Mokyklų bibliotekų darbai ir lūkesčiai

Laima Kutiščeva
,
Ukmergės r. savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė

Mokyklos biblioteka turi būti tvarkoma laikantis aiškiai apibrėžtos politikos. Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) bei Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) gairėse mokyklų bibliotekoms akcentuojama misija ir politika, nusakoma bibliotekų kryptis. Mokyklos bibliotekos misija – teikti informaciją ir idėjas, kurios labai svarbios sėkmingai veiklai vis labiau į žinias ir informaciją orientuotoje visuomenėje. Mokyklos biblioteka suteikia moksleiviams visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgūdžių, skatina vaizduotę, taigi padeda tapti atsakingais piliečiais. Bibliotekos politika turėtų būti kuriama atsižvelgiant į besikeičiančias mokyklos veiklos kryptis ir poreikius, ji turėtų atspindėti mokyklos etosą, tikslus ir siekius bei mokyklos realybę. Pagrindinis bibliotekininko vaidmuo – siekti mokyklos misijos ir tikslų, dalyvauti vertinimo procedūrose, tobulinti bei įgyvendinti mokyklos bibliotekos tikslus. Šiose gairėse įvardinta, kad mokyklų bibliotekininkas turėtų atlikti šias užduotis: „analizuoti turimus išteklius ir mokyklos bendruomenės informacijos poreikius; formuoti ir įgyvendinti paslaugų plėtros politiką; plėtoti bibliotekos komplektavimo politiką ir sistemas; kataloguoti ir klasifikuoti bibliotekos dokumentus; mokyti, kaip naudotis biblioteka; konsultuoti informacinių žinių ir įgūdžių klausimais; padėti moksleiviams ir mokytojams naudotis bibliotekos ištekliais ir informacinėmis technologijomis; naudodamasis atitinkama medžiaga atsakyti į informacines užklausas; skatinti skaitymo programas ir kultūros įvykius; dalyvauti planuojant veiklą, susijusią su mokyklos programos įgyvendinimu; dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant moksleivių mokymąsi; siekti, kad bibliotekos paslaugos būtų vertinamos įtraukiant į bendrą mokyklos vertinimo sistemą; bendradarbiauti su kitomis organizacijomis; rengti ir įgyvendinti biudžeto planus; rengti strateginius planus; vadovauti ir rengti mokymus bibliotekos personalui.“[1]

 

Lietuvoje yra 991 švietimo įstaigos biblioteka – 922 bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos, 60 neformaliojo vaikų švietimo (muzikos, dailės, meno) mokyklų bibliotekų, 7 pedagogų švietimo centrų bibliotekos, 2 vaikų globos namų bibliotekos. Iš jų: Ukmergės rajone yra 13 mokyklų bibliotekų (5 gimnazijų, 7 pagrindinių mokyklų bibliotekos) ir 1 meno mokyklos biblioteka.

 

Per 2019 m. Ukmergės švietimo įstaigų bibliotekose lankėsi 3 311 vartotojų (t. y. 72,78 proc. moksleivių), o per metus apsilankė 79 236 lankytojai (t. y. 91,96 proc. moksleivių). Aptarnaujamos bendruomenės gyventojų sutelktumas labai aukštas, jis siekia 81,81 proc. Vienas lankytojas per metus apsilankė iki 24 kartų, jam išduota per 10 dokumentų. Mažėjant gyventojų skaičiui rajone mažėjo ir vartotojų bei lankytojų rodikliai. Penkerių metų laikotarpiu mokyklų bibliotekose 22,81 proc. sumažėjo vartotojų moksleivių (t. y. 712 vartotojų), kurie naudotųsi bibliotekų paslaugomis.

 

Analizuojant Ukmergės mokyklų bibliotekas pagal atskirus tipus – gimnazijų mokyklose vienas moksleivis per metus apsilankė iki 52 kartų, jam išduota apie 13 dokumentų, pagrindinėse mokyklose vienas moksleivis apsilankė daugiau nei 21 kartą, per metus vienas moksleivis pasiskolino iki 10 dokumentų (žr. 1 pav.).

