Mokinių mokymosi prasmingumas ir motyvacija

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Tęsiame straipsnių ciklą apie švietimo forumą „Besimokanti bendruomenė: skaitmeninio švietimo link“. Šis, jau paskutinis, straipsnis skirtas II renginio daliai – teminėms diskusijoms, vykusioms virtualiuose pokalbių kambariuose, šešiose grupėse. Diskutuota apie ugdymo turinį, mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, mokytojo profesionalumą, ugdymo proceso skaitmeninę aplinką, švietimo pagalbos prieinamumą ir kokybę, organizacinę aplinką (vadybą ir lyderystę), tėvų vaidmenį vaikams mokantis namuose bei mokinių mokymosi prasmingumą ir motyvaciją. Pastarojoje grupėje išsakytos mintys pateikiamos šiame straipsnyje. Pirmiausia perskaityti du pranešimai – apie mokinių mokymosi poreikių tenkinimo iššūkius ir atradimus pandemijos metu kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė ir Lietuvos mokinių sąjungos jaunimo politikos koordinatorius, dvyliktos klasės mokinys Mykolas Kalmatavičius.

 

Pasak A. Šuminienės, dirbti nuotoliniu būdu mokyklos pradėjo skirtingomis sąlygomis: vienoms tai buvo naujovė, o kitos, kur kas geriau pasirengusios, atrodo, to ir telaukė. O juk švietimo bendruomenė atsakinga už tai, kad būtų maksimaliai tenkinami visų mokinių mokymosi poreikiai. Tai sudėtinga, bet mokyklos šito siekia, mokosi vienos iš kitų. Balandžio 9–16 d. surengta mokytojų apklausa, klausimų buvo ir apie mokinių mokymosi poreikių tenkinimą. Mokytojai iš karto iškėlė problemą, kad trūksta skaitmeninio ugdymo turinio, jis mūsų šalyje parengtas tik fragmentiškai, ypač jo trūkumas juntamas vyresnėse klasėse, todėl dažniausiai mokytojai jį rengti turi patys ir ruošdamiesi pamokoms patiria didelių laiko sąnaudų. Iškeltas klausimas ir dėl mokinių savarankiško mokymosi įgūdžių, kurių, ypač žemesnėse klasėse, trūko, be to, tėvai klausdavo, kuo skiriasi savarankiškas ir nuotolinis mokymasis.

Mokinių apklausos rodo, kad daliai jų, iš namų mokytis įdomiau, didėja motyvacija, ugdymas labiau individualizuotas, ypač klasėse, kuriose mažiau mokinių (kaimo mokyklose), bet padidėjo mokymosi krūviai, ugdymo procesas nuotoliniu būdu lėtėjo, mokytojas jautėsi įsipareigojęs įgyvendinti suplanuotą ugdymo turinį, tuomet, dalį ugdymo turinio, mokiniui tekdavo išmokti savarankiškai.

 

Lietuvos mokytojų apklausų rezultatai atliepia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktus tyrimus – pavyzdžiui, pastebėta, kad šis laikotarpis suteikė mokykloms galimybę eksperimentuoti, kaip įgyvendinti nuotolinį ugdymą. Rekomendacija – bendra, be konkretaus recepto. Tyrimas rodo, kad nuotolinis mokymas(is) leido geriau pažinti besimokančiuosius, tų mokinių, kuriems mokykloje buvo neįdomu ir jie ne visada ateidavo į pamokas, rezultatai ir lankomumas, mokantis nuotoliniu būdu, pagerėjo, jie patyrė atradimo džiaugsmą. Daroma prielaida, kad pasiekimai pagerėjo, nes mokinys gali planuoti laiką savarankiškai, mokytis savo tempu, apskritai daugiau laiko skirti mokymuisi (nevyko veiklos po pamokų). O tų mokinių, kurie neturėjo savarankiško darbo įgūdžių, dirbdavo tik šalia esant mokytojui, rezultatai prastėjo.

 

Konstatuojama, kad didėjo socialinė atskirtis. Lietuvoje nuotoliniu būdu mokėsi ir tie, kuriems užduotys buvo teikiamos raštu, vežamos mokykliniu autobusiuku, bet seniūnijų darbuotojai teigia, kad vaikai negalėjo sėkmingai mokytis, nes jiems nesuteikta reikalinga pagalba – tėvų funkcija mokant nuotoliniu būdu – itin svarbi, o šiuo atveju jie negalėjo jos suteikti. Atlikus tyrimą, kaip Covid-19 keičia švietimą (dalyvavo 36 pasaulio šalys), prieita prie išvados, kad mokiniai patiria mokymosi praradimų, kurie nesuteiks galimybių jiems sėkmingai mokytis toliau.

