Mobili švietimo pagalba Lietuvos mokykloms: jaunojo specialisto patirtis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre 

Dovilė Šileikytė

Tęsiame straipsnių ciklą apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuotą konferenciją „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“. Antrojoje renginio dalyje jo dalyvių laukė patirtinės pažintys su ugdymo praktikomis. Vieną iš užsiėmimų vedė VDU Švietimo akademijos įtraukiojo ugdymo dėstytoja Alvyra Galkienė ir magistrantė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) tiflopedagogė Indrė Dansevičiūtė. Jos pasakojo apie regos sutrikimus ir pagalbą jų turintiems mokiniams bei jų mokytojams – ši tema itin aktuali artėjant visuotiniam įtraukiajam ugdymui nuo 2024 m. rugsėjo.  

 

Regos sutrikimai (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas yra regos refrakcijos ydos ir į šią sąvoką neįeina) dažnai neturi gydymo, su korekcija jų turintys asmenys mato labai prastai. Žmonėms kartais sunku suprasti, kas tai yra, todėl užsiėmimo dalyviai turėjo galimybę užsidėję specialius akinius pamatyti vaizdą, kurį mato sutrikusios regos mokiniai (sutrikimai buvo įvairūs: iškritęs centrinis matymo laukas ar regimieji laukai, pavyzdžiui, po galvos traumos, tunelinis matymas, katarakta, aklumas su šviesos pojūčiu, naujagimių retinopatija, silpnaregystė) ir pabandyti atlikti užduotis popieriaus lape (rašyti, braižyti), pasivaikščioti, orientuotis erdvėje. Paaiškėjo, kad skirtingų sutrikimų turintys mokiniai tą patį vaizdą mato labai skirtingai, dažnai norint atlikti užduotį popieriaus lape reikia įdėti kur kas daugiau pastangų, turėti daugiau laiko, ieškoti matymo kampo, kartais iš arti visai nematyti, todėl pedagogai, skirdami užduotis, turi į tai atsižvelgti.

Martyno Musteikio nuotr.

Kartais sutrikusi rega pasislepia po motyvacijos nebuvimu, tinginyste, elgesio, emocijų, autizmo spektro sutrikimais. Sutrikusią regą mokytojui gali išduoti skurdus mokinio žodynas apibūdinant daiktus ir reiškinius, netikslus sąvokų vartojimas, pasyvumas pradedant ir palaikant pokalbį, sunkumai skaitant ir rašant, ryškios šviesos vengimas, lėtas darbo tempas, greitas nuovargis, galvos, akių skausmas, apsunkintas veido mimikos ar rankos judesio pastebėjimas, sukaustyta laikysena nepažįstamoje erdvėje, netikslūs judesiai, netolygi eisena, gylio ir atstumo suvokimo sunkumai, pasyvumas socialiniuose žaidimuose.

 

Alvyros Galkienės teigimu, turintieji regos sutrikimų yra lengviausiai integruojami į bendrąjį ugdymą: „Daug metų dirbau įtraukiojoje mokykloje, bendroje klasėje su kitais mokiniais mokėme silpnaregius ir aklus vaikus, tad galiu pagrįstai teigti, kad ateityje bendrojo ugdymo mokyklose tokių vaikų gali dar daugėti, yra ne vienas neregys, baigęs bendrojo ugdymo mokyklą.“

 

Kai bendroje klasėje mokosi vaikas, turintis bet kokią negalią, atsiranda poreikis organizuoti ugdymą taip, kad jis galėtų jame kokybiškai dalyvauti su kitais. O padėti regos sutrikimų turinčiam mokiniui veiksmingai mokytis gali:

Mokytojas – planuodamas lankstų ugdymo tikslą, numatydamas galimus mokymosi barjerus (galbūt mokinys rašys ne ranka, o kompiuteriu ar Brailio rašto mašinėle) ir organizuodamas visiems prieinamą ugdymo procesą.

Specialistas – lavindamas sutrikusią funkciją (jei tai įmanoma), ugdydamas dalyvauti trūkstamus įgūdžius (pasikvietęs tiflopedagogą) ir padėdamas pasiruošti nagrinėti naują temą. Dažnai galvojama, kad specialistas turėtų mokyti mokinį savo kabinete, bet juk svarbu išmokti ne tik matematikos ar kitų dalykų, bet ir gyventi kartu su kitais, suprasti, kaip save realizuoti.

Jau antrus metus tiflopedagogai, surdopedagogai, kurių itin trūksta Lietuvoje, rengiami VDU Švietimo akademijoje.

 

Per mažai susimąstoma apie pagalbą mokytojui, bet jam jos labiausiai reikia. Padėti gali kolegos, susidūrę su panašiais atvejais, mokykloje dirbantys specialistai, mokytojų padėjėjai (jie gali pagelbėti ne tik mokiniams, kaip dažniausiai manoma, bet ir pedagogui – paruošti priemones ar pan.).