1 pav. Išteklių ir naudojimosi rodikliai Ukmergės mokyklų bibliotekose 2019 m.

 

Pastebėta, kad vienam mokyklos bendruomenės nariui tenka nuo 9 dokumentų (meno mokykloje) iki per 30 dokumentų (gimnazijų ir pagrindinėse mokyklose). IFLA rekomenduoja vienam gyventojui – 10 dokumentų. Per metus dokumentų gavimas vienam mokyklos bendruomenės nariui nesiekė 1 dokumento (išskyrus Želvos gimnazijos biblioteką). Gimnazijų bibliotekose 2019 m. dokumentų gavimas siekė nuo 56 dokumentų (Jono Basanavičiaus gimnazija) iki 231 dokumento (Želvos gimnazija), vidutiniškai viena gimnazijos biblioteka gavo iki 123 dokumentų. Dokumentų nurašymas siekia nuo 2 fiz. vnt. iki 1 017 fiz. vnt., vidutiniškai viena gimnazijos biblioteka nurašė 420 dokumentų. Pagrindinių mokyklų bibliotekose dokumentų gavimas siekia nuo 4 fiz. vnt. (Vidiškių pagrindinė mokykla) ir nei vieno dokumento nėra gavusi „Ryto“ specialioji mokykla. Daugiausiai dokumentų (199 fiz. vnt.) gavo „Šilo“ pagrindinė mokykla. Viena pagrindinės mokyklos biblioteka vidutiniškai gavo per 99 dokumentus. Nurašymas pagrindinių mokyklų bibliotekose siekia nuo 13 dokumentų iki 951 dokumento (Veprių mokyklos biblioteka dokumentų nenurašė), vidutiniškai viena biblioteka nurašė 287 dokumentus. Meno mokykla gavo 60 dokumentų, nurašytų dokumentų nebuvo (žr. 2 pav.).

2 pav. Dokumentų fondų dinamika Ukmergės mokyklų bibliotekose 2019 m.

 

Analizuojant bibliotekų dokumentų fondus pastebėta, kad bendras gavimas pagrindinėse mokyklų bibliotekose nesiekia procento, kitų tipų bibliotekose 2 procentų, gimnazijų bibliotekose iš viso nurašyta per 4 procentus, iki 3 procentų nurašyta pagrindinių mokyklų bibliotekose. 2019 m. Ukmergės mokyklų bibliotekose dokumentų gavimas nedidelis, vienai mokyklų bibliotekai vidutiniškai tenka tik 105 dokumentai.

 

Septyniose mokyklų bibliotekose (Jono Basanavičiaus, Taujėnų, Želvos gimnazijos, Dukstynos, Šilo, Veprių, Užupio pagrindinės mokyklos) fondai siekia per 10 tūkst. dokumentų. Galimai švietimo įstaigų bibliotekų fonduose dokumentai komplektuojami ne po vieną fiz. vnt., kurie skirti moksleiviams pagal jų mokymosi programas. Nors kai kuriose mokyklų bibliotekose dokumentų išduotis siekia daugiau kaip 5 tūkstančius, esant „dideliems“ fondams apyvarta nedidelė (žr. 3 pav.).

3 pav. Dokumentų panaudojimas Ukmergės mokyklų bibliotekose 2019 m.

 

Kalbinta Ukmergės Smetonos gimnazijos bibliotekos darbuotoja minėjo, kad vienodų lietuvių literatūros bei programinių autorių knygų šios gimnazijos ir kitose mokyklų bibliotekose yra daugiau nei vienas egzempliorius, tai didina fondus ir labai mažina apyvartą.

Lyginant atskirų Ukmergės mokyklų bibliotekų kelerių metų rodiklius matyti, kad daugumos fondai ir vartotojai mažėjo, išduotis šiek tiek augo (žr. 1 lentelę).

 

1 lentelė. Ukmergės r. mokyklų bibliotekų rodikliai 2018–2019 m.

