Metodinė priemonė „Nuo daikto prie paveikslėlio“

Mokiniams, turintiems vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą bei kompleksinę negalią, pažintinės veiklos, valios, emocijų, fizinio vystymosi sutrikimai sukelia specifinių mokymo, auklėjimo, rengimo gyvenimui, socialinės adaptacijos ir integracijos problemų. Dažnai lavinamosios klasės ugdytiniai pirmaisiais mokymo metais mažai domisi juos supančia aplinka, mokomosiomis priemonėmis, žaislais, knygelėmis, neapžiūrinėja iliustracijų, nuotraukų. Nesupranta ir nevykdo jiems sakomų žodinių instrukcijų, sunkiai įsitraukia į veiklą. Tad ugdymo procese reikalingas didelis vaizdumas, rodant natūralius daiktus, veiksmus.

 

Pratinant mokinius domėtis aplinka, mokomosiomis priemonėmis, paveikslėliais, itin praverčia Švedų specialiojo pedagogikos instituto parengta metodinė priemonė „Nuo daikto prie paveikslėlio“. Ši priemonė skirta mokiniams įvertinti ir mokyti. Gebėjimų vertinimas padeda išsiaiškinti, kaip vaikas suvokia daikto ir paveikslėlio ryšį, kaip vykdo žodines instrukcijas. Naudodami priemonę ugdymo procese, mokiniai išmoksta poruoti daiktus, suvokia daikto ir paveikslėlio ryšį. Taip ugdomi bendravimo įgūdžiai, mokoma suvokti ir vykdyti žodines instrukcijas, apžiūrinėti, analizuoti paveikslėlius.

 

Priemonę „Nuo daikto prie paveikslėlio“ sudaro įvairių savybių, daugiau ar mažiau mokiniui žinomi daiktai, kurie yra sudėti į didelę spalvingą rankinę. Kai kurių daiktų yra po du, kad būtų galima juos suporuoti. Rankinėje yra: 2 šaukštai, 2 šakutės, 2 puodeliai, 2 dantų šepetukai, 2 šukos, 1 plakiklis, 2 žadintuvai, 1 kepurė, 1 barškutis, spalvotų vaškinių kreidelių rinkinys, 2 kamuoliukai, 1 lėlė, 2 automobiliai, 2 teptukai, 1 pliušinis šuo, 1 pliušinė katė, 1 vilkelis, 1 ant rankos užmaunama lėlė, lego kaladėlių rinkinys, medinių kaladėlių rinkinys.

Darbą su priemone galima suskirstyti į 6 pagrindinius etapus. Pradedama nuo paruošiamojo etapo. Per jį išsiaiškinama, ar mokinys geba atpažinti daiktus. Pereinant nuo daikto prie nuotraukos, rekomenduojama kartu su mokiniu piešti daiktus. Daiktas ir nupieštas paveikslėlis panaudojami veikloje (pavyzdžiui, sudarant mokinio individualią dienotvarkę). Pamažu didinamas piešiamų daiktų skaičius.

I etapas. Daikto poravimas su daiktu.

Paimami vaikui žinomi du daiktai (pavyzdžiui, kamuoliukas ir puodelis). Daiktai padedami prieš mokinį. Paprašoma parodyti kamuoliuką, puodelį. Jei mokinys neparodo, rodoma su jo ranka ir užtvirtinama: čia kamuoliukas, o čia puodelis. Tada paimamas dar vienas daiktas (kamuoliukas). Prašoma surasti tokį pat. Jei vaikui sunku pačiam, viskas atliekama kartu. Pereiti prie kitos daiktų poros galima tik tada, kai vaikas savarankiškai suranda tokį pat daiktą.

II etapas. Daikto poravimas su spalvota nuotrauka.

