Metų mokytojo manymu, kūrybiški esame iš prigimties

Kiekvieną dieną konstruojame savo gyvenimus, aplinką, gaminius, iš prigimties esame kūrybiški – taip mano Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas Aleksandras Ronkus, šiemet apdovanotas Metų mokytojo premija (pernai Metų mokytoju jis nominuotas Klaipėdos mieste). Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir progimnazijos erdves. Daug dėmesio skirdamas valstybės, etnografiniams simboliams, šventėms, organizuoja kasmet vykstantį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams.

Pedagogas yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. Kviečiame artimiau susipažinti su Metų mokytoju.

 

Atsiimdamas Klaipėdos miesto Metų mokytojo apdovanojimą sakėte: „Peržvelgęs praėjusius metus vis galvoju, kodėl atsiradau čia. Juk galėjau būti architektu, dailininku, staliumi, baldininku, bet tapau mokytoju.“ Galbūt jau galite atsakyti į savo klausimą – kuo jus sudomino pedagogo profesija? 

Dar pradinių klasių suole man patiko piešti, lipdyti, karpyti, dėlioti ir klijuoti, kol vieną kartą mokytoja tarė, kad taip kruopščiai dirbdamas galiu tapti mokytoju… Toks pagyrimas pradinuką „užkabino“. Metai bėgo, o pasirinkimas niekur nedingo. Norėjau tapti dailės mokytoju, įstojau į tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Po penkerių metų tapau braižybos, dailės ir darbų mokytoju. Esu dėkingas tėveliams, kurie neprieštaravo mano svajonėms, labai mane palaikė. Šeimoje visada jaučiau meilę ir pagarbą mokytojui, šiai profesijai. Taip gyvenime susiklostė, kad atsidūriau Klaipėdoje ir įsidarbinau darbų mokytoju. Braižyba ir dailė niekur nedingo, integruoju šiuos dalykus į technologijų ugdymą. Dirbant mokykloje kiekviena diena yra kažkas naujo ir nepatirto. Atsineši savo idėjų, stengiesi duoti tai, ką išmanai geriausiai ir lauki rezultato.

 

Kūrybiškai, estetiškai formuojate ir savo darbo aplinką, ir projektuojate, kuriate progimnazijos erdves. Gal galite papasakoti, nuotraukose parodyti, kaip tos erdvės atrodo. Kaip, jūsų manymu, aplinka veikia žmogų, kuris joje gyvena, mokosi, dirba?

Aplinka, kurioje esame, daro įtaką veiksmų sekai. Žinoma tiesa – erdvė, skirta poilsiui, dirbti niekada netiks. Nesilaikant paprasčiausių ergonomikos principų bet kokią erdvę galima sudarkyti, spalviniu atžvilgiu atrodys gražu, bet… nefunkcionalu, ir atvirkščiai – viskas funkcionalu, bet nėra „dvasios“. Erdvė, spalvų pasirinkimas, baldų forma, dydis ir medžiaga, baldų išdėstymas labai stipriai veikia mokymosi procesą.

 

Kaip kilo mintis organizuoti respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“? Kokio amžiaus mokiniai jame dalyvauja, kokius darbus pristato, kaip kinta jų pobūdis, sudėtingumas, dalyvių skaičius ir panašiai?

Mintis organizuoti technologijų konkursą „Jaunasis meistras“ kilo spontaniškai. Tai kaip mini olimpiada 11–13 metų mokiniams (5–6 kl.), nes Lietuvos mokinių technologijų olimpiada organizuojama tik 7–8 klasių ir gimnazijos 1–4 klasių mokiniams. Pasirinkau panašų konkurso formatą, kuris per aštuonerius metus kito (tiek užduočių pateikimas, tiek technologijų pasirinkimas). Vienas aspektas liko nekintantis – konkurso tema „Velykų kiaušinis“. Konkursas visada vyksta prieš šv. Velykas, jo esmė – kūrybinis praktinis darbas, kurį mokiniai turi įgyvendinti per keturias valandas – sugalvoti, nubraižyti, perkelti ant apdorojamos medžiagos, ją apdoroti, atlikti apdailą ir pateikti įvertinti. Atliekamo darbo projekte turi atsispindėti velykinio kiaušinio puošybos elementai, tautinių raštų motyvai, simboliai. Konkursas išsiplėtė – veiklos vyksta ir tekstilės srityje.