 

„Nežinome, kokia situacija bus rudenį. Kaip pavyks tenkinti mokymosi poreikius: jei mokiniui geriau namuose, liepsime jam sėdėti klasėje, ar naudosime mišrųjį būdą? Mokyklos klausia, ar galės taikyti ir įprastą, ir nuotolinį mokymo(si) būdus. Perėjimas nuo nuotolinio prie įprasto ugdymo turi būti itin sklandus, reikia skirti dėmesio socialiniam emociniam ugdymui: dalis vaikų jaučia nerimą, todėl jiems sudėtinga mokytis, be to, tarptautiniai tyrimai rodo, kad patyčias patiriantys mokiniai pradėjo mokytis sėkmingiau. Ar vėl kviesime juos į mokyklą? Gal jie galėtų mokytis ir namuose, ir mokykloje?“, – svarsto A. Šuminienė. Tyrimų duomenimis, net grįžus į mokyklą, mokinių mokymosi poreikius kompensuoti prireiktų devynių savaičių. Planuojant naujuosius mokslo metus, reikėtų stabtelėti ir įvertinti situaciją, nebijoti pradėti nuo praradimų, nors kai kurios Lietuvos mokyklos teigia, kad jų nėra.

Nuotolinis ugdymas didžiosios dalies mokinių poreikių nepatenkino

Pagrindinis kontaktinio mokymosi aspektas tas, kad mokinys, eidamas į pamoką, tikisi ne tik teorijos, bet ir praktikos – kad spręs užduotis, pildys mokytojo paruoštą medžiagą, kitaip tariant, kontaktinio mokymosi metu, praktika klasėje atliekama su mokytojais ir bendraklasiais, visko mokomasi vienu metu, galima ko nors paklausti mokytojo ar bendraklasių.

 

Pasak M. Kalmatavičiaus, remiantis jo ir kitų mokinių nuomone, pagrindinis kontaktinio mokymosi aspektas tas, kad mokinys, eidamas į pamoką, tikisi ne tik teorijos, bet ir praktikos – kad spręs užduotis, pildys mokytojo paruoštą medžiagą, kitaip tariant, kontaktinio mokymosi metu, praktika klasėje atliekama su mokytojais ir bendraklasiais, visko mokomasi vienu metu, galima ko nors paklausti mokytojo ar bendraklasių. Mokiniams įdomiausia – darbas grupėmis, diskusijos, kai dalį pamokos mokytojas būna diskusijos vedėju, kai tvyro sveikas šurmulys. Didžiulę reikšmę mokiniai teikia tarp pamokų vykstančiai socializacijai, kai kuriems ji svarbesnė nei tai, kas vyksta pamokose. Bet vieną dieną atėjo žinia, kad tokį mokymąsi, kuriam laikui (neaišku, ilgam ar ne), teks atidėti. Stiprioms bendruomenėms (mokyklos bendruomenės stiprumą lemia mokinių, mokytojų įsitraukimas ir stiprus proaktyvus vadovas) pasiruošti nuotoliniam ugdymui užteko dviejų savaičių. Dalis nusprendė atsisakyti kai kurių tiesioginių pamokų (B lygio, menų, fizinio lavinimo), ypač vyresniems mokiniams, arba skirti savarankiškų užduočių.

Didelėje dalyje mokyklų, kai kurių mokytojų pamokos virto paskaitomis, o tai ne visada ir ne visiškai tenkina mokinių poreikius. Pedagogai ir mokiniai dar nerado būdo, kaip nuotolinės pamokos metu dirbti grupėmis, diskutuoti – atrodo, kad prireikia daugiau laiko nei imantis tos pačios veiklos įprastos pamokos metu.

 

Geriau pasiruošusios mokyklos problemų patyrė nebent dėl techninių dalykų, didelių sistemų apkrovų, pripratimo prie nuotolinio darbo, nuolatinio buvimo vieniems namuose, be bendraamžių ar kolegų, o nepasiruošusios, ne tik susidūrė su šiomis problemomis, bet ir patyrė nesukoordinavimo pasekmių: mokytojai naudojosi skirtingomis platformomis, užduodavo atlikti per daug namų darbų, nepaaiškindami, už ką rašys pažymius, kuriuos darbus vertins, kurių – ne, ką atlikti privaloma, o ko – nebūtina. Bet tas periodas baigėsi, gegužės pradžioje visi rado optimalių metodų, persiorientavo į nuotolinį mokymąsi. Tad gegužę vykusį nuotolinį ugdymą jau galima lyginti su kontaktiniu. Didelėje dalyje mokyklų, kai kurių mokytojų pamokos virto paskaitomis, o tai ne visada ir ne visiškai tenkina mokinių poreikius. Pedagogai ir mokiniai dar nerado būdo, kaip nuotolinės pamokos metu dirbti grupėmis, diskutuoti – atrodo, kad prireikia daugiau laiko nei imantis tos pačios veiklos įprastos pamokos metu. Tenka mokytis savarankiškai: nors intravertams, ir tiems, kam klasėje per lengva – nuotolinis ugdymas patiko labiau, bet didžiosios dalies mokinių poreikių netenkino.