Pavadinimas Fondo dydis fiz. vnt. Vartotojų sk. Išduotis fiz. vnt.
2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m. 2018 m. 2019 m.
Gimnazijų bibliotekos 51 034 49 548 1 246 1 196 16 165 16 743
Pagrindinių mokyklų bibliotekos 73 109 71 795 1 820 1 820 16 924 16 485
Meno mokyklos biblioteka 3 265 3 325 302 295 216 169

 

Gimnazijų bibliotekų fondas per kelerius metus sumažėjo 1 486 fiz. vnt. (2,9 proc.), vartotojų – 50 vnt. (4 proc.), išduotis padidėjo 578 fiz vnt. (3,6 proc.). Pagrindinių mokyklų bibliotekų fondas sumažėjo 1 314 fiz. vnt. (1,8 proc.), vartotojų skaičius išliko stabilus, išduotis sumažėjo – 439 fiz. vnt. (2,59 proc.)

Meno mokyklos fondas kelių metų laikotarpiu nežymiai padidėjo (60 fiz. vnt. t. y. 1,8 proc.), o vartotojai (7 vnt. t. y. 2,3 proc.) ir išduotis (47 fiz. vnt. t. y. 21,7 proc.) sumažėjo.

 

Siekiant išsiaiškinti kaip sekasi mokyklų bibliotekoms gyvuoti Ukmergėje, su kokiais sunkumais jos susiduria, kokios problemos iškyla dirbant bibliotekose, o gal viskas klostosi puikiai, kreiptasi į Ukmergės Švietimo ir sporto skyrių. Apie mokyklų bibliotekas papasakojo Nijolė Čepukėnienė, Ukmergės mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio pirmininkė. Ji rašo: „Mokyklų biblioteka – ugdymo veiklų dalyvė“, tokiu pavadinimu šiais mokslo metais vyko respublikinė bibliotekininkų konferencija Kaune. Šis pavadinimas gerai iliustruoja visą mokyklos bibliotekos darbo esmę. Mokyklos biblioteka tiesiogiai dalyvauja ugdymo procese. Šią respublikinę bibliotekininkų konferenciją „Mokyklų biblioteka – ugdymo veiklų dalyvė“ surengė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno miesto mokyklų bibliotekininkų metodinis būrelis, Kauno „Vyturio“ gimnazija.

Ji surengta 2019 m. gruodžio 5 dieną Kauno „Vyturio“ gimnazijoje, dalyvavo 74 kultūros ir ugdymo įstaigų darbuotojai (https://www.kpkc.lt/images/Dokumentai/Pazimos/2019m/12/Pazyma_PA-000823_dalyviu_sarsas.pdf).

 

Konferencijoje „Mokyklų biblioteka – ugdymo veiklų dalyvė“ dalyvavo bibliotekininkės iš Kėdainių, Marijampolės, Jonavos, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Kybartų, Prienų, Rokiškio, Zarasų, Kauno bei Prienų, Jonavos, Trakų, Kretingos, Kauno rajonų mokyklų bibliotekų. Skaitydama pranešimą „Knygos vertė šiandienos kontekste“ poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė dalijosi mintimis, kas paskatino rašyti knygas apie žymiausius lietuvių rašytojus. Akvilė Sadauskienė, „Pasakos augimui Asmenybės ugdymo užsiėmimai“ organizatorė, skaitė pranešimą „Kūrybinių dirbtuvių užkulisiuose: Pasakų iššūkis 2019“ bei pasidalijo patirtimi, kad vykdant sumanytas iniciatyvas, kurių metu 21 dieną skaitomos pasakos, padeda spręsti vaikų nedraugiškumo problemas grupėje.

 

Antroje konferencijos dalyje bibliotekininkės dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse. Akvilė Sadauskienė vedė edukaciją „Patirti pasaką: nuo teksto iki vaidinimo“, nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė vedė užsiėmimą „Grafinis ekslibrisas“, Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokytoja metodininkė Jurgita Stravinskienė mokė kaligrafiškai pasigaminti knygų skirtukus, vyko stalo žaidimų gaminimo iš antrinių žaliavų mokymai (mok. Rita Pocienė ir Aušrelė Petronytė).

