėtume apie tam tikrus mūsų praktinius sprendimus, įgūdžius vesti pamokas, tai turime ir stiprių dalykų, ir tokių, kuriuos turėsime patobulinti“, – teigia Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos direktorė.

 

Anot G. Jakovickienės, mokykla dėl išorinio vertinimo jautė tik sveiką stresą – juk bet koks vertinimas yra šiek tiek susijęs su stresine situacija, ypač atsižvelgiant ir į mokyklos gyvenimo kontekstą: porą metų su epizodinėmis pertraukomis progimnazija buvo „iškritusi“ iš kontaktinio ugdymo proceso, šiandien ir toliau skaičiuojami pandeminiai praradimai. „Stebime vaikus – pradedant jų emocine būsena, baigiant praktiniais dalykais, orientavimusi mokykloje, kabinetuose, mokymosi procese. Tačiau norėčiau pabrėžti pozityvų vertintojų nusiteikimą, geranoriškumą, norą pastiprinti mokytojus tam tikrose situacijose. Buvo pabrėžiama tai, ką jie daro gerai, kas yra stipru. Pastabos, patarimai, ką galėtume daryti geriau, tikrai buvo išsakyti konstruktyviai, dalykiškai ir supratingai. Manau, tos išvados, kurias gausime, tikrai padės mums visai neblogai susidėlioti gaires tolesniems darbams įtraukiojo ugdymo proceso organizavimo prasme“, – vylėsi Marijampolės J. Totoraičio progimnazijos vadovė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *