Moksleiviams pataria ekonomistas Rokas Mackevičius

Ugnė Dubauskaitė 

Renkuosi profesiją


Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (VVDG) žurnalistai pristato interviu ciklą „Renkuosi profesiją“, skirtą jauniems žmonėms, planuojantiems savo ateitį. Rubrikoje kalbinami mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių atstovai atskleidžia, kaip jie atrado savo gyvenimo kelią, suteikia galimybę moksleiviams pažvelgti į savo profesijos užkulisius.

Šį kartą su ekonomistu Roku Mackevičiumi kalbamės apie ekonomikos studijas, darbą banke, investavimą. 

 

Esate įgijęs įvairios darbo patirties. Papasakokite, kuo teko užsiimti po studijų, ką veikiate šiuo metu.

Dar būdamas ekonomikos bakalauro studijų antrakursis nusprendžiau atlikti praktiką SEB banke. Darbo aplinka, pobūdis ir kultūra labai įtraukė, tad šioje finansų institucijoje tęsiau karjerą devynerius metus. Ugdydamas kompetencijas dirbau šešiose skirtingose verslo bankininkystės pozicijose ir metus atlikau stažuotę SEB padalinyje Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę įgyti vertingos profesinės patirties bankininkystėje, tačiau prieš vienerius metus nusprendžiau išmėginti jėgas versle. Šiuo metu esu atsakingas už verslo plėtrą ir pardavimus privataus kapitalo įmonėje „M&M trade LT“.

 

Kaip sekėsi mokytis mokykloje? Kada supratote, ką norėsite veikti ateityje?

Mokykloje sekėsi gerai, net ir dabar, grįžus į gimnaziją (žaisti krepšinio) užplūsta malonūs prisiminimai. Nebuvau pirmūnas, tačiau visada turėjau stiprų atsakomybės jausmą. Dėl to mokslus užbaigiau gerais rezultatais.

Būdavo vakarėlių, gal ir „nervus pagadindavome“ mokytojams, tačiau tikrai nieko nedarėme piktybiškai.

Nuo pat vaikystės žavėjo bankai ir pinigų skaičiavimas, gal dėl to sąmoningai nusprendžiau studijuoti ekonomiką.

 

 

Kodėl pasirinkote ekonomikos studijas ir kodėl – ISM vadybos ir ekonomikos universitete? Kaip po mokyklos įsivaizdavote studijas bei studentišką gyvenimą, koks jis buvo iš tiesų?

Stengiausi planuoti vienu žingsniu į priekį, puoselėjau viziją dirbti ekonomikos srityje, todėl pasirinkau atitinkamas studijas. Juolab, kad skaičiukai patiko. Na, o dėl universiteto – nebuvo abejonių. ISM – besąlygiškai – vienas geriausių universitetų Lietuvoje. Po bakalauro tęsiau studijas ir įgijau magistro laipsnį tarptautinės vadybos srityje.

Nuo antro kurso teko derinti darbą ir studijas, tad nebuvo daug laisvo laiko.

Ar norėčiau sugrįžti į studentavimo metus? Žinoma. Kodėl? Dėl laisvės, vakarėlių, draugų ir jaudulio prieš egzaminus.

 

Papasakokite apie ekonomisto profesiją. Kokį darbą galima dirbti baigus šias studijas?

Mano nuomone, įgijus ekonomikos išsilavinimą atsiveria labai plačios profesinės galimybės. Galima dirbti tiek finansų institucijose, tiek versle, kurio veiklos pobūdis gali varijuoti nuo žvakių gamybos iki finansinio startuolio idėjos. Ekonomikos studijos lavina analitinį ir kritinį mąstymą, to reikia bene visose profesinėse srityse. Juk ir dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas ilgus metus dirbo ekonomistu.

 

Dirbote investicijų srityje. Ar yra galimybių investavimu užsiimti dar mokykloje?

Mano nuomone, mokykloje geriausia taupyti, o investuoti į tai, kas tave šiuo gyvenimo laikotarpiu praturtina labiausiai. Tai gali būti knygos, sporto būreliai, kelionės.