 

Sėkmingas mokyklų bibliotekų darbas labai priklauso nuo jose dirbančių žmonių. Visos keturiolika Ukmergės bibliotekose dirbančių moterų kelia kvalifikaciją, dalijasi patirtimi. Rajono bibliotekininkės priklauso Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijai. O praėjusiais (2019 m.) mokslo metais asociacija priimta į Tarptautinę mokyklos bibliotekų bendriją (IASL). Bibliotekos inicijuoja mokyklų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, skelbiamose akcijose. Tik kartais pritrūksta laiko pasidalinti nuveiktais darbais. Daugelyje mokyklų bibliotekų dirba po vieną darbuotoją, o ir ne visą darbo dieną. Pavyzdžiui, minėdama tarptautinę mokyklų bibliotekų dieną Užupio pagrindinės mokyklos bendruomenė dalyvavo projekte „Skype Project GIggle IT“, kurio metu bibliotekoje vyko vaizdo konferencija. Užupio pagrindinės mokyklos šeštokai, naudodamiesi interneto telefonijos tinklo „Skype“ paslaugomis, bendravo su portugalais (https://uzupys.ukmerge.lm.lt/skype-projektas-giggle-it/).

 

Biblioteka inicijavo projektą „Keliauju po Užupį“, kuriame mokykla dalyvauja jau trejus metus. Šių metų tema „Ukmergės krašto legendos“. Vaikai galėjo rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Jiems pasiūlyta pažiūrėti filmuką „Ukmergės miesto legenda“, perskaityti legendų apie garsias Ukmergės rajono vietas. Išsirinkus labiausiai patikusią, ją iliustruoti bei papasakoti (https://uzupys.ukmerge.lm.lt/category/naujienos/).

 

Mokyklų bibliotekos mielai bendradarbiauja su viešosiomis bibliotekomis. Dalyvauja Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojamuose profesiniuose mokymuose. Džiaugiasi pakviestos į Vlado Šlaito viešosios bibliotekos organizuojamus susitikimus su leidėjais, rašytojais. Metodinis bibliotekininkių ratelis glaudžiai bendradarbiauja su rajono lituanistų metodiniu rateliu. Dalyvauja bendrose išvykose, renginiuose. Mielai dalyvauja jų organizuojamuose projektuose.

Kursų ir mokymų pasigendama iš aukštųjų mokyklų bibliotekų. Jie būtų naudingiausi. Taip pat Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos bibliotekų darbuotojos pageidautų paskaitų, seminarų, susitikimų, kuriuose galima būtų išgirsti naujausios informacijos apie mokyklų bibliotekų darbą ir pan. (pavyzdžiui, mokymai „Dėl dokumentų nurašymo“, nes neaišku, kokiu dokumentu vadovautis nurašant grožines knygas išleistas iki 1990 m.).

 

Nijolė Čepukėnienė, Ukmergės mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio pirmininkė, kalbėdama apie bibliotekų darbą, įvardija, kad mokyklų bibliotekų darbo ritmas – kaip mokytojų. Laikas dalijamas pamokomis ir pertraukomis. Pertraukų metų bibliotekoje dažniausiai lankosi mokiniai, o pamokų metų – mokytojai, turintys „langų“. Veikla turi apimti pamokos ar pertraukos laiką. Tai pakankamai intensyvios darbo sąlygos, tad darbų, kuriems reikia kruopštumo, darbuotojos gali imtis tik darbo dienai baigiantis.

 

Beveik visos bibliotekų darbuotojos aktyviai dalyvauja bendruomenės veiklose. 2013 metais Nijolė Čepukėnienė dalyvavo Ugdymo plėtotės centro vykdomame projekte „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (Nr.VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-001). Mokymus vedė lektorė Laura Juchnevič. Nijolė Čepukėnienė sako, kad mokymai buvo labai naudingi, nes suteikta galimybė įsivertinti ir nuspręsti, kokias sritis reikia tobulinti, kokių iniciatyvų imtis. Taip pat ji suprato, kokių žinių trūksta, kokių kursų reikėtų.

 

Dirbdamas bibliotekininkas turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių prireikia renkant bei sisteminant informaciją, sprendžiant informacines problemas, suspėti laiku ir tinkamai patarti lankytojams, kaip naudotis informacijos šaltiniais. Mokyklų bibliotekų darbuotojams šiuo metu būtų naudingi kursai, kaip organizuoti skaitymo iniciatyvas, efektyviau skatinti skaitymą, organizuoti tyrimus, darbuotojams reikia naujienų informacinių technologijų srityje, susijusių su naujais įrenginiais.

