Mokykla be sienų. Kūrybiška nuotolinio darbo projekto veikla

Kristina Fišienė, Liliana Jakovuk
,
projekto vadovės

Pavasarį Vilniaus Lazdynų mokykloje prasidėjo projektas „Kūrybiškumas. Rūšiavimas. Verslumas”. Šio projekto tikslas – skatinti mokinius tausoti žemę, rūšiuoti atliekas, ugdyti verslumo pagrindus bei sudominti ir parodyti matematikos bei lietuvių kalbos naudą. Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kaip sukurti mokinių kūrybiškumą skatinančią aplinką. Bet norėtųsi, kad būtų siūlomi ne vien tik žaidimai, nes dabar ugdomųjų žaidimų pasiūla labai didelė, bet ir ugdomi bendrieji gebėjimai pagal bendrąsias programas. Kaip sudominti mokinius patiems sukurti medžiagą, iš kurios galima mokytis? Kaip pastebėti įvairius objektus savo aplinkoje, tinkančius apskaičiuoti matematinius reiškinius? Kaip pasigaminti kažką įdomaus, naudingo iš to, ką jau reikėtų išmesti? Ir kaip įvykdyti ir pasiekti kuo platesnę integraciją? Nepamirškime, kad ugdydami mokinių kūrybiškumą, ugdome jo savarankiškumą, gebėjimą priimti sprendimus, ugdome žmogiškąsias vertybes.

Įgyvendinti šį lietuvių kalbos ir matematikos projektą mintis kilo pavasarį, 5b klasėje, kadangi šie mokiniai tik atėjo į naują aplinką baigę pradines mokyklas kituose pastatuose, ir turėjo išeiti į nuotolinį ugdymą, dar gerai nesusipažinę su mokytojais ir, svarbiausia, su naujais klasės draugais. Norėjosi juos suburti bendram projektui.

 

Vykdant bendrą integracinį, kelių mokomųjų dalykų projektą, svarbus yra glaudus mokytojų dalykinis bendradarbiavimas. O ypač smagu, kai mokytojai vienas kitą papildo, kai vienas pasako minties pradžią, kitas – pabaigą ir paskutinis žodis būna „puiku“. „Teams“ platformoje turime bendrą grupę, kur nuolat pildome projekto medžiagą idėjomis, užduotimis, kartu rašome projekto planą ir lygiagrečiai visa tai taikome matematikos bei lietuvių kalbos pamokose.

 

Pamokose labai naudinga pamokos uždavinį formuluoti kartu su mokiniais, kad mokiniai patys iškeltų tai, kas svarbiausia, akcentuotų esminius klausimus. Tikslai paprasti ir įdomūs – kuriami kartu su mokiniais, aišku, mokytojų nukreipiami tinkama linkme, sudedant akcentus. Pristačius projektą mokiniams, iš karto pajutome, kad ši tema jiems įdomi ir aktuali. Mokiniai dalijosi mintimis, diskutavo apie atliekų rūšiavimą savo namuose.

Projekto metu mokiniai internete ieškojo informacijos apie atliekas, jų žalą gamtai, mokėsi žaliavų bei jų gaminių pavadinimų, diskutavo, kaip teisingai rūšiuoti. Lygino švarios, natūralios gamtos nuotraukas su gamtos nuotraukomis, kuriose pilna primestų šiukšlių. Mokiniai puikiai supranta, kas negerai ir siūlė puikių idėjų, kaip viso to išvengti. Ieškojo galimybių, kaip panaudoti nebereikalingas, išmetimui skirtas dėžutes, popierių ir t. t. Kaip galima visa tai „prikelti“ ir suteikti daiktams antrą gyvenimą. Pagamino, kitaip sakant, tik iškirpo skirtukus knygoms iš maisto, kosmetikos ar buitinės chemijos dėžučių. Matavo dėžučių matmenis, apskaičiavo plotą, pagamino dovanų dėžutes bei sužinojo, kiek tam reikia popieriaus, juostos dovanos supakavimui, dekoravimui. Sužinojo, kad dekoravus įvairias pakuotes, jas galima panaudoti namuose, rūšiuojant daiktus spintose ir spintelėse. Įrodinėjo, kad išmetant nebereikalingas dėžutes, jeigu jau niekaip jų negalima panaudoti kitur, jas reikia išlankstyti, kad užimtų kuo mažiau vietos. Kartu mokėmės temą – išklotinės. Mokiniai lygino, kiek kainuoja dovanų dėžutę nupirkti, o kiek gali kainuoti, jeigu ją pasigamins pats ir kiek – jei parduos bei sukurs savo verslą. Mokėme mokinius finansinio raštingumo ir verslumo. Mokiniai iš antrinių žaliavų gamino žaidimus, skirtus visos šeimos laisvalaikiui, fotografavo daiktus gamtoje – savo formą primenančius stačiakampį gretasienį, kubą, kartu diskutavo, kaip galima susieti su atliekų rūšiavimu, pavyzdžiui pirmą nuotrauką mokinė atsiuntė, nufotografavusi inkilą – iš to kilo mintis kartu su mokiniais apskaičiuoti inkilo plotą (matmenų ieškojome internete), suskaičiavo, kiek reikia nupirkti dažų, norint inkilą pagražinti. Kartu aiškinomės, kuo paukščiai pavojingi (išnešioja atliekas), sužinojome, kad Anykščiuose vyksta inkilų paroda. Mokiniai stebėjo paukščius savo rajone, mokėsi paukščių bei jų kūno dalių pavadinimų, gebėjo sukurti paukščio aprašymą, ieškojo knygose bei internete eilėraščių apie gamtą, paukščius, dailiai nurašė, mokėsi raiškaus eilėraščių skaitymo, pastebėjo menines priemones, ieškojo eilėraščiuose garsų, spalvų, vaizdų. Kartu žiūrėjome mokomuosius filmus apie rūšiavimą, apie katastrofišką šiukšlių kiekį planetoje.