Mokymosi prasmingumo ir motyvacijos didinimas mažinant krūvį

 

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė kalbėjo ir rodė skaidres tema „Mokymosi prasmingumo ir motyvacijos didinimas mažinant mokymosi krūvį“. Pasak specialistės, mokymosi motyvacija didėja tada, kai mokinys jaučia, kad tai, ką daro, įdomu ir aktualu, naudinga ir reikalinga, suprantama, jaučiamas pasitenkinimas darbu ir rezultatais. Mokymosi krūvis priklauso nuo užduočių sudėtingumo ir kiekio. „Didinti motyvaciją galima mažinant krūvį – ji didesnė, kai mokiniui užduotys atrodo įveikiamos, ir mažesnė – kai krūvis per didelis. Mano nuomone, namų darbų galėtų nebūti. Geriausia, kad vaikams būtų skiriama ne daugiau nei po 15 min. kasdien kiekvienam dalykui ir 100 proc. darbai turėtų būti tikrinami. Sumažėjus namų darbų kiekiui, mokiniui liktų laiko domėtis norima sritimi“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė. Taip pat ji siūlo Bendruosiuose ugdymo planuose numatyti galimybę būti atleistais nuo dalies pamokų (pavyzdžiui, lankantiems muzikos, dailės, sporto mokyklą) ir leisti tuo naudotis kiekvienam mokiniui (dabar sprendžia mokykla), kuo aiškiau planuoti darbą: iš anksto skelbti visų privalomų pusmečio (mėnesio) atsiskaitymų planą, sumažinti atsiskaitymų skaičių juos apjungiant ilgai sirgusiems ar dėl konkursų daug pamokų praleidusiems mokiniams, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, leisti dalį pamokų lankyti savo nuožiūra. Paskutines dvi mėnesio dienas derėtų skirti konsultacijoms ir atsiskaitymų skoloms, o jų neturintiesiems suteikti laisvų dienų; vyresnėse klasėse mažinti privalomųjų savaitinių pamokų skaičių, kad liktų daugiau laiko įvairiems būreliams, pomėgiams ir kt.; didinti ne pažymiu, o įskaita vertinamų dalykų skaičių. Svarbiausia, specialistės manymu, – kalbėtis ir tartis: mokiniams, tėvams ir mokytojams, bent dieną, o geriau – savaitę pabūti „vaiko kailyje“ atliekant visų dalykų paskirtas užduotis: „Tarimosi svarba išryškėjo prasidėjus nuotoliniam ugdymui: norint gauti 10 reikėtų mokytis 18 val. per parą; dalį darbų mokytojai palikdavo užbaigti vaikams savarankiškai, vėliau krūvis sureguliuotas, pasiektas optimalus variantas“. Nuotolinio mokymo(si) apklausos turėtų būti anoniminės, nes ne kiekvienas mokinys išdrįsta pasakyti, ką mano: jei vienas mokinys per klasės valandėlę pasakydavo: „viskas gerai, problemų nėra“, kiti kartodavo tą patį.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Kokių pokyčių mokiniai tikisi ateityje? Pasak M. Kalmatavičiaus, mokiniai norėtų birželį ar anksčiau (kai prasideda karščiai), dirbti nuotoliniu būdu, be to, mokiniams atrodo, kad jie vasaros pradžioje jau būna „išėję“ programą ir nori turėti daugiau laisvo laiko.

Pasvalio rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gvido Viliaus teigimu, nuotolinis ugdymas išryškino mokinių motyvacijos problemas – kai kurie dešimtokai, sužinoję, kad nebus Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, pradėjo dirbti pas ūkininkus – teko jų ieškoti, kad grįžtų į namus prie kompiuterių ir tęstų mokslus. Pradiniame ir ikimokykliniame ugdyme dirbti nuotoliniu būdu labai sudėtinga, o pagrindiniame ir viduriniame tokia galimybė tikrai gali būti: G. Viliui prieš penkerius metus teko lankytis Estijos Tartu miesto mokykloje, kuri vieną dieną per savaitę būna tuščia, nes visi dirba iš namų.

 

Vienbalsiai sutarta, kad nuotolinis ugdymas – geriausia išeitis, kai mokinys negali dalyvauti pamokose mokykloje: yra išvykęs, serga ar pan. O M. Kalmatavičius akcentavo, kad nuotolinis ugdymas neturėtų likti tik apsaugine priemone pandemijų, epidemijų metu, ar birželio mėnesį, kai prasideda karščiai, bet turėtų būti kuo greičiau įtrauktas į mokyklos kasdienybę, nes tai geriausiai paruošia ateičiai (netgi dabarčiai), ugdo savarankišką mokymąsi: išmokti dirbti kompiuteriu, ugdyti įgūdį rasti ir apdoroti informaciją – nepaprastai svarbu. G. Vilio teigimu, svarbu dalytis ne tik gerosiomis patirtimis, tai dauguma aktyviai daro, bet norisi žinoti ir problemas, kad jas būtų galima spręsti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.