Moksleivių įsitraukimą didina per bendruomeniškumą: Širvintų gimnazijos pavyzdys

Moksleivių įsitraukimas į pamokas ir geri mokymosi rezultatai didele dalimi priklauso nuo glaudaus visos mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo. Tai savo pavyzdžiu rodo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, kuri siekdama glaudesnės mokytojų, tėvų ir moksleivių partnerystės ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo bendruomenėje prieš dvejus metus ėmėsi svarbių pokyčių. Šiandien jie jau duoda vaisių bei padeda įveikti ir Covid-19 nulemtus iššūkius.

Problema – moksleivių įsitraukimas

 

Anot gimnazijos direktorės Audronės Buzienės, niekada nėra lengva pripažinti, kad sprendžiant kylančias problemas reikia ne dairytis aplink, o pirmiausiai keistis pačiam. Dėl to pradėjus gilintis į mokinių įsitraukimo rezultatus ir siekiant juos gerinti, gimnazijos vadovybei ir mokytojams prireikė drąsos pripažinti, kad siekiant kiekvieno vaiko sėkmės reikia keistis ne mokiniams, o pačiai mokyklai.

 

„Išanalizavę gimnazijos moksleivių apklausų duomenis pamatėme, kad tik trečdaliui gimnazistų yra įdomu tai, ko jie mokosi pamokose. Tai moksleivių įsitraukimo problema, kuri šiandien turbūt yra aktuali daugeliui mokyklų. Pradėjome galvoti, ką galime daryti kitaip, kokiose srityse turime keistis, ir priėjome prie išvados, kad pirmiausiai privalome stiprinti savo mokyklos bendruomenę, didinti mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą vieni kitais, o kartu siekti ir aktyvesnio tėvų bei, žinoma, pačių moksleivių dalyvavimo mokyklos reikaluose“, – pasakoja A. Buzienė.

Mokytojai pamokose ne tik moko, bet ir mokosi

 

Priimti pokyčius mokykloje paskatino dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“ – praėjusi atranką, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija tapo programos dalyve ir mokykloje įgyvendino pokyčio projektą. Juo siekta stiprinti mokyklos vadovų, pedagogų, tėvų ir moksleivių bendradarbiavimą – pirmiausia didelį dėmesį skiriant mokytojų bendradarbiavimo ir lyderystės kompetencijų ugdymui.

 

„Ėmėme ieškoti būdų, kaip ir ko galime pasimokyti vieni iš kitų. Šiuo tikslu pradėjome rengti atviras pamokas, kurių metu mokytojai stebi ir analizuoja kolegų vedamus užsiėmimus ir vėliau pasidalija savo pastebėjimais. Tokiu būdu galima keistis patirtimi, konstruktyvia kritika, veiksmingiau ieškoti būdų gerinti ugdymo kokybę ir mokinių įsitraukimo rodiklius. Suprantama, pedagogams reikėjo prie to priprasti, kai kuriems galbūt netgi perlipti per save, tapti atviresniems, suvokti, kad dirbama dėl bendro tikslo, tačiau daugeliui tai pavyko“, – sako A. Buzienė.

Nauji įgūdžiai padeda įveikti pandemijos iššūkius

 

Įveikus vidinius barjerus, atsiradus didesniam pasitikėjimui vieniems kitais ir pradėjus labiau bendradarbiauti, ėmė ryškėti ir pokyčių nauda. Pamoką stebintis kolega gimnazijoje tapo įprastu reiškiniu. Anot A. Buzienės, daugelis gimnazijos mokytojų į pamokas ateinančius kolegas šiandien vadina bendraminčiais profesionalais, siekiančiais tobulėti ir padedančiais tai daryti kitiems. Tokia pamokų stebėjimo praktika mokykloje padėjo išryškinti ir apibrėžti geros pamokos požymius, kurių siekiama kiekvienoje pamokoje.

