Metodinė valanda-diskusija „Nuotolinis ugdymas anglų kalbos pamokose pradinėse klasėse“

Kristina Švagždienė
,
Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio narė

Birželio 17 d. vyko Kauno pedagogų kvalifikacijos centro organizuota nuotolinė metodinė valanda-diskusija „Nuotolinis ugdymas anglų kalbos pamokose pradinėse klasėse“, skirta ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojams. Nuotolinio renginio metu pranešimus skaitė Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio narės, į diskusiją įsitraukė metodinės valandos dalyvės iš Kauno ir kitų miestų.

 

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytojos metodininkės Editos Rabizaitės pranešimo tema – „Kaip formuoti mokymosi kultūrą nuotolinėse pamokose?“. Mokytoja išskyrė du mokinių, dalyvaujančių nuotoliniame ugdyme, tipus: „prisijungęs mokinys“ ir „besimokantis mokinys“. Kad daugiau mokinių taptų „besimokančiais“, mokytoja pateikė žingsnius, padedančius įtraukti mokinį į pamokos veiklas:

  1. Susitarimai su mokiniais. Mokytojos teigimu, mokinių darbas pamokoje bus efektyvus, įsitraukimo į veiklas procentas bus aukštesnis, jei mokytojas mokys tam tikro elgesio pamokos metu, sukurs tvarkos rutiną pamokoje. Viena iš nuotolinės pamokos struktūrų, mokinių darbo efektyvumui didinti, yra PBPA (pauzė, bandymas, tikrinimas ir paaiškinimas).
  2. Nuotolinio mokymo taisyklių žinojimas. Kiekvienas mokyklos darbuotojas vadovaujasi tos pačios formos ir vizualizacijos taisyklėmis kiekvienoje nuotolinėje pamokoje. Tokiu būdu, pamažu, mokiniai įpranta prie tvarkos, rutinos, kol ilgainiui suformuojama mokymosi kultūra.
  3. Komplimentų sakymas. Manoma, kad mokinius motyvuoja įvertinimai dienyne, tačiau pastebime, kad ne tik gauti balai yra svarbu.
  4. Mokymosi vertinimas. Pamokai pasibaigus mokytojai turėtų mokinį išlydėti skatindami dalytis įžvalgomis. Mokantis nuotoliniu būdu mokiniams svarbu būti ne tik vertinamiems, bet ir galėti įvertinti.
  5. Rašymas mokiniams. Virtualios mokymosi aplinkos turi bendravimo žinutėmis funkciją. Asmeninė žinutė – efektyvi grįžtamojo ryšio teikimo priemonė.
  6. Mokymosi tikslų užrašymas. Mokytojai turėtų skirti laiko mokymosi tikslų užrašymui ir refleksijai po mokymosi ciklo. Taip pat rekomenduojama išsiaiškinti, kaip ir kiek iškeltų tikslų pasiekė mokiniai.
  7. Žaidimai. Mokymasis nuotoliniu būdu, ypač pamokos realiuoju laiku, yra buvimas kartu. Mokiniams svarbu susitikti, išsakyti, kaip jaučiasi, ką galvoja, todėl verta pamokas pradėti leidžiant pasirinkti emocijų veidukus, jausmų iliustracijas. Linksmos, žaismingos veiklos padeda prakalbinti mokinius, skatina juos dalintis.

Mokytoja džiaugiasi, kad išvardyti žingsniai padeda nuotolinį ugdymą nukreipti kokybės keliu ir įtraukti daugiau mokinių.

 

Aš, Kristina Švagždienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė, skaičiau pranešimą „Technologiniai įrankiai, naudojami nuotolinėse anglų kalbos pamokose pradinukams“. Diskusijos metu pasidžiaugiau bendru ir operatyviu mūsų mokytojų sprendimu nuotoliniam ugdymui naudoti mokymui(si) skirtą „Edmodo“ platformą. Ją taikome bendravimui su mokiniais, tėvais, testų atlikimui, atliktų užduočių įkėlimui. Išskyriau vieną iš šios platformos privalumų – galimybę palaikyti glaudesnį ryšį su mokiniais. Esu įsitikinusi, kad emocinio ryšio su vaikais puoselėjimas nuotolinio mokymo(si) metu – ypač svarbus. Mokiniai taip pat galėjo nemokamai naudotis mokymuisi skirta „Eduka“ platforma, ten savarankiškai atliko papildomas užduotis, skaitė tekstus, klausėsi įrašų.

Pasidalijau metodais, skirtais mokyti mokinius gramatinių laikų, pasitelkiant socialinį kanalą „YouTube“. Ieškodama būdų pasiekti geriausio rezultato, nusprendžiau, kad visos pamokos vyks pagal tvarkaraštį, „Zoom“ aplinkoje. Kiekviena pamoka trukdavo 40 minučių.

