Modernios pamokos vadybos proveržiai ir patirties sklaida

Vincas Tamašauskas
,
seminarų mokykloms lektorius, mokytojas ekspertas

„Kad uždegtum, visų pirma pats turi degti tuo jausmu.

Kad pravirkdytum, visų pirma ašaros turi tekėti pačiam.

Kad įtikintum, visų pirma pats turi tikėti.“ Vinstonas Čerčilis

 

„Po viruso negrįšim į tokią pačią mokyklą…“ (Vaino Brazdeikis) buvo teigiama dar pavasarį. Turime ruoštis kitokiam susitikimui su mokiniais. Manau, mokyklų bendruomenės pasinaudos mano patarimais, įžvalgomis, rekomendacijomis.

Pažangesnis mokytojų požiūris neatsiejamas nuo profesinės veiklos, kurią lemia didelė atsakomybė. Mokytojo veikla paremta individualia, motyvuota iniciatyva, aktyvumu. Ar mokytojas lyderis? Dalijasi lyderyste ir atsakomybe?

 

Pandemijos sukelta suirutė visą dėmesį sutelkė į skaitmeninių mokytojų įgūdžių tobulinimą. Tai svarbi pedagogų profesinio tobulėjimo dalis. Mokiniai sugrįš į klases, todėl siūlau mums, mokytojams, pažvelgti į paradigmas bei jų kaitos pasekmes, juk atsidūrėme mokslo ir praktikos raidos kryžkelėje. Tad kokį tolimesnį plėtros kelią rinksimės? Nesupraskime negatyviai, o judėkime proveržio taku. Šiuolaikinei pamokai prireiks gražių proveržių ir tikrų mokytojų patirties sklaidos.

Apie brandaus judėjimo į priekį žingsnius, ruošiantis naujiems mokslo metams, kalbėsimės ir diskutuosime mokytojo praktiko mokymuose bei seminaruose: brandžių judėjimo į priekį proveržių puoselėjimas, mokinio vidinė motyvacija ir aktyvus įsitraukimas į mokymąsi, tikslingas bei kokybiškas pasiekimų vertinimas ir mokinių įsivertinimas, grįžtamasis ryšys mokymosi savireguliacijai, partnerystė ir bendradarbiavimas mokantis mokytis ir išmokstant, mokinių daromos individualios pažangos stebėjimas, vertinimas bei fiksavimas ir kt.

 

Stebėdamas pamokas atkreipiu dėmesį į tai, kaip mokytojas pastebi mokinių klaidas, jas sistemina; kokių galimybių suteikia jas ištaisyti. Mokytojas turėtų įrodyti mokiniui mokymosi spragas, nustatyti priežastis, kodėl jų pasitaiko, parinkti individualų turinį bei metodus.

Mokinių pažangą vertiname atsižvelgdami į atliktus darbus bei kitokią aktyviąją veiklą. Tai padeda ugdytiniams pažinti save, atrasti stipriąsias ir silpnąsias puses, o mokytojus skatina tobulinti gebėjimus, ugdyti mokinių mokymosi mokytis ir kitas kompetencijas.

Mokymasis – aktyvi ir tikslinga besimokančiojo veikla, sukelianti esminių pokyčių. Išmokimas – mokymosi pasekmė. Išmokimo esmė – kokybiniai mokinio psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai. Stebėdami išmokimo procesą, mokytojai privalo daug dėmesio skirti kiekvieno mokinio reikmėms, kad mokydami, tikslingai sugrįžtų prie dalykų, kurių mokiniai neišmoko, nesuprato ar nesuvokė. Mokytojams svarbu išsiaiškinti diferencijavimo ir individualizavimo poreikį, veiksmingai planuoti tolesnį mokymą(si), siekti suteikti kiekvienam mokiniui aukščiausią, kokį įmanoma, pasiekimų lygį.

Išmokimo stebėjimas įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, stiprina jų gebėjimą vertinti ir įsivertinti, individualiai planuoti tikslingo tolesnio mokymosi žingsnius, skatina atsakomybę mokytis ir išmokti. Būtiniausia vidinė išmokimo sąlyga – motyvacija. Nedera klausti vaiko, ar jis jau išmoko, reikia stengtis tai pamatyti.

