Metodinių priemonių nauda

Natalija Zabolevičienė
,
lopšelio-darželio „Atžalėlės“ vyr. mokytoja

Žaidimas – metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti.

 

Žinomos italų psichologės ir pedagogės Marijos Montesori (Maria Montessori) ugdymo metodai grindžiami natūralios vaiko prigimties stebėjimais ir tyrinėjimais, sudarant sąlygas pačiam suvokti save ir supantį pasaulį. Labai svarbus veiksnys, ugdant vaikus, tenka specialiai paruoštai ugdomajai aplinkai, kuri skatina tolesnį jo tobulėjimą, norą pažinti pasaulį, įgyjant naujų žinių ir gebant jas pritaikyti ar panaudoti praktiškai, formuojant asmens higienos ir apsitarnavimo įgūdžius bei įpročius, ugdant vaikų tarpusavio santykius, nuoširdų, atvirą bendravimą ir bendradarbiavimą.

 

Ugdomosiomis priemonėmis siekiama, kad vaikas sąmoningai pradėtų išskirti individualias daiktų savybes, imtų jas klasifikuoti, palyginti, nustatyti tarpusavio ryšius. Kiekviena metodinė priemonė paprastai turi savo klaidos kontrolę, todėl suklydus, vaikui nesunku pastebėti ir ištaisyti padarytas klaidas. Tokiu būdu ugdomas vaiko gebėjimas pasitikrinti atliktą užduotį ar veiklą, nereikalaujant suaugusiojo pagalbos.

 

Vaikų tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimas – būtinas veiksnys, norint užtikrinti jų mokymąsi vienam iš kito. Bendravimas su kitais panašaus amžiaus vaikais ypač svarbus, nes tai lygiaverčių partnerių, bandančių daryti įtaką vienas kitam, ryšiai. Šie ryšiai padeda išmokti bendravimui ir socializacijai labai svarbių elgesio būdų. Žaisdami ar veikdami drauge, vaikai geba pasakyti draugui ką nors gražaus, malonaus, padėkoti už žaislą, pagalbą, pasiūlyti ar paprašyti kitą vaiką kažkuo pasidalyti ir drąsiai kreiptis dėl iškilusio klausimo. Mokydamiesi vienas iš kito vaikai įgyja platų spektrą socialinių įgūdžių: girdėti vienas kitą, prakalbinti, pakviesti žaisti, derinti sumanymus, veiksmus, keistis informacija (Porter, 2003). Mokymasis vienam iš kito vyksta įvairiose veiklose. Stebint vaikus gali atrodyti, kad jie tik bendrauja, žaidžia, keičiasi, dalijasi žaislais, idėjomis ir bando jas paaiškinti. Tačiau dažniausiai vaikai, sąveikaudami su savo bendraamžiais, nė nesuvokia, kad bendrauja ir mokosi vieni iš kitų.

 

Pasak rusų vaikų psichologo Levo Vygotskio (Lev Semionovič Vygotskij), mokymasis vienam iš kito ypač išryškėja žaidžiant žaidimus. Vaikų žaidimas grindžiamas socialine sąveika, todėl žaisdami mažieji mokosi vieni iš kitų, susidomi, stebi, modeliuoja, aiškinasi, padeda vieni kitiems.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.