Ant stalo padedamas kamuoliukas ir puodelis. Mokiniui rodomas kamuoliukas ir jo spalvota nuotrauka. Sakoma: čia kamuoliukas, o čia jo nuotrauka. Paskui iškeliama kamuoliuko nuotrauka ir vaiko prašoma paduoti tą daiktą, kurį mato nuotraukoje. Kai vaikas paduoda kamuoliuką, tada tą pačią užduotį galima atlikti su kitu daiktu ir jo nuotrauka.

III etapas. Spalvotos nuotraukos poravimas su daiktu.

Ant stalo padedamas kamuoliukas ir puodelis. Mokiniui rodomas kamuoliukas ir jo spalvota nuotrauka. Sakoma: čia kamuoliukas, o čia jo nuotrauka. Paskui iškeliamas kamuoliukas ir prašoma vaiko paduoti jo nuotrauką. Kai vaikas randa kamuoliuko nuotrauką, tada tą pačią užduotį galima atlikti su kitu daiktu ir jo nuotrauka.

IV etapas. Dviejų spalvotų nuotraukų poravimas.

Ant stalo prieš mokinį padedamos puodelio ir kamuoliuko spalvotos nuotraukos. Rodoma dar viena spalvota kamuoliuko nuotrauka ir prašoma surasti tokią pat. Kai vaikas suranda tokią pat nuotrauką, tada galima pereiti prie kito paveikslėlio.

V etapas. Spalvotos nuotraukos poravimas su nespalvota.

Ant stalo prieš mokinį padedamos spalvotos kamuoliuko ir puodelio nuotraukos. Rodoma nespalvota kamuoliuko nuotrauka. Mokinys turi surasti spalvotą nuotraukos atitikmenį.

VI etapas. Dviejų nespalvotų nuotraukų poravimas.

Prieš mokinį ant stalo padedamos puodelio ir kamuoliuko nespalvotos nuotraukos. Rodoma dar viena nespalvota kamuoliuko nuotrauka. Mokinys turi surasti tokią pat nuotrauką.

Ugdymo procesui galima parinkti tuos daiktus, kurie vaikui yra įdomūs ar aktualūs. Tai gali būti puodelis – šaukštas, pieštukas – knygelė, lėlė – mašinytė ir kt. Kiekvienam mokiniui galima paimti vis kitus daiktus.

Galimos ir kitos metodinės mokymo priemonės panaudojimo galimybės ugdymo procese:

Žaidimas „Kas netinka?“. Šis žaidimas padeda mokiniui suvokti sąvokų „toks pats“ / „skirtingas“ reikšmę. Prieš mokinį padedami du vienodi daiktai ir vienas skirtingas. Prašoma parodyti tokius pat. Panašiai galima dirbti ir su paveikslėliais. Žaidžiant naudoti ir čiupinėjimo maišelį. Į maišelį įdedami keli daiktai. Prieš mokinį padedami tokie pat daiktai kaip maišelyje. Prašoma iš maišelio nežiūrint ištraukti nurodytą daiktą.

Žaidimas „Kas dingo?“. Žaidimas ugdo mokinio atmintį, pastabumą, dėmesį. Prieš jį padedami keli daiktai. Paprašoma užsimerkti. Vienas daiktas paimamas. Vaikas turi pasakyti arba parodyti paveikslėlyje, kokio daikto nebėra.

Žaidimas „Daiktas–paveikslėlis“. Klasėje padedami keli daiktai iš rankinės. Pradžioje galima padėti matomosiose vietose, vėliau – paslėpti. Mokiniui duodama padėto daikto nuotrauka, paprašoma tą daiktą surasti ir atnešti.

Metodinė priemonė „Nuo daikto prie paveikslėlio“ padeda mokiniui atpažinti daiktus ir jų nuotraukas, suvokti ir vykdyti žodines instrukcijas. Mokinys parengiamas naudoti alternatyviąją komunikaciją ugdymo procese. Tokią priemonę galime susikomplektuoti ir patys, atsižvelgdami į mokinių pažintinių procesų ypatumus ir ugdymo procesą.

 

Rasa ASMINAVIČIENĖ

Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro mokytoja konsultantė