Mobilios švietimo pagalbos grupės (nauja paslauga Lietuvoje) – jų specialistai gali atvykti į mokyklą, suteikti mokiniams ir pedagogams reikiamą pagalbą. Kelios iš tokią pagalbą teikiančių įstaigų yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (padeda turintiems ne tik regėjimo, bet ir autizmo spektro sutrikimų), Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuose yra centrai regionuose, savivaldybėse, kur turėtų dirbti visų sričių specialistai, atvykstantys į mokyklas. VDU Švietimo akademijoje yra ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programa, kurioje kaip specializaciją galima pasirinkti specialiąją pedagogiką, magistrantūros studijų programa „Įtraukusis ugdymas ir socioedukacinės industrijos“ – ją gali rinktis bet kurios specialybės mokytojai.

„Mūsų centras yra didžiulis: turime mokinių, kurie mokosi pas mus (nuo darželinukų iki gimnazistų), Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyrių, kuriame dirbu. Esame keli vizituojantys tiflopedagogai, su centre esančiais vaikais nedirbame. Gauname žinią iš kurios nors mokyklos, tėvų, Pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikas atvyksta pas mus ir vyksta pedagoginis regos vertinimas (kaip vaikas mato, orientuojasi), sudaromos reikiamos sutartys, aš, kaip vizituojanti tiflopedagogė, važiuoju į mokyklą, kalbu su pedagogais, klausiu, ką pastebi, su kokiais sunkumais susiduria, pateikiu rekomendacijas. Vilniaus mieste ar rajone gyvenantys vaikai gali atvažiuoti pas mus, jiems teikiame tiflopedagogo pratybas – kartą per savaitę dirbame su juo dvi akademines valandas. Tada konsultavimas atvykus į ugdymo įstaigą vyksta veiksmingiau, nes tą vaiką pažįstame, matome, kaip atlieka užduotis, kalbamės su tėvais. Kartais organizuojame mokymus pedagogams, kviečiame svečius iš užsienio, kurie prisijungia nuotoliniu būdu, dalijasi patirtimi, mokytojai mums rašo, skambina, teikiame jiems rekomendacijas, suteikiame priemones, konsultuojame tėvus“, – vardijo tiflopedagogė Indrė Dansevičiūtė. Vizituojantys tiflopedagogai gali apmokyti specialiuosius pedagogus, kaip teikti pagalbą. Centre yra laikino mokymosi galimybė nuo savaitės iki pusės metų, kai vaikas gyvena bendrabutyje, savaitgaliais važiuoja namo, mokosi mokykloje, eina pas įvairius specialistus, logopedą, regos lavinimo, judesio korekcijos mokytojus ir kt. (programos yra tokios pačios, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose, tad nuo bendraklasių mokinys neatsiliks), o pasibaigus šiam laikotarpiui specialistai pateikia rekomendacijas vaiko mokytojams, kaip organizuoti ugdymo procesą, kaip pritaikyti fizinę, pedagoginę, socialinę emocinę aplinką ir pan. Silpnaregiams leidžiami jiems pritaikyti vadovėliai – jų turinys toks pats, iš kokių mokosi visi vaikai, tik pateiktas didesniu šriftu. Kreipiantis į LASUC, galima rasti būdų, kaip mokyklai tokiais apsirūpinti. Akli vaikai kompiuteryje naudoja specialią programą, leidžiančią klausytis parašyto teksto, – apmokyti su ja dirbti irgi yra centro uždavinys. Kai kurios priemonės nemokamos, prie kai kurių reikia finansiškai prisidėti tėvams. Centro matematikos ir kitų dalykų mokytojai konsultuoja bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius kolegas, kaip dirbti su regos sutrikimų turinčiais mokiniais. Nuo 2024 m. centras ir toliau priims mokinius, dirbs, jo funkcijos tik stiprės.

 

Kokios pagalbos reikia, kai klasėje mokosi sutrikusios regos mokinys? Jam padidinamas šriftas (yra keli patogiausi sutrikusios regos mokiniams, pavyzdžiui, Arial, Verdana, nes juose didesni tarpai tarp raidžių) pagal poreikius, 25 proc. pailginamas užduotims atlikti skirtas laikas pamokų ir kontrolinių darbų metu, egzaminai taip pat yra pritaikomi, jei reikia, 25 proc. pratęsiama trukmė, gali reikėti spausdinti medžiagą juodame fone baltu šriftu.

Kiekvieno sutrikusios regos vaiko situacija yra kitokia (netgi jei dviejų vaikų diagnozė vienoda), todėl norint padėti reikia pažinti vaiką individualiai, regos sutrikimų atsiranda vis naujesnių, sudėtingesnių, dabar retai būna atvejų, kad vaikas turi tik regos sutrikimų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.