Mokyklų bendruomenių metams įsibėgėjant: mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas

Eglė Naimavičienė, Inga Paškūnienė
,
Šiaulių Stasio Šalkauskio g-jos lietuvių kalbos mokytojos

Mokyklą ir šeimą jungia tas pats ugdymo objektas – vaikas. Mokytojas, siekdamas visapusiškai ugdyti asmenybę, glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su mokiniu, jo šeimos nariais. Koks turi būti bendravimas ir bendradarbiavimas, kad galėtume sukurti teigiamus pedagogų ir tėvų santykius bei išpildyti abiejų pusių lūkesčius? Tik komunikuodami mes galime perduoti tai, ką galvojame, jaučiame, matome, galime ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti. Bendradarbiavimas yra daugiau negu buvimas kartu. Tai ir bendros kūrybos procesas. Žmonės, turintys vienas kitą papildančių įgūdžių, veikia kartu. Tik geri, nuoširdūs asmeniniai santykiai yra svarbiausia prielaida bendrai veiklai plėtoti. Keičiantis socialinei aplinkai, reikia gerai apgalvoti tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime.

 

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos mokytojų kolektyvui bendradarbiavimas su tėvais – ne naujiena. Tradicinis požiūris į tėvus jau nebetenkina. Ne vienerius metus mokykloje veikia tėvų klubas „Tai mums rūpi“, kurio veiklą koordinuoja mokytoja Margarita Trakšelienė. Jo renginiai suartina pedagogus bei gimnazistų tėvus – juk pedagogas turi būti ne tik geras savo dalyko specialistas, bet ir sociali asmenybė, sugebanti pažinti save ir kitus žmones bei sudaryti sąlygas tolimesniam jų augimui. Ypač svarbios asmenybės savybės – gebėjimas bendrauti, organizuoti kitų veiklą, turėti savąjį „Aš“ ir jausti šalia savęs ir savyje „Mes“.

 

Šiais mokslo metais 1b ir 1c klasės auklėtojos sukvietė pirmokų tėvelius į pamoką „Kaip užsiauginti sparnus“, kad parodytų, kaip mokiniams vedamos socialinio emocinio ugdymo programos „Raktai į sėkmę“ veiklos. Jose paprastai kalbama apie gebėjimą įvardyti savo poreikius ir juos derinti su aplinkiniais, mokomasi viešai kalbėti bei empatiškai klausyti, tinkamai reaguoti ir spręsti konfliktus, vengti stereotipų bei pripažinti skirtumus, nustatyti asmeninius tikslus ir jų siekti. Kuriant stilizuotus sparnus su gimnazijos tėvų klubu buvo aptarta, kas žmogui padeda – t. y., kas jį kelia. Taikant psichodramos metodą prisimintas graikų mitas apie Dedalą ir Ikarą. Iš jo išsirutuliojo diskusija: gerai ar blogai turėti ribas. Buvo įdomu sugretinti, kaip šią dilemą pamokoje vertino mokiniai ir kaip tą daro tėvai. Pamokos dalyviai reflektavo savo kūrybinius darbus – aiškinosi potekstes bei psichologinius aspektus.

 

Kita tėvus įtraukianti veikla – metų pradžioje pradėjęs veikti skaitytojų klubas, kurio tikslas – grąžinti skaitymą į šeimas, papildyti namų bibliotekas dar viena gera knyga bei asmeniniu pavyzdžiu skatinti gimnazistų meilę knygai. Pirmajam knygos aptarimui, kuriame dalyvavo ne tik tėvai, bet ir kolegos mokytojai, buvo pasirinktas Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro Imperatorė“. Dvi valandas vyko rimta diskusija apie Vakarų ir Rytų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje, apie laiką ir prievartą, psichologinę priklausomybę, stiprias moteris bei nemarų grožį gimdančias svajones. Kalbamasi buvo jautriai ir šiltai, smagiai ir tiksliai cituojant, interpretuojant, akcentuojant šeimos vertybes. Pokalbį pagal visas skaitymo strategijas moderavome mes, Eglė Naimavičienė bei Inga Paškūnienė.

 

Tikimės, kad tokios veiklos, pradėtos 2020-aisiais, Mokyklų bendruomenių metais, taps tradicinėmis. Juk gyvenimas pateikia vis daugiau situacijų, kurias sudėtinga, o kartais ir neįmanoma išspręsti vienam pedagogui. Jos sprendžiamos konsultuojantis, bendraujant ir bendradarbiaujant, dirbant komandoje. O komandoje – tiek pedagogai, tiek gimnazistai, tiek ir jų tėvai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.