Mes, mokytojos, ne tik skyrėme mokiniams kūrybiškas užduotis, bet ir kūrėme bendrus lietuvių kalbos ir matematikos namų darbus. Uždavėme, o paskui aptarėme tą pačią dieną per savo dalyko pamokas.

 

Vykome į tiriamąjį projekto „Kūrybiškumas. Rūšiavimas. Verslumas” žygį Lazdynuose. Į projektinę-praktinę veiklą kartu įsitraukė 6l klasės mokiniai, kurie stebėjo jaunesniuosius ir kartu mokėsi taisyklingai rūšiuoti. Mokiniai stebėjo, kaip Lazdynų mikrorajono gyventojai bei miesto svečiai rūpinasi savo gyvenamosios vietos švara, tvarka, kaip prižiūri gėlynus, žalias vejas bei mišką. Prisiminė nuotoliniu būdu vykdyto projekto veiklas. Keliaudami stebėjo atliekų rūšiavimo konteinerius, įvardino atliekų medžiagų pavadinimus, jų gaminius, kalbėjo, ką galima ir ko negalima mesti į specialiuosius konteinerius, kodėl reikia rūšiuoti, kokią žalą gamtai daro žmonių abejingumas gamtosaugai. Ieškojo sprendimų, ką daryti, kad atliekų kiekis būtų mažesnis. Diskutavo, ar vienos šeimos pastangos dėl atliekų mažinimo bei rūšiavimo gali būti pastebimos ir turėti įtakos aplinkai. Taip bekalbėdami rimtomis globaliomis aplinkosaugos temomis mokiniai nukeliavo iki Neries upės, kur linksmai žaidė, juokavo, sportavo, atliko daug įvairių užduočių, užkandžiavo, o prieš grįžtant atgal į mokyklą, atliko labai kultūringą bei gamtai naudingą darbą – surinko visas savo maisto pakuotes, servetėles, rado dar daugiau ir kitų žmonių paliktų šiukšlių, sudėjo į maišelius ir išmetė į šiukšlių dėžę. Dėžes nuo picų išlankstė, sudėjo vieną į kitą, sulenkė, kad užimtų kuo mažiau vietos šiukšlių dėžėje. Vaikai džiaugėsi, kad po jų apsilankymo gamta tapo dar švaresnė. Už kiekvieną atliktą dabą mokiniai negailėdavo savo bendraamžiams komplimentų.

Mokiniai aktyviai, labai noriai ir smalsiai dalyvavo projekte. Projekto metu teorinės bei praktinės veiklos praplėtė mokinių žinias apie atliekų rūšiavimą, ugdė mokinių sąmoningumą bei tinkamą požiūrį į aplinkosaugą. Mokinių paklausus, ar nori toliau dalyvauti projekto tęsinyje, vienu šūkiu pasakė „Taip!“. Projektą vykdome ir šiais mokslo metais. Pirmo pusmečio projekto tikslas – sužinoti tekstilės atliekų likimą bei kaip jas prikelti antram gyvenimui.

 

Projekto metų vyksta ne tik dalykų integracija, bet ir etninės kultūros, karjeros integravimas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.