 

Mokytojams tenka valdyti stresą ir kitus iššūkius, lemiančius gerus mokinių ir mokytojo tarpusavio santykius, kad pasirinktume tinkamus metodų, aktyviųjų veiklų, pasiekimų vertinimo bei mokinių įsivertinimo būdus. Kai pamokose elgiamasi griežtai, mokiniai laukia, kol priepuolis praeis. Kai stengiamasi būti žmogišku ir jautriu, jie sako: „koks jis juokingas“.

Mes pradėsime nuo mokinio pažinimo, motyvavimo ir teisingo vertinimo, palankios mokymosi aplinkos (ne tik fizinės, bet ir skaitmeninės). Pasiekimus lemia mokinio pasitenkinimas pamokoje. Mokytojas, kaip asmenybė, prisideda prie pasiekimų gerinimo, vyksta pasiekimų vertinimo sistemos kaita. Mokinių mokymosi pasiekimams ypač didelę įtaką daro pasiekimų vertinimo kultūra, kuri mūsų mokyklose dar formuojama ir tobulinama. Siekiant individualios mokinio pažangos, mokytojui būtina permąstyti savo veiklą pamokoje, ieškoti sėkmingų metodikų, kaip teikti kokybišką grįžtamąjį ryšį ir pagalbą mokiniui.

 

Mokyklų bendruomenėms, kurių pedagogai nori dirbti geriau ir šiuolaikiškiau, siūlome aptarti tyrinėjimais grindžiamo mokymosi praktiką, susipažinti su aktyviųjų veiklų įvairove, susisteminti įgytas patirtis, apsispręsti, kaip patirti sėkmę ir spręsti problemas, nukreiptas į ugdymo praktikos keitimą ir tobulinimą. Manau, kad kasmet reikia nagrinėti ir tobulinti aktyviąsias mokymosi veiklas, strategijas, pasiekimų pažangos rodiklius, mokinių vertinimą bei įsivertinimą.

 

Aktualus skirtingų mokymosi poreikių turinčių mokinių mokymas(is), veiksmingų praktikų integravimas, tiriamosios projektinės veiklos organizavimas. Dažniausiai mokyklose dirbu dalydamasis patirtimi šiomis temomis: „Individuali pažanga ir mokymosi pasiekimai mokinių asmenybės brandai“, „Kūrybinis tiriamasis projektas – aktyvaus mokinių ugdymosi metodas“, „Aktyviųjų veiklų planavimas ir individualios pažangos matavimas pamokose“, „Diagnostinė informacija pamokoje ugdymo(si) kokybei optimizuoti mokytojo praktiko požiūriu“ ir kt. Visuose mokytojo praktiko seminaruose diskutuojama aktyvių veiklų (metodų) bei pasiekimų vertinimo metodikų taikymo pamokose praktikos klausimais, siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų.

 

Aukštesnius mokymosi rezultatus lemia grįžtamasis ryšys, mokėjimas valdyti mokymąsi (savivaldumas). Kaip tik šie pamokos komponentai Lietuvos mokykloje išlieka problemiški. Svarbūs ne tik dalykinių žinių pasiekimai ir pažanga, bet ir asmenybės brandumas, todėl šiame kontekste praktiniu lygmeniu kyla nemažai iššūkių. Kai kam savivaldis mokymasis tapatus savarankiškam mokymuisi, tačiau dėti lygybės ženklo nederėtų. Ne bet koks savarankiškas mokymasis – savivaldis. Savivaldis mokymasis turėtų būti suvokiamas ne kaip proceso ypatybė (pvz., savaiminio mokymosi), o kaip besimokančiojo kompetencija, kuri apima: savęs, kaip besimokančiojo, pažinimą; mokymosi tikslų išsikėlimą; sėkmės kriterijų numatymą; savo veiklų planavimą ir veikimą; įsivertinimą; tolesnių savo veiksmų koregavimą su būtina sąlyga – nuolat reflektuoti ir teikti konstruktyvių argumentų kiekvieno mokymosi etapo metu. Varikliukas yra motyvacija.

 

Norėdami mokinius įtraukti į aktyvią tiriamąją ir kūrybinę veiklą, pirmiausiai turime siekti, kad jie gebėtų aktyviai veikti, t. y. valdyti mokymąsi, tuomet mokinių pasiekimai ženkliai gerėja. Svarbūs klausimai, susiję su mokinio ir mokytojo veiklos pamokoje organizavimu ir valdymu, ieškant atsakymų į tokius klausimus, kaip: savivaldis ir individualizuotas mokymasis – kaip tai suvokiama ir kaip veikia pamokoje?)

