Mįslių popietė „Menu mįslę keturgyslę“
Valstybinė lietuvių kalbos komisija vasario–gegužės mėnesiais kvietė organizuoti Lietuvių kalbos dienų renginius. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Gegužės 7 dieną Kėdainių lopšelių-darželių „Pasaka“ ir „Puriena“ 3 metų ugdytiniai nuotoliniu būdu dalyvavo mįslių popietėje „Menu mįslę keturgyslę“.
Popietės metu vaikai susipažino su patarlėmis, priežodžiais, maginiais pasakymais, garsų pamėgdžiojimais, juokavimais, greitakalbėmis, minklėmis bei mįslėmis. Visa tai priklauso smulkiajai tautosakai. Smulkioji tautosaka – tai mažos apimties tekstai, neturintys nei melodijos, nei išvystyto siužeto, tačiau įvairuoja savo idėjiniu-tematiniu turiniu, paskirtimi, gyvavimo bei atlikimo būdu, išsiskiria vidine sandara – menine forma.
Patarlė – tradicinis išmintingas pasakymas, pamokymas, apibendrinimas. Kalbai suteikia svarumo, žaismingumo, padeda apibendrinti. „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“.
Priežodis – tradicinis taiklus pastebėjimas, trumpas komentaras. Tai lyg „žodis kišenėje“ – visada galima pasitelkti į pagalbą norint sąmojingai, vaizdingai kalbėti. „Atitiko kirvis kotą“.
Maginiai pasakymai (senųjų tikėjimų maldelės, užkalbėjimai, užkeikimai, atkeikimai…) – tai iš senovės laikų paveldėti žodiniai burtai. Nors nebetikima šių pasakymų maginėmis galiomis, jie žavi poetiškumu, paslaptingumu. „Žemynėle žiedkele, pakylėk mūsų rankų darbus (Deivei Žemynai)“.
Garsų pamėgdžiojimai – gamtos garsų žaismingas pakeitimas garsažodžiais ir žodžiais. Tai lyg senovės laikų „vertėjų“ iš gyvūnų kalbų palikimas, atskleidžiantis senovės pasaulio sampratą ir siūlantis palyginti su tikraisiais gyvūnų garsų įrašais. „Čivyru, čivyru, pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį (Vieversys)“.
Juokavimai – linksmi pasišaipymai iš vardų, įpročių, kalbų, žodžių. Tai senojo humoro aruodai, iš kurių galima rieškučiomis pasisemti linksmų posakių šiandienos kasdienybei ir šventėms. „Kaip vardas? – Rankovė. – Kaip pavardė? – Išsimovė“.
Greitakalbės – žaidimai žodžių sąskambiais. Šios užduotys – tartum senovės „logopedinės pratybos“, lavinančios fonetinę tartį ir sukeliančios smagaus juoko. „Geltons gaidys garsiai gieda girininko gardelyje“.
Minklė – humoristinis žaidimas žodžiais ir netikėtu požiūriu į pasaulį. Tokie klausimai gali paįvairinti šventes, vakarones, laisvalaikį, žadina norą patiems kurti. „Kieno gražiausia juosta? (Dangaus)“.
Mįslė – žodžiais poetiškai perkurtas realaus pasaulio vaizdas, kurį reikia įminti. Tokia nuo seniausių laikų išlikusi „proto mankšta“ lavina vaizduotę ir poetinį mąstymą. „Auksinis obuolėlis po žemę ritinėja (Saulė)“.
Mįslės – įdomi ir linksma lietuvių tautosakos dalis. Jų minimas praturtina vaikų vaizduotę, suaktyvina mąstymą, turtina žodyną. Tai – auklėjamoji – lavinamoji žaidimo formos priemonė. Jas minti vaikai labai mėgsta.
Popietės metu ikimokyklinukai ne tik minė mįsles, turtino žodyną, lavino atmintį ir mąstymą, bet ir susipažino su savo bendraamžiais iš skirtingų ugdymo įstaigų. Geros nuotaikos pripildė ir judriosios pertraukėlės: vaikai vaizdavo bitutes, kiškučius… Atsisveikinus su bičiuliais, vaikai mįsles iliustravo ir sudalyvavo nacionalinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytinių kūrybinių darbų parodoje „Menu mįslę keturgyslę“, kurią organizavo Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“, ją galite matyti čia.
Šauniai praleidome laiką! Tikime, jog ši pažintis išaugs į didelę Kėdainių lopšelių-darželių „Pasaka“ ir „Puriena“ „Skruzdėliukų“ ir „Nykštukų“ grupių ugdytinių bei pedagogų draugystę.
Didinkime lietuvių kalbos prestižą, stiprinkime lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją!
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
