Ministerija kviečia aktyviai dalyvauti pasirengimo įtraukčiai 2021–2024 m. veiksmų plano svarstymuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 2021–2024 m. veiksmų plano, kaip bus didinama specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtrauktis į švietimo įstaigas, projektą ir kviečia švietimo bendruomenę, neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti jo svarstymuose.

 

Įtraukties veiksmų planas ruošiamas rengiantis įgyvendinti nuo 2024 m. įsigaliosiančius Švietimo įstatymo pakeitimus, ugdymo įstaigose įtvirtinančius įtraukties principą, švietimo sistemoje pašalinančius kliūtis neįgaliesiems, taip pat individualių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ugdytis kartu su savo bendraamžiais. Rengiant plano projektą aktyviai dalyvavo švietimo bendruomenės, tėvų atstovai, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos.

 

„Įtraukties principas reiškia, kad ne ugdytinis prisitaiko prie švietimo įstaigos, o pati įstaiga turi kurti tinkamas sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir teikti reikalingą pagalbą. Bendros paskirties mokyklos taps atviros įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, tėvai, auginantys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, galės spręsti, kurioje mokykloje vaikas mokysis – bendrosios paskirties ar specialiojoje“, – sako švietimo, mokslo viceministras Ramūnas Skaudžius.

 

Įtraukties veiksmų plano tikslas – šalinti fizines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui mokantis drauge su savo bendraamžiais jam artimiausioje švietimo įstaigoje, suteikiant reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.

 

Įgyvendinant Įtraukties veiksmų planą numatoma siekti, kad švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis padidėtų nuo 57,6 proc. 2020 m. iki 80 proc. 2024 m., o negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis pakiltų nuo 48,6 proc. 2020 m. iki 65 proc. 2024 m. Taip pat siekiama, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, dalyvaujančių neformaliajame vaikų švietime, dalis išaugtų nuo 30 proc. 2020 m.  iki 35 proc. 2024 m.

 

Veiksmų plane numatomas visas kompleksas įtraukiajam ugdymui reikalingų priemonių – nuo mokyklų infrastruktūros pritaikymo, aprūpinimo reikalingomis mokymo priemonėmis iki konsultacinės pagalbos bei papildomų švietimo pagalbos pareigybių mokyklose steigimo ir kvalifikuotų specialistų rengimo stiprinimo.

 

Plano projektas parengtas pagal turimas ir planuojamas šalies finansines galimybes, atsižvelgiant į 2020 m. spalio–lapkričio mėnesiais vykusių 6 viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais metu gautus pasiūlymus, taip pat savivaldybių administracijų švietimo padalinių teiktas pastabas.

 

Įtraukties veiksmų planas yra tik vienas iš veiksmų, kurie numatyti XVIII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Įgyvendinant kitas LRV programos priemones numatomi darbai taip pat apims ikimokyklinio amžiaus, gabių, sugrįžusių, atvykusių, tautinių mažumų vaikų įtraukųjį ugdymą.

 

Pasiūlymus dėl Įtraukties veiksmų plano galima teikti iki š. m. liepos 9 d. el. paštu Edita.Paliulioniene@smm.lt.

 

Įtraukties veiksmų plano projektą galima rasti čia.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Jūratė

    Rekomenduočiau įtraukti taip pat į ugdymo kompleksą kvalifikuotus ergoterapeutus, kurie geba puikiai dirbti su spec. poreikiais turinčiais ir negalią vaikais. Ergoterapeutas galėtu padėti prisitaikyti tokiems vaikams papraščiau ir lengviau bendrame ugdymosi procese. Tam, kad ugdymosi procesas būtų efektyvesnis vaikams ergoterapeutas gali lavinti, gerinti vaikų pažinimo ir suvokimo funkcijas, rankų judesių koordinaciją bei smulkiąją motoriką. Tai padeda netik lavinti vaiko gebėjimus ir suvokimą, koncentruoti dėmesį ties tikslingomis veiklos užduotimis, bet ir gerinti rašymo, piešimo įgūdžius, kurie gerina, skatina geresnius kalbinius įgūdžius.