Mokyklose bandomi nauji skaitmeniniai įrankiai

Arvydas Praninskas

Beveik trisdešimtyje Lietuvos švietimo įstaigų vyksta ugdymui skirtų išmaniųjų skaitmeninių įrankių bandymai. Galimybę mokiniams ir mokytojams išmėginti naujas programinės įrangos priemones suteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais vykdomas „Skaitmeninės švietimo transformacijos“ (EdTech) projektas.

 

Pasak projekto vykdytojų, 29 švietimo įstaigos šiais mokslo metais bando pačių pasirinktus skaitmeninius įrankius. Iš viso joms buvo pasiūlyti šeši programiniai produktai, dauguma mokyklų išsirinko bandyti keturis. Tai „Reflectus“ internetinis reflektavimo įrankis, skirtas mokytojų ir mokinių grįžtamajam ryšiui sustiprinti, nuotolinio ugdymo platforma „Ateities inžinerija“, ugdymo turinio skaitmenizavimo įrankis „eLKlasė“ ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams bei darželinukams pritaikyta programinė priemonė „Google Workspace for Education“. „Švietimo naujienos“ pasidomėjo, kokie pirmieji šias naujoves bandančių mokyklų atstovų įspūdžiai.

Spėjo patikti

 

Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokyklos mokytojai pradėjo pažintį su „eLKlase“ – pirmąja Lietuvoje sukurta nuotolinių mokymų valdymo platforma, kuri skirta ir mokytojams, ir mokiniams. Pasak mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Violetos Čiuldienės, rengusios medžiagą dalyvauti šiame bandomajame projekte, pedagogai bandyti „eLKlasę“ pradėjo tik visai neseniai. „Pažintį su šia platforma pradėjome prieš dvi savaites, mokytojams ji labai patiko“, – sakė V. Čiuldienė, konkrečiai įvardijusi jau pastebėtus svarbiausius šio skaitmeninio įrankio privalumus.

 

Pasak jos, pirmiausia minėtina tai, kad viskas, ko reikia mokytojui pamokoje, yra vienoje vietoje. Mokytojas, užrašęs pamokos temą, formuluoja uždavinius (kiekvienas pateikiamas atskirai) ir jiems įgyvendinti skirtas veiklas, kurias gali individualizuoti, pateikti grupėms tiek interaktyvias, tiek paprastas. Platforma suteikia galimybę įkelti vaizdines užduotis ne tik iš kompiuterio ar interneto, bet ir iš telefono. „Mokytojai gali naudoti baltą lentą. Yra keli jos pasirinkimo variantai: suliniuota pirmai ar antrai klasei, paprastai suliniuota ir langeliais. Galima pažymėti tekste ar užduotyje svarbiausius dalykus juos pabraukiant, apibrėžiant ar kitaip pažymint ir tai išsaugoti. Tokiu būdu mokiniai turi galimybę namuose tuo pasinaudoti, papildomai pasiaiškinti. Taip pat pagalbą gali teikti tėvai, nes aiškiai matys pamokos uždavinius, veiklas ir vaiko atliktas užduotis“, – minėjo V. Čiuldienė.

 

Tarp nurodytų platformos „eLKlasė“ privalumų – ir galimybė mokytojams stebėti mokinių darbą esamuoju laiku bei čia ir dabar gauti grįžtamąjį ryšį, galimybė kurti testus, užfiksuoti teisingus atsakymus, atliktos užduotys bus automatiškai ištaisytos ir pateikta statistinė analizė. Direktorės pavaduotojos ugdymui teigimu, matematikos, gamtos mokslų mokytojai „eLKlasėje“ gali rašyti formules, derinti jas su tekstu, braižyti grafikus. Kolegoms šis įrankis patiko ir dėl galimybės sukurtą pamoką „padalinti“ paralelinėms klasėms, net jei pamoka vyksta kitą dieną ar kitą savaitę, taip pat dėl to, kad pamokos išsaugomos ir jomis galima naudotis kitais metais, pasitelkus filtravimą pagal datą. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad platforma veikia įvairiuose įrenginiuose – kompiuteriuose, planšetėse, išmaniuosiuose telefonuose, interaktyviuosiuose ekranuose bei interaktyviosiose lentose.

Daugiau laiko – praktikai

 

Klaipėdos Baltijos gimnazija pateko tarp keturių „Skaitmeninės švietimo transformacijos“ projekte dalyvaujančių ugdymo įstaigų, kurios gavo galimybę išmėginti nuotoliniam ugdymui skirtą programinę priemonę „Ateities inžinerija“. Pasak kūrėjų, ji suteikia galimybę mokiniams nemokamai atlikti projektinius ar brandos darbus inžinerijos, gamtos mokslų, technologijų ir matematikos dalykų srityje, apima skaitmeninį mokymo turinį ir įrankius, kontaktines ir nuotolines konsultacijas, darbų konkursus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, darbų viešinimą ir kt.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Irma Daukšienė, paprašyta pasidalyti su skaitytojais pirmaisiais „Ateities inžinerijos“ naudojimo įspūdžiais, sakė, kad netikėtai buvo susidurta su nuotoliniu mokymu, tai labai stipriai paveikė tiriamųjų projektinių darbų vykdymą ir jų kokybę. „Tikiuosi, kad „Ateities inžinerijos“ platforma mokiniams leis pajusti praktinių tiriamųjų projektinių darbų naudą ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu. Pasirinkome gaminio modeliavimo temą. Naudodamiesi šia platforma daug greičiau galėsime susikurti ir atsispausdinti reikiamą gaminį, nes pateikta kokybiška, susisteminta mokomoji medžiaga. Tai leis sutrumpinti teorinę dalį ir daugiau laiko skirti praktikai“, – pabrėžė I. Daukšienė.