 

Mokyklų bibliotekos savo fondus komplektuoja atsižvelgdamos į aptarnaujamos bendruomenės poreikius, kiekviena mokykla savarankiškai vykdo knygų ir kitų dokumentų pirkimus. Pagrindinės mokyklos reikalingus fizinius ir skaitmeninius leidinius stengiasi kaupti pagal pagrindinės mokyklos bendrųjų programų rekomendacijas, gimnazijos – pagal savo ugdymo programas. Fondai dažniausiai papildomi pavasarį ir baigiantis metams.

Ne kiekvienas moksleivis gauna reikalingą leidinį. Papildomos literatūros įsigijimui lieka mažai lėšų. Bibliotekos dalijasi fondais. Paprasčiausiai, asmeniškai skolinasi viena iš kitos.

 

Nijolė Čepukėnienė, Ukmergės mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio pirmininkė pasakoja, kad 2011 metais visos mokyklų bibliotekos turimus vadovėlius ir mokymo priemones suvedė į „Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklų perteklinių galiojančių vadovėlių ir juos papildančių mokymo priemonių duomenų bazę“, kurią sukūrė Senamiesčio mokyklos bibliotekininkė Edita Kazlienė. Naudotis šia priemone rajono mokyklų bibliotekoms, skolinant ir skolinantis vadovėlius, nebuvo patogu. Ši bazė neturi internetinės prieigos. Užupio pagrindinė mokykla, jos manymu, ne vienintelė, kuri šiuo metu ja naudojasi. Toje duomenų bazėje suvedami naujai gauti vadovėliai, nurašomi senieji. Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos darbuotojos Veronika Linkevičienė, Violeta Markauskienė pastebi, kad komplektuojant dokumentus pasigendama kryptingos grožinės literatūros, skirtos 1–4 klasėms politikos, nes išleistų naujų vadovėlių, kurie nurodomi mokinių mokymuisi, bibliotekoje nėra.

„Šilo“ progimnazijos bibliotekininkė Žibutė Jovaišienė guodžiasi, kad nepakanka finansų nupirkti būtiniausių vadovėlių ir priemonių (kai kurios vadovėlių dalys perkamos kitais metais, gavus finansavimą). Knygomis biblioteką papildo tik iniciatyvos „Knygų Kalėdos“ metu padovanoti spaudiniai (toli gražu ne viskas tinka ir reikalinga).

 

Nuo 2008 metų, sustabdžius tikslinių lėšų skyrimą bibliotekų fondams papildyti, nebeįsigyjama reikalingų grožinių programinių kūrinių užklasiniam skaitymui, o jų labai trūksta. Taip pat nebenuperkama lietuvių autorių naujausių knygų. „Šilo“ progimnazijos bibliotekininkė Žibutė Jovaišienė labiausiai norėtų, kad bibliotekoms būtų grąžintos specialiosios lėšos fondams papildyti, nes krepšelio pinigai vadovėliams ir priemonėms vargiai atitinka poreikius.

 

Antano Smetonos gimnazijos bibliotekininkė Leonora Gičinaitė rašo: „visų pirma, gimnazistai aprūpinami vadovėliais, mokytojai – metodinėmis pagalbinėmis priemonėmis. Dažnai bibliotekai perkant knygas reikia nuolat prašyti lėšų.“ Bibliotekininkė Leonora sako, kad labai norėtųsi, jog dokumentams skiriamas finansavimas būtų tikslinis, tada darbuotojas nebūtų „prašytojas“. Tai tik dėl to, kad lankytojus pasiektų kuo įvairesnės naujos knygos.

 

Praėjusiais (2019 m.) mokslo metais bibliotekos apklausė mokinius, kaip jie naudojasi mokyklos bibliotekos paslaugomis. Anketinę apklausą vykdė visos rajono bibliotekos. Anketa – „Skaitymo anketa“. Tikslas – išsiaiškinti ar vis dar skaitomos „popierinės“ knygos, kiek mokinių naudojasi mokyklų bibliotekų fondais, ar patenkinti bibliotekos darbuotojų darbu (deja, šie duomenys neapibendrinti).

 

Aktyvi Antano Smetonos gimnazijos skaitytoja anketoje rašo, kad „nėra visų knygų, kurių norėčiau“. Leonora Gičinaitė teigia, kad bibliotekoje visų knygų tikrai nėra, nors į anketos klausimą, „Ar tenkina paslaugų kokybė mokyklos bibliotekoje ir skaitykloje?“ 99 procentai respondentų atsakė teigiamai.

 

Želvos gimnazijos bibliotekininkė Jolanta Gelūnaitė mini, kad apklausoje dalyvavo 84 respondentai, iš jų 59 (t. y. 70,2 proc.) skaito knygas gimnazijos bibliotekoje. Penkiasdešimt procentų apklaustųjų respondentų atsakė, kad skaito spausdintas knygas. Populiariausios perskaitytos knygos – „Tarp pilkų debesų“ (aut. Rūta Šepetys), „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ (aut. John Green), „Lengvai“ (aut. Tammara Webber), „Pepė ilgakojinė“ (aut. Astrida Lindgren), „Baltoji iltis“ (aut. Džekas Londonas).

 

„Šilo“ progimnazijos bibliotekos pateiktoje anketoje labai daug moksleivių nurodė, kad naudojasi Vlado Šlaito viešosios bibliotekos informacijos ištekliais, dalis (nedidelė) skaito elektronines knygas, kai kas pažymėjo, kad naudojasi namie sukauptomis knygomis. Daug metų mokyklos bibliotekoje vykdomas projektas „Knygių klubas“, kurio dėka lankytojai dalijasi knygomis, įsigytomis savomis lėšomis. Pokyčiai karantino metu atskleidė galimybes kiekvienam pasidomėti tuo, ką siūlo interneto svetainės. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šilo“ knygnešiukas“, mūsų bibliotekininkė supažindina lankytojus su elektroninėmis knygų svetainėmis, garso knygomis, pristato vyksiančių svarbių švenčių nuorodas, rašytojus.

 

Siesikų gimnazijos biblioteka, pirkdama dokumentus siekia, kad visi mokiniai pirmiausiai būtų aprūpinti vadovėliais. Jei neturi spausdinto dokumento, kūrinį mokiniai gali skaityti e. skaityklėse. Pastebėta, kad mokiniai labiau vertina spausdintą knygą (ypač vyresnieji).

 

Mokyklų bibliotekose yra daug žaidimų (t. y. trimačių dokumentų), kuriais gali naudotis mažieji lankytojai, jie įsigyti projektų metu ir apskaityti kaip trumpalaikis ir ilgalaikis turtas. Siesikų gimnazijos bibliotekininkė Ona Motiejūnienė mini, kad biblioteka turi daug skaitmeninių edukacinių žaidimų – edukacinių bitučių rinkinys, sąveikiosios grindys ir žaidimų rinkinys, žaidimas vaikams „Scottie GO“ bei 3D sistema „iMO“ kubai, naudojama pamokoms ir veikloje po pamokų.

 

Savo fondus bibliotekos suveda virtualiame mokyklų bibliotekų kataloge „Mobis“ (vidinį, t. y. bibliotekos kompiuteryje). „Mobio“ programa naudojamasi knygas komplektuoti, išduoti skaitytojams, nurašyti (išskyrus vadovėlius).

 

2012 metais visos mokyklų bibliotekininkės dalyvavo Dukstynos pagrindinėje mokykloje organizuojamuose mokymuose ir beveik visose mokyklose įdiegtos „Mobio“ programos. Yra galimybė įdiegti naują versiją ir pasirašius sutartis sukurti katalogą „debesyje“, tada fondas būtų prieinamas ir nuotoliniu būdu. Šiam projektui reikėtų šiek tiek papildomų lėšų.