 

„Covid-19 švietimo sektoriui sukeltų iššūkių kontekste mokytojų profesinio bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų svarba išryškėjo dar labiau. Tokioje sudėtingoje situacijoje būtent tai yra raktas į sėkmę, nes veiksmingas geriausių nuotolinio mokymo praktikų pritaikymas tiesiogiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimo dalintis žiniomis, tarpusavyje tartis ir gauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį“, – įsitikinusi gimnazijos direktorė.

Gimnazijos bendruomenė tapo aktyvesnė

 

Pradėjus įgyvendinti mokyklos pokyčio projektą, taip pat imtasi skatinti aktyvų tėvų bei pačių moksleivių dalyvavimą. A. Buzienės teigimu, gimnazija ėmė veikti kaip glaudi bendruomenė, kurioje atsižvelgiama į visų narių poreikius ir nuomones, o santykiai grindžiami pasitikėjimu bei pagalba vieni kitiems.

 

„Mokinių atstovus įtraukėme į sprendimų priėmimą ir tai tikrai įnešė nemažai pozityvumo – darbo grupės tapo dinamiškesnės, veiklesnės, visi klausimai jose geriau išdiskutuojami. Tuo metu mokinių tėveliai dažniau įtraukiami į renginių organizavimą, kitas mokyklos veiklas. Jie taip pat parodė norą ir gebėjimą organizuotis, kartu su mokytojais ir moksleiviais siekti bendro rezultato“, – džiaugiasi gimnazijos direktorė.

 

Anot A. Buzienės, svarbiausia tai, kad įgyvendintus pokyčius mokykloje, kaip rodo apklausos, teigiamai įvertino 80 proc. gimnazijos moksleivių. „Vadinasi einame teisinga linkme. Per dvejus metus bendruomenės tarpusavio santykiai gimnazijoje tikrai pasikeitė – ir tikrai į gerąją pusę“, – pažymi gimnazijos direktorė.

Pokyčiais mokyklose siekia išjudinti visą sistemą

 

Kaip ir dešimtims kitų šalies mokyklų, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai keistis padėjo „Renkuosi mokyti!” programa, o projektą finansavo Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“. Programos vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad pokyčiai šalies mokyklose reikalingi siekiant, kad kiekvienas moksleivis gautų jo poreikius atitinkančias ugdymo galimybes.

 

„Tai yra svarbiausias tikslas, tačiau kelias link jo kiekvienoje mokyklose gali būti skirtingas. Kiekvienos mokyklos bendruomenė turbūt pati geriausiai mato ir gali identifikuoti savo problemas, tačiau neretai prireikia papildomo postūmio ir pagalbos siekiant jas išspręsti. Tad mes ir ateiname į mokyklas su tikslu tai padaryti. Mūsų programoje dalyvaujantys mokytojai bei „Renkuosi mokyti!“ alumnai, o taip pat šiam tikslui pasitelkti švietimo ekspertai kartu su kiekvienos mokyklos atstovais sudaro pokyčio komandą, įgyvendinančią pokyčius konkrečioje srityje“ – sako A. Motiejūnė.

 

A. Motiejūnės teigimu, įgyvendinant reikiamus pokyčius kiekvienoje atskirtoje mokykloje kartu visos šalies mastu kuriamas ir plečiamas įtraukiojo mokymo tinklas, kuris padeda transformuoti visą švietimo sektorių. Tokia transformacija, A. Motiejūnės įsitikinimu, yra būtina siekiant švietime įtvirtinti socialinio teisingumo ir kiekvieno vaiko – nesvarbu iš kokios jis aplinkos bebūtų – individualius poreikius atitinkantį ugdymą.

 

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, jos direktorės teigimu, ir toliau ieško vis naujų būdų įgalinti savo bendruomenę, tęsia pasiteisinusias pamokų stebėjimo ir analizavimo praktikas. Galbūt savo pavyzdžiu imtis pokyčių ji įkvėps ir kitas mokyklas.

 

Apie programą „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius. Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.

 

Programa inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.

 

Programos „Renkuosi mokyti!“ inf.