Pasiekimų vertinimas ir mokinių įsivertinimas pamokoje – svarbiausi mokyklos veiklos kokybės rodikliai. Mokinių ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimas: mokymosi poreikių nustatymas, ugdymo diferencijavimas – kelias gabaus mokinio link. Grįžtamasis ryšys – motyvaciją ir individualią pažangą skatinantis veiksnys, todėl svarbi ir pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio naudojimo praktika.

 

Vyksta atnaujintų bendrųjų programų rengimas, siekiama tobulinti ir vertinimo gebėjimus, t. y. vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas, o tai duotų naują impulsą pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimui. Trumpai sakant pasiekimų augimo vertinimo ir mokinių įsivertinimo klausimai svarbūs ir jauniems, ir patirtį turintiems mokytojams. Tai vienas pagrindinių mokyklos veiklos kokybės tobulinimo veiksnių, nes kiekvieno pažanga mokymo(si) kelyje – individuali. Tai optimizuoja mokinių mokymosi laiką pamokoje, namų darbų ir veiklų pasibaigus pamokoms trukmę.

 

Tikrąją sėkmę užtikrina išsikelti tikslai ir grįžtamasis ryšys. Bet man įsiminė girdėtas posakis: „Vien svėrimu paršiuko neužauginsi“. Šiais „finansų mažakraujystės“ metais galutinai supratome, kad švietimas Lietuvoje ne prioritetas, o mokytojai profesionalai – negerbiami. Vyresnieji pedagogai šurmuliuoja, kad jiems maloniausia būtų, jog atlyginimas būtų mokamas pagal darbo stažą – tada nereikėtų jokios metodinės veiklos ar kvalifikacijos tobulinimo seminarų vedimo, net buvimo paprastu klausytoju. S. Smailso teigimu: „Metų skaičius dar nerodo gyvenimo ilgumo, žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė“.

 

Tunelio gale matau šviesą, ir tai – ne atvažiuojančio traukinio žibintai. Tik mokymo(si) įvairovė, šiuolaikiška pamokos vadyba (struktūros ir metodų pokyčiai), kasdienis tobulėjimas suteikia galimybių siekti užsibrėžtų tikslų. Turime žinoti, ką darysime. Juk švietimo sistema inertiška (šiemet gerai, o kas bus po trejų metų – nenumanome). Manau, kad mokytojų aktyvumas ir nuolatinis tobulėjimas padės tinkamai parengti mokinius gyvenimui ir darbui.

Remdamasis savo patirtimi galiu teigti, kad man svarbu, ką mokiniai daro gerai, o ką reikėtų daryti kitaip, t. y. geriau. Stengiuosi kryptingai paveikti mokinių išgyvenimus, jausmus, ugdyti skonį, skatinti kūrybiškumą, mąstymą, leisti pasijausti savarankiškais. Ne nuolaidumas, o pagarba mokinio asmenybei, padeda išugdyti gerąsias jo savybes. Mokiniai labiau myli ir gerbia reiklų, bet teisingą pedagogą.

 

Girdėtas teiginys: jei būti pedagogu, tai talentingu… Mes juk dirbame vardan žmogaus, kad jo akys būtų šviesesnės, protas erdvesnis, mintys lakesnės. Svarstau, ar mokytojai pasiruošę dirbti taip, kaip reikalauja laikas? Geri mokytojai patys yra „amžini studentai“, kuriems patinka mokytis. Jie džiaugiasi gyvenimu ir domisi besikeičiančiu pasauliu. Manęs klausia, kodėl man sekasi. Manau, kad einu į mokinius su meile. Atiduodu visą save. Visą laiką skiriu darbui. Kai žmogus žino, ko nori, norai dažniausiai išsipildo. Juk mokytojo pasišventimas, įgudimas ir bendradarbiavimas lemia ugdymo rezultatus. Svarbu apginti vaikus nuo purvo, nuo saldaus grobuoniško gyvenimo. Daugiausia kalbu jiems apie žmogiškumą, dėstau gerumo ir tiesos pagrindus, nes didžiausia vertybė – žmogaus gyvenimas.

 

Esu įsitikinęs, kad bendros šeimos, politikų ir mokyklų bendruomenių pastangos, padės apsaugoti jauną žmogų, skatins siekti geresnių rezultatų, o akademinių žinių perteikimą keisti kompetencijomis grįstu mokymusi. Švietimo sistema, jos tobulinimas tampa visų piliečių visuomenės savikultūros būdas, plėtojantis asmens dvasines ir fizines galias.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.