 

Kokias pagrindines finansinio raštingumo taisykles jau mokykloje turėtų žinoti kiekvienas žmogus?

Dirbdamas banke turėjau galimybę vesti finansinio raštingumo pamokas savo buvusioje gimnazijoje. Viskas labai paprasta, svarbiausia – atsakingai planuoti išlaidas ir, esant galimybei, dalį pajamų sutaupyti. Santaupos pravers nenumatytais atvejais, kai patiriamos neplanuotos išlaidos. Kad tokių nenumatytų atvejų bus, abejonių nėra.

 

Ar mokykloje skaitėte knygų ekonomikos, finansų, investavimo ir pan. temomis? Kokias minėto pobūdžio knygas galėtumėte rekomenduoti vyresniųjų klasių moksleiviams?

Jei atvirai, neskaičiau. Labiau prie širdies buvo skandinaviški detektyvai. Vyresniųjų klasių moksleiviams rekomenduočiau skaityti realias didžiausių pasaulinių įmonių atvejų analizes (angl. „casestudies“) bei mobiliosiose aplikacijose nustatyti pranešimus realiu laiku (angl. „notifications“), pavyzdžiui, BBC NEWS. Taip galima nuolat sekti pasaulines aktualijas bei plėsti akiratį dominančia tema.

 

Ėjote pareigas banke. Kaip dirbama šioje institucijoje? Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad dirbdamas banke gali susikrauti turtus. Ar tai tiesa?

Bet kurioje srityje, jei daug ir efektyviai dirbi, gali nemažai uždirbti. Dėl užmokesčio bankuose… Manau, tai tėra senas, neaiškios kilmės mitas. Lietuvoje bankų neišskirčiau kaip įmonių, kurios moka pačius didžiausius atlyginimus. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ pateikiamus duomenis, šiuo metu tokias galimybes turi informacinių technologijų, telekomunikacijų, farmacijos ar energetikos sektorių įmonės.

Jei paklaustumėte apie pelningas finansų sektoriaus sritis, tai viena lyderių būtų – investicinė bankininkystė (angl. investment banking), o Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, Volstrite, tokie bankininkai uždirba tikrai daug.

 

Koks stereotipas ar etiketė, kurį visuomenė „klijuoja“ ekonomistams, erzina labiausiai?

Asmeniškai nesu su tuo susidūręs, galėčiau tik pasamprotauti. Galbūt gali vyrauti nuomonė, kad ekonomistai siauresnio mąstymo, pasikliauja tik skaičiais, nesugeba vertinti situacijos platesne prasme…

 

Ką ekonomistai veikia laisvalaikiu? Kokie Jūsų pomėgiai?

Visiškai tą patį, ką ir teisininkai, medikai ar informacinių technologijų specialistai.

Aš vis dar gyvenu nenusisekusio krepšininko svajone, patinka keliauti ir skaityti detektyvus. Taip pat pastaruoju metu daugiau laiko skiriu tam, kad įgyčiau žinių apie investicijas į akcijų rinkas.

 

Ką įvardintumėte drąsiausiu žingsniu savo gyvenime?

Kai po devynerių metų karjeros banke nusprendžiau išmėginti jėgas kitoje profesinėje srityje.

 

Ką patartumėte mokiniams, svajojantiems apie ekonomisto karjerą? Kas svarbiausia?

Viskas labai paprasta – būkite „alkani“, atsakingi ir drąsūs. Prisiminkite, kad tai labai populiari specialybė, o tokių kaip jūs – dar bent dešimt, tad, jei tikrai siekiate įrodyti, kad esate geriausi, dirbkite daug, nuosekliai ir degančiomis akimis. Prisiminkite, kad geriems rezultatams reikia laiko, todėl neperdekite ir, pasitaikius pirmiems sunkumams, visko nemeskite.

Dar vienas patarimas: jei studijuodami gausite galimybę išvykti pagal mainų programą – nedvejodami ja pasinaudokite. Gyvendami svetur sukaupsite gyvenimiškos patirties, kurios nepasisemsite iš vadovėlių.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.