Šį laikotarpį įvardyčiau ne tik iššūkių kupiną, tačiau ir suteikiantį galimybių tobulėti.

 

Kauno Milikonių progimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Rasa Petružienė pranešime „Ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) tikslų ir uždavinių įgyvendinimas virtualiose anglų kalbos pamokose“ dalijosi praktinėmis įžvalgomis, susijusiomis su virtualiomis pamokomis. Mokytoja džiaugėsi, kad virtualios pamokos, pasitelkus išmanųjį „Office 365“ debesį, vyko be trikdžių. Kiekviena pamoka, kurios trukmė buvo 25–35 min., vyko pagal tvarkaraštį. Virtualių pamokų metu mokytoja stengėsi ugdyti visas mokinių kompetencijas: kalbėjimą, klausymąsi, skaitymą ir rašymą. Kiekvieną pamoką sudarė trys sudėtinės dalys: pamokos įžanga, dėstymas, pabaiga. Pamokos metu, mokytoja, supažindinusi mokinius su veikla pamokoje, tikrina namų darbus, aiškina naują temą, skaito ir klausosi tekstų, apibendrina pamokos veiklas. Namų darbų skiria tik vienos rūšies namų darbą, pavyzdžiui, pabaigti užduotis pratybose, atlikti kūrybinę užduotį, išmokti pateiktus žodžius ir pan. Mokytoja Rasa vertino įvairias veiklas: kūrybinio darbo pristatymą, naujų žodžių mokėjimą, testų rašymą, kalbėjimą, aktyvumą pamokose, skaitymą ir vertimą. Pasak mokytojos, nuotolinis ugdymas vyko gana sklandžiai.

 

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Inga Mačiežaitė-Doveikienė dalijosi gerąja patirtimi ir atradimais mokant pradinukus anglų kalbos nuotoliniu būdu. Mokytoja išskyrė du pagrindinius įrankius, juos, sutartinai, nuotoliniam ugdymui, naudojo mokyklos mokytojai. Mokymui(si) skirta platforma „Zoom“ naudota virtualioms pamokoms, o el. dienyno „Tamo“ aplinka – informacijos pateikimui. Į „Tamo“ el. dienyną mokiniams kiekvieną savaitę buvo siunčiamos savaitės užduotys su paaiškinimais, nuorodomis, užduočių atlikimo ribos nuoroda ir pan.

Pasak mokytojos, tai ypač naudinga tais momentais, kai mokiniai, dėl tam tikrų priežasčių, negali prisijungti prie mokymui(si) skirtos „Zoom“ platformos. Nuotolinio ugdymo metu ji taip pat naudojo tris aplinkas, padedančias paįvairinti mokymąsi: „Quizlet“, „Quizizz“ ir svetainę www.liveworksheets.com. Mokytoja džiaugiasi, kad šios platformos nemokamos, jomis lengva bei įdomu naudotis.

 

Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“ anglų kalbos mokytoja metodininkė Jurgita Tatarūnienė savo pranešime išskyrė nuotolinio mokymo(si) pliusus ir minusus. Kaip vieną iš privalumų mokytoja įvardija galimybę išmokti naudotis pasirinkta virtualia aplinka. Naudojant mokymui(si) skirtą „Zoom“ platformą, pamokų metu galėjo dalytis su mokiniais vaizdo ir garso įrašais, papildomomis užduotimis.

Pamokas mokytoja paįvairindavo suskirstydama mokinius į „Zoom“ mokymo(si) kambarius, ten jie galėjo dirbti grupėmis. Mokytoja džiaugiasi, kad mokiniai nuotolinio mokymo(si) metu galėjo dalyvauti pamokose būdami ne tik namuose. Kaip vieną iš pagrindinių nuotolinio mokymo(si) minusų mokytoja įvardijo internetinio ryšio trikdžius. Pamokų metu trūkinėdavo ne tik vaizdas, bet ir garsas. Virtuali pamoka trukdavo 30 min., todėl ne visas užduotis mokiniai spėdavo atlikti pamokos metu. Mokytoja taip pat nerimavo dėl mokinių pasiekimų vertinimo, kuris dažnai akivaizdžiai skirdavosi, vertinant savarankiškai namuose ir virtualios pamokos metu atliekamas užduotis.

 

Po kiekvieno pranešimo metodinės valandos dalyvės galėjo pasinaudoti galimybe užduoti klausimus, diskutuoti. Džiugu, kad mokytojų diskusijos, dalijimasis patirtimi, bandymai ir eksperimentai, padeda siekti geriausio rezultato ir patirti sėkmę. Juk, anot Vinstono Čerčilio (Winston Churchill): „Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos – neprarandant entuziazmo“.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.