Mokyklos rengiasi atsiverti įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams

Švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų turėtų būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.

 

Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane. Jame numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją. Šios priemonės padės pašalinti fizines, emocines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą.

 

„Planas buvo rengiamas konsultuojantis su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklų, universitetų atstovais, stengiantis atsižvelgti į praktikų pastabas. Turime artimiausių metų gaires, numatytą finansavimą. Tai, ar gerai pasirengsime į mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus, labai priklausys nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės, vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, taip pat nuo mokytojų, mokinių tėvų nuostatos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Pernai pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.

 

„Švietimas yra viena iš pamatinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių, tačiau daugybę metų turintieji negalią neturėjo galimybės rinktis, jie buvo nukreipiami į segreguotas specialaus ugdymo įstaigas. Sutarimas, kad nuo 2024-ųjų šios diskriminacijos turi nelikti, teikia daug vilties. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad pokyčiai vyksta lėtai ir iki kokybiško įtraukaus ugdymo eisime ne vienerius metus. Bet dabar, kai kryptis aiški, kai yra suplanuotos lėšos ir numatytos priemonės, mes tikimės, jog nebesigręžiosime atgal ir gerokai sparčiau judėsime kokybiško ugdymo kiekvienam vaikui, kiekvienoje miesto ar miestelio mokykloje link“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė.

Keisis mokyklų aplinka

 

Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizaino principais grįstas rekomendacijas mokyklų aplinkai. Rekomendacijos bus suderintos ir aptartos su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.

 

Planuojama, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos periodo projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino principus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021–2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos. Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autistiškiems vaikams, turintiems sensorinių, emocinių sutrikimų.

 

Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai bus išmokyti jomis naudotis. Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.

Stiprinamas darbuotojų pasirengimas, steigiami nauji etatai

 

Bus sukurtas ir įdiegtas įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Grupėje, klasėje vienu metu dirbs ne mažiau kaip du pedagogai, kiti asmeninę pagalbą mokiniui teikiantys darbuotojai. Ugdymo procesas bus organizuojamas derinant bendras grupės, klasės veiklas su individualiomis.

 

Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės.

 

Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino principus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.

 

Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, emocijų ir intelekto sutrikimų. Bus organizuoti mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams.

 

Numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus. Plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.

 

Taip pat nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.

Konsultacinę pagalba mokykloms teiks regioniniai centrai

 

Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su savivaldybėmis  bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis.

 

Numatyta išplėsti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Panevėžio „Šviesos“, Gelgaudiškio, „Diemedžio“ ugdymo centrų ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro „Žeimenos“ skyriaus metodines konsultacines pagalbos funkcijas ir sustiprinti ten  dirbančių specialistų kompetencijas teikti metodinę konsultacinę pagalbą šalies ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokykloms. Planuojama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams.

 

Numatomos priemonės stiprinti kurčiųjų ugdymą parengiant ir įgyvendinti surdopedagogų, gestų kalbos vertėjų, kurčiųjų mokytojų, mokytojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas, suteikti jiems gestų kalbos pagrindus ir supažindinti su kurčiųjų kultūra. Vilniaus kolegijoje ketinama įsteigti gestotyros centrą.

Mokytojai galės įgyti papildomą specializaciją

 

Plane numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis pedagogas studijuotų ne mažesnį kaip 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, apimantį skirtingų mokinių ugdymosi poreikių pažinimą ir ugdymo organizavimą, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą.

 

Taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės pedagogai – dalyko ir specialiojo ugdymo ar tarptautinės jungtinės studijų programos bakalauro. Pedagogo kvalifikaciją jau turintiems asmenims bus siūloma įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ar kitą pedagoginę specializaciją, numatyta finansuoti 700 asmenų tikslines studijas. Siekiant patenkinti švietimo pagalbos specialistų poreikį, ketinama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

 

Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (5)

  • Spec. pedagogė

    Aš visą laiką visiems, kas tik manęs klauso, kartoju – vaikui su dideliais mokymosi sunkumais mokytis vienoje klasėje su vaikais, neturinčiais mokymosi sunkumų, yra tragedija. Gerai , kad mano anūkė stipri asmenybė ir vis dar nepalūžta ( 9 metus) nuo pastovaus suvokimo ir patvirtinimo, kad esi šitoje klasėje nulis. Per visus tuos metus praraja tarp jos ir klasės tik didėjo, Visiškas ignoras. Aš tų vaikų nekaltinu. Jie tiesiog nemoka , o gal nenori apsimetinėti. Mėgsta tuos, kurie gabūs, talentingi , protingi, o ne penktą vežimo ratą. Mokytojai stengiasi, bet spec, pedagogika turi savo ypatumus. Jie tų dalykų nestudijavo. Kiekvienam patapti spec. pedagogu labai sudėtinga. Vienintelė išeitis – STEIGTI KLASES BENDRO LAVINIMO MOKYKLOSE spec. poreikių vaikams. Ir tegu jie jaučiasi orūs ir laimingi savo klasėje, bendroje mokykloje su kitais vaikais.

  • Mokytoja

    susiduriant su mokyklos pedagogais, ,,kurie viską žino, nes dirba n metų“ sunkiai pavyks ką keisti. Man pačiai teko dirbti su spec.poreikius turinčiais vaikais vienoje klasėje su ,,tokia“ mokytoja – tai po kelių savaičių savo darbo prasmės nemačiau, nes žmogus net neketino keisti savo darbo stiliaus ir visai neatsižvelgė į vaiko raidą ir gebėjimus. O kurti galima daug ką, steigti etatus taip pat, bet svarbiausia išlieka – žmogiškas faktorius: arba pasiseks (dirbti vaisingai) arba ne

    • Viltė Mokytojai

      Žinokit pritariu žodis, žodin, 100 proc. Tenka „makaluotis“ kitoje barikadų pusėje, mokytojai viską žino, geriau, vaikai turi būti robotai, bet koks krustelėjimas – nusikaltimas, bet kokia išraiška – tylėk. Reikalavimai yra bekompromisiai ir net su žeminimo forma. Nelengvas mokytojo darbas, tačiau mokytojus reikėtų nr. 1 bendravimo subtilybių psichologinių mokinti, o ne viską bandyti griežtumu, čia nėra kalba apie ribų nebuvimą, o formą ir turinį kaip tai pateikiama. Bent jau kokią knygą perskaitytų „Kaip kalbėti su vaikais“ ar pan. išmokti mintinai ir taikyti ją praktikoje… čia žinoma hiperbolizavimas, tačiau mintis suprantama 🙂

    • Žana

      Mamos ir tėčiai turi kovoti už savo vaikus, atkakliai kovoti. Žinoma, ir mokyklai vaikus paruošti, spec.vaikai nėra antgamtinės būtybės, jie pasiduoda auklėjimui ir taisyklėms, tuomet visiems bus lengviau gyventi. Rašau iš patirties. Mano vaikui žiauriai sunku mokytis, bet ji turi noro mokytis, gerbia suaugusius, paklūsta taisyklėms. Todėl ir pedagogai mus gerbia.

      • Aukse

        Ka cia gali prikovoti,kai patys pareiskia-cia ne spec mokykla…ir turi dar 21 vaikus kuriuos turi mokinti..niekas nenori terliotis ir nemato reikalo….tokia supuvusi ta musu ugdymo sistema