 

Ji atkreipė dėmesį, kad ši nuotolinio ugdymo platforma pasirodė naudinga ir tuo, kad tinka ir ne inžineriniam dalykui – pilietiškumo ugdymui. „Su mokiniais pradėjome kalbėti apie aplinkosaugą ir kiekvieno indėlį į ją, platformoje pateikta teorinė medžiaga padės susipažinti ir praplėsti žinias apie aplinkosaugos svarbą. Nusprendėme vykdyti tiriamąjį projektinį darbą apie atliekų rūšiavimą, kuris, tikiuosi, mokiniams padės suvokti savo atsakomybę, galimybes ir tapti pilietiškesniais šiuo klausimu. Kol kas esame pasiruošimo etape ir kaupiame žinias“, – teigė I. Daukšienė.

 

Jos teigimu, iš arčiau susipažįstant su „Ateities inžinerija“ viskas atrodo šiuolaikiška, inovatyvu, tad tikimasi, kad ši platforma pateisins lūkesčius – leis pasisemti naujų idėjų, patobulinti savo žinias ir pritaikyti kažką naujo ir šiuolaikiško dirbant su mokiniais.

Lūkesčiai kol kas geri

 

Šilutės Vydūno gimnazija, kaip ir 19 kitų mokyklų, ruošiasi diegti „Reflectus“ – pirmuoju vadinamą sistemingo reflektavimo įrankį, leidžiantį rinkti mokinių ir mokytojo grįžtamojo ryšio duomenis ir juos analizuoti. Pasak kūrėjų, ši programa pirmiausia skirta mokytojams įsivertinti, kaip mokiniai suprato pamoką, ar medžiaga buvo tinkamai išdėstyta. Ją naudojantys pedagogai gali susikurti skaitmenizuotus klausimynus, kurie mokytojo nustatytu laiku automatiškai išsiuntinėjami mokiniams į skaitmeninius įrenginius. „Reflectus“ suteikia galimybę analizuoti informaciją ir individualiu, ir klasės lygmeniu, programoje sudaryta galimybė mokiniams stebėti savo pažangą.

 

Šilutės Vydūno gimnazijos direktorės pavaduotojas ugdymui Kęstutis Mockus sakė, kad pirmųjų įspūdžių iš praktinio „Reflectus“ naudojimo dar teks palūkėti. „Esame pasirengę planą dėl „Reflectus“ diegimo, dabar mokytojai šioje programoje kuria savo tvarkaraščius, mokiniai ją instaliuoja savo įrenginiuose. Aptarinėjame, kokiu intensyvumu ją naudosime. Kai kurie mokytojai jau išbandė. Po pusantros savaitės bandymų aptarsime išsamiau. Jau išbandžiusių „Reflectus“ mokytojų pastebėjimai kol kas tokie – programa naudinga, tik gal apkrova per didelė. Palyginti lėtai veikia, galbūt dėl didesnio naudotojų skaičiaus. Platesnių įžvalgų dar neturime“, – pridūrė pašnekovas.

 

K. Mockaus teigimu, po surengtų mokymų mokytojai į „Reflectus“ žiūri pozityviai, laiko naudingu instrumentu, kuris tikrai galėtų tapti jų pagalbininku. „Vasarą „Reflectus“ kūrėja Julija Ladygienė visiems mokytojams buvo surengusi seminarą. Kai išklausėme, buvome sužavėti tuo įrankiu. Turėjome panašios programinės įrangos naudojimo patirtį, naudojome kai kuriuos elementus iš „IQES online“ sistemos, bet Šveicarijoje kurtas modelis funkcionuoja šiek tiek kitaip, „Reflectus“ daug paprastesnis ir iš pažiūros naudingesnis. Kol kas mūsų lūkesčiai dėl „Reflectus“ yra geri“, – apibendrino direktorės pavaduotojas ugdymui.

 

Bendraujant su įvairių ugdymo įstaigų, bandančių naujuosius skaitmeninius įrankius, atstovais paaiškėjo, kad dauguma apie šias naujoves yra susidarę nebent patį pirmąjį įspūdį. Mokyklas, darželius ką tik yra pasiekę „Chromebook“ nešiojamieji kompiuteriai, skirti naudotis bendrovės „Google“ įrankiu „Google Workspace for Education“, tad praktinio naudojimo įspūdžių ir išsamesnio teikiamų galimybių vertinimo rezultatų, pasak ugdymo įstaigų atstovų, dar teks palaukti – galbūt iki kitų metų pradžios. Tą patį galima pasakyti ir apie kitų skaitmeninių ugdymo įrankių galimybių bandymą. Išsamus, rimtas mokytojams ir mokiniams skirtų darbo priemonių nagrinėjimas, privalumų ir trūkumų suvokimas reikalauja laiko, tačiau, regis, mokyklose stiprėja nuojauta, kad jo sąnaudos vėliau sugrįš su kaupu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *