Mokyklų bendruomenių metus pasitikome šilumą skleidžiančia bendryste

Rūta Žubikienė
,
Mažeikių l.-d. „Saulutė“ direktorės pavaduotoja ugdymui

Anglų rašytojas Džonas Donas yra pasakęs: „Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala…“ Bendruomenė – tai žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai, bendrumo jausmas, kuris žmogų lydi nuo pat gimimo dienos. Tai yra viena iš savybių, verčiančių galvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius žmones. Bendruomeniškumas, ypač nedidelėje bendruomenėje, yra labai svarbus. Jis kuria gėrį, didina savivertę.

 

Mažeikių lopšelio-darželio „Saulutė“ mokytojos daug dėmesio skiria vaikų bendravimui ir bendradarbiavimui. Siekdamos sėkmingo vaikų ugdymo(si), nuolat ieško įvairių alternatyvių ir kūrybiškų ugdymo metodų bei būdų: kiekvienais metais vykdo veiklas, projektus, per kuriuos vaikai veikia kartu. Koks bus bendro renginio ar veiklos turinys, priklauso nuo išsikeltų tikslų, vaikų, mokytojų bei tėvų idėjų. Organizuojamos vaikams naudingos ir įdomios veiklos, mažieji ugdosi veikdami su bendraamžiais ar kitų grupių vaikais. Šios veiklos sukuria sąlygas diskutuoti, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vieniem iš kitų, įgyti įvairios patirties.

 

2020-uosius Mokyklų bendruomenių metus Mažeikių lopšelis-darželis „Saulutė“ pradėjo šilumą skleidžiančia bendryste – projektais, kurie įkvėpė bendruomenę aktyviam judėjimui, kūrybiniam darbui, pasibuvimui kitaip ir bendruomeninės kultūros puoselėjimui bei skleidimui platesnei visuomenei. Šių idėjų sumanytojos ir skleidėjos – priešmokyklinio ugdymo mokytoja Loreta Gečienė, mokytojos Lina Varapnickienė ir Roberta Freimonienė.

 

Meninio-kūrybinio projekto „Žvelgiu į Lietuvą pro darželio langą“ pradžia užgimė priešmokyklinio ugdymo grupėje. Vaikų darželio kasdienybės neįmanoma įsivaizduoti be piešimo. Kadangi ugdymas vyksta ne tik grupėje, bet ir už jos ribų: ir realiame, ir virtualiame pasaulyje – priešmokyklinukai idėjų savo kūrybai ieškojo knygose, internete, lankėsi Mažeikių aviacijos muziejuje, mokyklose, bibliotekoje bei kitose miesto vietose. Šios kūrybinės veiklos metu vaikai ir mokytojos piešė piešinius ant skaidrios plėvelės ir klijavo ant darželio langų – taip kūrybiškai pažymėdami Lietuvai svarbias datas. Mūsų įstaigoje vykstančiu vizualiu projektu (iki pat šiandienos) džiaugiasi ne tik vaikai, darbuotojai, bet ir pro šalį keliaujantys miesto gyventojai. Palaipsniui šia idėja „užsikrėtė“ visa įstaigos bendruomenė, o 3–4 metų amžiaus vaikų mokytojos Roberta Freimonienė bei Silvija Pocevičiūtė sukvietė ugdytinių tėvus, vieną popietę paskirdamos bendrai kūrybinei veiklai. Tėvai pasiraitoję rankoves piešė, džiaugėsi vieni kitų rezultatais, o svarbiausia – bendravo jiems aktualiomis temomis. Vaikams buvo smagu stebėti savo mamas, tėčius ne tik dirbančius įprastus darbus, bet ir piešiančius kartu su jais.

 

Kadangi vienas iš šio projekto tikslų – vienyti bendruomenę draugiškam bendravimui, savo kurtais piešiniais (jų vyresnieji nupiešė ne po vieną) vaikai papuošė ne tik savo grupės, bet ir kitų įstaigos erdvių langus.

Projektas „Aš ir mano mažasis draugas“ pakvietė vaikus ir mokytojas leistis į sportinių bei sveikatą stiprinančių užduočių kelionę. Ši veikla susideda iš kelių etapų. Pirmajame etape priešmokyklinės grupės vaikai tarsi mokytojai mokė jaunesniuosius draugus taisyklingai mankštintis, įveikti įvairias judėjimo, susikaupimo reikalaujančias kliūtis, žaisti krepšinį bei futbolą. Vaikai ne tik smagiai sportavo, vaišinosi sveikuoliškomis vaišėmis, bet ir patyrė gerų emocijų bei bendrystės jausmą.

 

Laukia antras etapas – bėgimas „100 metų – 100 metrų“, kuris bus skirtas Mažeikių 100-mečiui paminėti. Pagerėjus orams vaikai, tėvai ir ugdymo įstaigos darbuotojai bus pakviesti į šalia darželio esantį miesto parką, kur paminės miestui svarbią datą aktyviai sportuodami. O trečias etapas „Žaidžiu ir pramogauju su šeima“ pakvies vaikus ir jų tėvus į futbolo varžybas bei estafetes.

 

Metai dar tik prasidėjo, todėl idėjų tolesnėms bendroms veikloms tikrai nepristigs. Kaip ir po bet kokio užsiėmimo yra būtinas grįžtamasis ryšys. Ką davė jau praėję projektai? Bendravimas ir bendradarbiavimas patiko ir mažiems, ir dideliems. Vaikai, ypač priešmokyklinukai, jautė pasitenkinimą, pasididžiavimą, savo pranašumą, norą tobulėti. Džiaugėsi galėdami laisvai kurti ir improvizuoti, savitai reikšti mintis ir įspūdžius netradicinėje veikloje, didžiavosi galėdami pademonstruoti savo gebėjimus. Atsirado motyvacija stengtis, sugalvoti kažką nepaprasto, kūrybiško. Vaikai keliaudami vieni pas kitus į grupes, stebėdami piešinius kieme, dalijosi patirtimi, komentavo, kieno kuris piešinys, ieškojo atsakymų į iškilusius klausimus, taip atrasdami naujus aplinkos pažinimo bei bendravimo būdus. Sportinės veiklos metu priešmokyklinukai jautėsi svarbūs, reikšmingi, daug žinantys, galintys padėti mažiesiems draugams, kuriems patiko, kai juos kažko moko šiek tiek vyresni draugai. Jaunesnių grupių vaikai į savo žaidimus įtraukė ankstyvojo amžiaus vaikus, dalijosi savo pagamintomis priemonėmis žaidimams: gamino iš popieriaus sniego (taip ilgai laukto) gniūžtes, kurias dovanojo lopšelinukams. Visi vaikai – ir vyresni, ir mažesni įgijo socialinės patirties: atsakingumo, taktiškumo, bendruomeniškumo bei tolerancijos.

 

Tėvai meninės-kūrybinės popietės metu nuoširdžiai džiaugėsi vienas kito buvimu, šypsojosi, pamiršę visus nūdienos rūpesčius. Tėvai – galinga jėga, sustiprinanti šeimos ir mokyklos partnerystę, aktyviai ir kūrybiškai prisidedanti prie vaikų ugdymo. Toks bendravimo bei bendradarbiavimo būdas padėjo sukurti šiltesnius ir gilesnius vaikų darželio bendruomenės santykius.

Mokytojos džiaugėsi tėvų, įstaigos darbuotojų bendradarbiavimu, siekiant padėti vaikams eiti bendrystės, sveikatos bei pažinimo keliu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.