Mokomės padėti vaikui ir sau ugdyti emocinį intelektą

Vilma Kleveckienė, Augustė Lankutytė
,
Kauno l.-d. „Vaivorykštė“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos

Visi vaikai, kaip ir suaugusieji, patiria daug įvairių emocijų. Džiaugsmą, pyktį, liūdesį, baimę, nuostabą vaikai jaučia nuo kūdikystės. Svarbu suprasti, kad vaikai išgyvena ne tik džiugias emocijas, bet ir neigiamas. Įvairioms vaikų emocijoms būdinga išorinė raiška – ženklai: šypsena, suraukti antakiai, sugniaužti kumščiai ir kt., ir veiksmai, poelgiai: kitam pasakyti žodžiai, santūrūs ar agresyvūs veiksmai, kita. Pastebėję teigiamas vaikų emocijas džiaugiamės, tačiau kai vaikas išgyvena pyktį, liūdesį, išgąstį būna sunku visiems – tiek vaikams, tiek tėvams, tiek mums, pedagogams. Todėl ypač svarbu suprasti vaiko emocijas ir padėti jam mokytis teisingai jas išreikšti.

 

Vaiko pykčio ar liūdesio neturime priimti kaip blogos žinutės mums, neturime jaustis, kad prastai atliekame savo darbą, nemokame bendrauti su vaiku. Dažna ikimokyklinio amžiaus vaiko emocijų kaita siunčia mokytojui signalą, kuris leidžia suprasti, parodo ką vaikas išgyvena, kaip jis tuo metu jaučiasi. Kaip padėti vaikui ,,susitvarkyti“ su dažniausiai spontaniškai kilusiomis emocijomis – pykčiu ir lydimais jo veiksmais: vaikas mušasi, mėto žaislus, spjaudosi, krenta ant žemės!? Turime priimti greitą sprendimą. Kai vaikus užvaldo stiprios emocijos, stengiamės būti šalia, parodyti vaikui, kad jis yra mylimas net ir tuomet kai jis elgiasi ne visai tinkamai. Vaikui labai svarbu suprasti, kad jis yra mylimas ir tada, kai jis nėra laimingas, kai jį apima pyktis! Bendraujant su vaiku, stengiamės užmegzti su juo kuo artimesnį ryšį. Ypač svarbi vaikui mokytojo veido išraiška, ramus balso tonas, geros emocijos, mokytojo atsipalaidavimas, tai padeda jam suprasti, kad mokytojas ramus, o vaikui saugu, kai jis šalia. Labai svarbus pasitikėjimas mokytoju. Nors dar dažnai, stiprus vaiko pyktis iššaukia ir tokias pačias – neigiamas mūsų emocijas. Todėl labai svarbu stabtelėti, įkvėpti, nusiraminti  ir pagalvoti – kas nutiko, kad vaikas taip elgiasi, ką galiu padaryti, kad jam padėčiau?! Vaikui reikia parodyti, kad mes jį girdime, suprantame, dėl ko jam kyla vienokie ar kitokie jausmai. Vaiko jausmų įvardijimas garsiai jam pačiam labai naudingas, nes tuomet jis mokosi pats įsivardinti savo jausmus (šiuo atveju naudoju emocijų veidukus), mokosi atpažinti savo ir kitų emocijas.

 

Priimdami įvairius vaiko jausmus, jo emocijų bangą, parodome, kad išgyventi įvairias emocijas yra natūralu. Abipusio ryšio tarp vaiko ir pedagogo sukūrimas padeda vaikui jaustis saugiai, mokytis valdyti, reguliuoti savo elgesį, ugdyti sąmoningumą, emocinį intelektą. Ryšio sukūrimas reiškia, kad visus sunkumus ir džiaugsmus mes išgyvename kartu su vaiku, mokydamiesi susidoroti su vaiko ir mūsų pačių – mokytojų gyvenimo iššūkiais. Svarbu išmokti nebijoti pripažinti savo klaidų, mokytis iš jų, nebijoti rodyti teigiamų ir neigiamų emocijų, pykčio ar džiaugsmo ir pačiam mokytojui, ir vaikui. Svarbu kartu mokytis teisingai išgyventi ir reikšti savo emocijas. Tam tikslui sukūrėme priemonę, skirtą atpažinti ir įvardinti savo emocijas „Mokomės būti pavydžiu sau ir kitiems“. Pokalbio su vaikais metu aptarėme ir susitarėme, kad naudodamiesi grupėje esančią priemonę, vaikai laikysis grupės taisyklių, pratinsis sąžiningai atlikti tam tikras pareigas, vieni kitiems primins, kai pastebės, kad kas nors jų nepaiso. Užpildžius plakatą šypsenėlėmis, daugiausiai geltonųjų surinkęs vaikas apdovanojamas pavyzdingiausio grupės vaiko diplomu. Pastebėjome, kad tokie veiksmai leidžia kitiems vaikams „pasitemti“, motyvuoja stengtis laikytis susitarimų.

 

Apie tai, kaip mokinsimės su vaikais valdyti savo emocijas grupėje, aptarėme su šeima, siekiant emocinio intelekto ugdymo(si) tęstinumo namuose. Individualių pokalbių metu su tėvais diskutavome su kokiomis teigiamomis ir neigiamomis emocijomis susiduria jų vaikas, nagrinėjome tinkamo ir netinkamo elgesio pavyzdžius, kartu mokėmės ir mokomės ieškoti tinkamų išeičių iš įvairių situacijų.

 

Pastebėjome, kad ši priemonė padeda vaikams geriau įsiminti grupės taisykles, atpažinti ir tinkamais žodžiais įvardinti savo jausmus bei drąsiau juos išreikšti. Bendradarbiaudami ir bendraudami bei naudodamiesi priemone pedagogai, tėvai ir vaikai įgyja problemų sprendimo įgūdžių.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.