 

Didelį dėmesį skiriate etnografiniams simboliams, šventėms – papasakokite apie tai plačiau. Mokydamas vaikus technologijų, skiepijate meilę ir tautiniam paveldui. Ar etnografiniai simboliai, tautiniai motyvai įdomūs šiuolaikiniams mokiniams, ar jiems reikia „naujo rūbo“, šiuolaikinės formos, naujo pritaikymo? 

Etnografiniai simboliai, tautiniai motyvai neatsiejama mūsų kultūros dalis. Kito formos, medžiagos, pateikimas, atsiranda įvairių interpretacijų, bet pradas išlieka. Viskas, kas nauja, yra primiršta sena. Kyla daug idėjų – kaip vieną ar kitą tautodailės elementą pateikti šiuolaikiniuose gaminiuose. Tuo pačiu mokiniai susipažįsta su projektavimu, medžiagomis, darbo priemonėmis bei technologiniais procesais. Mokiniai tampa ne tik atlikėjais, bet ir projektuotojais, dizaineriais. Kaip pavyzdį galiu paminėti dekoratyvinę saulutę – ji suprojektuojama taip, kad lieka tik įstatyti laikrodžio mechanizmą ir ji tampa dekoratyviu sieniniu laikrodžiu. Dekoratyvinis kiaušinis ar žvakidė tampa šventinio stalo papuošimu.

 

Kaip skatinate, ugdote vaikų kūrybiškumą? Ką darote, jei vaikas mano, kad technologijos – ne jam, neturi tam polinkio, jam nesiseka, nemato prasmės kurdamas įvairius darbelius? Ar tokių atvejų nebūna?

Skatinu susirasti idėją ir bandyti ją įgyvendinti projektinės veiklos metu. Mokiniams visada sakau – blogų idėjų nėra, tiesiog jos dabar neįgyvendinamos. Viskam savas laikas. Leidžiu veikti vaikams, nes tai kelias į tobulėjimą, leidžiu klysti – tai kelias į pažinimą, leidžiu kurti – tai kelias į laisvę. Polinkis technologijoms visada atsiras – reikia tik atrasti to siūlo galą ir neskubant traukti kūrybos link. Gautas rezultatas dažnai nustebina.

 

Kokios savybės reikalingos geram mokytojui? 

Kantrumas, meilė atliekamam darbui, gebėjimas sukurti ir išlaikyti tarpusavio ryšį.

 

Kaip paįvairinate veiklą pamokose naudodamas informacines technologijas? 

Informacines technologijas naudoju labai dažnai. Mokymuisi tinkamų programų internete yra nemažai, tik klausimas, kaip tikslingai jos naudojamos. Nereikia bijoti technologijų, jos padaro pamokas įvairesnėmis ir įdomesnėmis. Trimačio projektavimo programos labai padeda ugdyti mokinių erdvinį mąstymą, virtualios laboratorijos padeda susipažinti su elektronikos elementais, programavimu ir robotika. Įvairūs žaidimai supažindina su konstravimu. Viskas priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo ir informacinių technologijų įvaldymo.

 

Ar įmanoma kokybiškai mokyti(s) tokio praktinio dalyko kaip technologijos nuotoliniu būdu? Kaip apibendrintumėte pavasario patirtį? 

Viskas įmanoma. Vienos durys užsidaro, kitos atsiveria. Nuotolinis ugdymas atvėrė visai kitų galimybių. Visas ugdymo turinys perkeltas į virtualią erdvę. Aišku, su korekcijomis tam tikrose veiklose. Pasikeitė medžiagos ir atliekamų projektinių darbų apimtis – teko vienas konstrukcines medžiagas keisti kitomis, teko pakoreguoti technines užduotis, suplanuoti veiklas. Kartais nuvildavo technika, imdavo dingti internetas. Pavasario patirtis parodė – tai iššūkis visiems: ir mokiniams, ir mokytojams, į viską reikia žiūrėti kūrybiškai. Pokyčiai turėjo įvykti, ateitis nenuspėjama.

 

Dėkoju už pokalbį, linkiu neblėstančio kūrybiškumo.

 

Daugiau apie technologijų mokytojo Aleksandro darbą video reportaže.