 

Ukmergės Smetonos, Siesikų, Želvos gimnazijų, Dukstynos pagrindinės mokyklos bibliotekos darbuotojos ir kt., suvedusios bibliotekų dokumentus į elektroninį katalogą „Mobis“ (surekataloguotas fondas, užklijuotos lipdės su brūkšniniu kodu), mokyklų bendruomenes aptarnauja naudodamosi „Mobis“ skaitytojų aptarnavimo funkcija (tik bibliotekose, išorės lankytojai užsisakyti leidinio negali).

 

Kai nėra bendro elektroninio katalogo, kyla keblumų, yra atvejų, kad keičiant kompiuterinę įrangą, kelioms mokyklų bibliotekoms dingo dalis dokumentų, suvestų į „Mobis“ katalogą. Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija ir Vidiškių pagrindinė mokykla turi kitokius elektroninius katalogus. Siesikų gimnazijoje šiuo metu įdiegta naujausia (4.2.033) „Mobio“ versija. Užupio mokyklos biblioteka be „Mobio“, dubliuoja duomenis į elektroninį „Mano dienyno“ katalogą.

 

Mokyklų bibliotekose vyksta gausybė skaitymo skatinimo, skaitytojo ugdymo veiklų. Skaitymo kultūros mokomi pradinukai – patys mažiausi skaitytojai. Bendradarbiaujama ir su rajono lopšeliais-darželiais. Jų ugdytiniai dažniausiai kviečiami į mokyklų bibliotekas. Auga skaitantis, brandus, kritiškai mąstantis, gebantis atpažinti, diskutuoti ir spręsti problemas visuomenės pilietis. Patirtis rodo, kad skaitomumas pagerėja po susitikimo su knygų autoriais, rašytojais. Garsiniai skaitymai ne tik patinka vaikams, bet ir lavina teksto suvokimą. Populiarūs tradiciniai Šiaurės šalių bibliotekų savaitės, „Knygų Kalėdų“, „Metų knygos rinkimų“, Tarptautinė vaikų knygos dienos renginiai, bei renginiai, skirti lietuvių kalbos savaitei, minimi rašytojų jubiliejai. Bibliotekos aktyviai vykdo projektus savarankiškai, prisideda prie tų, kuriuos vykdo mokyklos.

 

Be kitų paslaugų, mokyklų bibliotekos lankytojams teikia laminavimo, kopijavimo, įrišimo paslaugas, bibliotekininkės organizuoja renginius, rengia parodas (stendus rašytojų jubiliejams, įsimintinoms datoms pažymėti ir kt.), bibliotekoje vyksta klasės valandėlės, informacinės pamokėlės, rašomi projektai arba dalyvaujama mokyklų inicijuotose projektuose. Yra bibliotekininkių, kurios kuruoja mokinių savivaldos veiklą (pavydžiui, Antano Smetonos gimnazijos bibliotekininkė Justina Požerskienė yra ugdymo karjerai koordinatorė, ji veda sėkmingo mokymosi bei ugdymo karjerai pamokas.). „Šilo“ progimnazijos bibliotekininkė akcentuoja, kad pertraukų metu vaikai labai noriai leidžia laiką prie šachmatų, šaškių lentų, mielai naudojasi įvairiais stalo žaidimais. Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos biblioteka, kaip ir daugelis mokyklų bibliotekų rajone, organizuoja skaitymo skatinimo renginius (garsinius teksto skaitymus), edukacinius užsiėmimus, dalyvauja asociacijų „Norden“ sąjungos, Šiaurės ministrų tarybos organizuojamoje Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiuose, rengia skaitymus bendruomenėms, dalyvauja akcijose „Metų knygos rinkimai“, „Knygų kalėdos“, mini Tarptautinę vaikų knygos dieną. Mokyklų bibliotekininkės dalyvauja mokyklų rengiamuose pedagogų metodiniuose pasitarimuose, posėdžiuose, priklauso įvairioms veiklos grupėms (Vaiko gerovės komisijai ir kt.). Rajono bibliotekos veiklų medžiagą skelbia mokyklų elektroninėse svetainėse, rajono spaudos leidiniuose ir kt.

 

Lietuvos mokyklų bibliotekoms daug įvairios, aktualios bei naudingos informacijos teikia švietimą kuruojančios įstaigos, aukštesniojo lygio bibliotekos ir kt. institucijos, pavyzdžiui: „Ugdymo plėtotės centras kviečia savanorius prisidėti kuriant virtualų edukacinį bibliotekos turinį, pateikiant filmuotus ir parengtus vaizdo siužetus iš edukacinių renginių (seminarų, paskaitų, konferencijų), įvairių dalykų pamokų, užsiėmimų ir kitų veiklų, kurios galėtų būti naudingos pedagoginei bendruomenei.“[2]

„Mokyklų bibliotekos tinklaraštis, kuriame pateikta informacija apie mokyklų bibliotekų veiklą reglamentuojančius dokumentus, įvairių patirčių pasidalijimai.“[3]

„Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos parengta atstovavimo mokykloms mokymų medžiaga „Gerieji atstovavimo mokyklų bibliotekoms pavyzdžiai“.[4]

„Elektroninis leidinys „Švietimo naujienos“ skelbia aktualią informaciją, kurioje išdėstytos gairės mokyklų bibliotekoms.“[5]

 

Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kt. svetainėse pateikiama naudinga informacija bibliotekoms.

Kiekviena biblioteka, nesvarbu kokio tipo ji būtų, mokyklos, ar viešoji, o gal filialas, atsakingai dirba savo bendruomenei, puoselėja santykius su lankytojais (mažaisiais ir suaugusiais), ugdo jų skaitymo kultūrą, diegia suvokimą, plečia akiratį.

Mokyklų bibliotekos turtingos ne tik savo bendruomene, jos sukaupusios puikius fondus, saugo ir tęsia įvairių renginių tradicijas, atviras ir nuoširdus jų bendradarbiavimo ryšys su kitomis institucijomis.

Tačiau dera pripažinti, kad spartėjant gyvenimo tempui turime žengti žingsniu priekyje, matyti poreikius, įvardinti lūkesčius. Gal jie atrodo neįgyvendinami šiuo metu, bet jie yra. Technologijų pažanga, personalo žinių atnaujinimas reikalauja finansinių ir kitų resursų. Tad kitų institucijų bendradarbiavimas ugdant specialistus būtų labai svarus indelis visoms bibliotekoms, nes dirbame tam pačiam tikslui, siekiame vieno, geriausio rezultato – prisidedame auginant Lietuvos skaitytoją, atsakingą pilietį.

 

Literatūra

 

IFLA / UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2004, 44 p.

Lietuvos bibliotekų statistika. Sąveikusis [žiūrėta 2020 m. birželio 25 d.]. Prieiga internete: https://www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/biblioteku-statistiniu-ataskaitu-teikimo-tvarka/libis-biblioteku-statistikos-modulis.

Bibliotekų statistiniai duomenys. Sąveikusis [žiūrėta 2020 m. liepos 2 d.]. Prieiga internete: https://lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/lietuvos-biblioteku-statistika/biblioteku-statistiniai-duomenys.

Respublikinė bibliotekininkų konferencija. Sąveikusis [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 27 d.]. Prieiga internete: http://www.kaunas.lt/svietimas/respublikine-bibliotekininku-konferencija-mokyklu-biblioteka-ugdymo-veiklu-dalyve/.

 

[1] IFLA / UNESCO gairės mokyklų bibliotekoms. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2004, 44 p.

[2]Kvietimas prisidėti prie virtualios edukacinės bibliotekos turtinimo [žiūrėta 2020 m. liepos 13 d.]. Internetinė prieiga: https://www.upc.smm.lt/paslaugos/.

[3] Mokyklų bibliotekų tinklaraštis [žiūrėta 2020 liepos 13 d.]. Internetinė prieiga: https://inmedio.jimdofree.com/dokumentai/.

[4] Gerieji atstovavimo mokyklų bibliotekoms pavyzdžiai [žiūrėta 2020 liepos 13 d.]. Internetinė prieiga: https://amb.lt/data/public/uploads/2016/12/gerieji-atstovavimo-pavyzdziai.pdf.

[5] Gairės mokyklų bibliotekoms [žiūrėta 2020 liepos 13 d.]. Internetinė prieiga: http://www.svietimonaujienos.lt/gaires-mokyklu-bibliotekoms/.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.