Metodinė diena „Ugdome rišliąją kalbą“

Senelio valtis

skaito

upės knygą.

Dar slapstos

caro šunim užpjudyta kalba,

bet žodis

kantriai laukia

savo ryto:

rugiu pakilęs

knygnešio delne.

(Nijolė Lietuvninkaitė, „Seneliui“)

 

Kauno lopšelis-darželis „Šnekutis“, bendradarbiaudamas su Kauno pedagogų kvalifikacijos centru, kovo 16 d. surengė virtualią Respublikinę metodinę dieną „Ugdome rišliąją kalbą“. Renginio tikslas – sudaryti sąlygas gerosios patirties sklaidai tarp ikimokyklinių įstaigų.

 

Renginio moderatorė – Kauno lopšelio-darželio „Šnekutis“ direktorė Grasilda Celiešienė žinomų pasaulio mokslininkų mintimis nubrėžė skerspjūvį per iškiliausius gimtosios kalbos klodus: „Savo senumu lietuvių kalba stebina kalbininkus, kurie laiko ją arijų (indoeuropiečių) pradiniu kamienu. Savo žodynu ji yra labai turtinga ir savo gausiomis formomis gali apibūdinti įvairius minties išsireiškimus“, – prof. H. Pedersenas. „Lietuvių kalba iki šių dienų išlaikė savo senovinę formą… Kalbininkai, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, bando rekonstruoti bendrą indoeuropiečių kalbą…“, – prof. B. Dvaitas (Dvight). „Teisingai turtinga kalba yra ta, kuri kiekvienam daiktui, kiekvienam dvasiniam veiksmui turi atitinamą posakį, nevartoja to paties pavadinimo dviem panašiems daiktams, o visiems skirtingai. Tokia kalba yra lietuvių kalba“, – prof. V. Lavua (Lavoix).

 

Pratęsdama moderatorės mintį apie lietuvių kalbos turtingumą, Kauno lopšelio-darželio „Šnekutis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Laima Vyliaudienė taip pat paminėjo ir sudurtinių žodžių gausą, kaip antai žodis „KNYGNEŠYS“. Kokius žodžius girdime jį tardami? – „KNYGA“ ir „NEŠTI“. Ar galime mes su jumis vadintis knygnešiais, jei nešamės knygas?  Jūs sakysite – taip – ir būsite iš dalies teisūs. Tačiau šis žodis mūsų istorijoje ir kultūroje turi daug gilesnę prasmę. Kadangi metodinė diena pasirinkta neatsitiktinai kovo 16-ąją – minint Lietuvos knygnešio dieną, – tad savo pristatyme pedagogė apibūdino analogo pasaulyje neturintį lietuvių tautos knygnešystės fenomeną.

 

O to paties darželio meninio ugdymo (teatro) mokytoja Alma Lenickienė dalyvius pakvietė į pasakos pasaulį. Savo pranešime „Vaiko kalbos ugdymas per pasakas“ ji teigė, kad mažyliui pasakojama istorija, sekama pasaka ar vaiko savarankiškai skaitoma knyga – ne tik smagi pramoga, bet ir visapusiškai jo ugdymui naudingas užsiėmimas. Pasakų žodynas – kalbos ugdymo mokykla. Palangos lopšelio-darželio „Sigutė“ mokytoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Toliušienė vienu šių dienų svarbiausiu uždaviniu mano esant mažojo skaitytojo ugdymą; skiepijant meilę pasakoms, supažindinant su knygelėmis, tautosakos, grožinės literatūros kūriniais, jų siužetu, moralinėmis nuostatomis. „Labai svarbu bendraujant su vaiku atsakyti į jam kylančius klausimus, paaiškinti nesuprantamus dalykus“, – apie pristatomą projektą – „Dovanoju savo šaliai daug gražių žodelių“ – apimantį ne vieną kalbos ugdymo sritį, kalbėjo autorė.

 

Palangos lopšelio-darželio „Sigutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Laureta Dominauskienė teigė, jog įvairių mokslininkų, psichologų, pedagogų nuomone, ankstyvasis amžius labai reikšmingas vaiko psichiniam ir ypač kalbiniam vystymuisi, kai vaikas mokosi bendrauti su žmonėmis, įsijungia į mikroaplinką. Žmonių tarpusavio bendravimas, paremtas abipuse meile ir kalba – vienas svarbiausių veiksnių vaiko iškalbai lavinti, rengti jį savimi pasitikinčia, savarankiška, mąstančia būtybe, galinčia spręsti iškylančias problemas, nugalėti pasitaikančius sunkumus. Kalba turi didžiulę reikšmę įvairioms vaiko vystymosi sritims.

 

Palangos lopšelio-darželio „Sigutė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Slaninaitė-Bučnė įžvelgė problemą, jog šiuolaikiniame, technologijų kupiname pasaulyje vaikai darosi vis išrankesni veikloms. Jiems vis sunkiau susikaupti, sutelkti dėmesį. Viskas, kas jiems patinka, tai – judesys. Paprastas pasakos skaitymas vaikams nebeteikia džiaugsmo, nes jie nemato, kas vyksta, jiems sunku sutelkti dėmesį ir įsivaizduoti. Ieškodama būdų, kaip užimti ankstyvojo amžiaus vaikus ir padėti jiems ugdytis gebėjimą išlaikyti dėmesį bei kalbą, pedagogė apjungė trumpas pasakas su judesiu.

 

Palangos lopšelio-darželio „Sigutė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Alma Valaitienė kalbos ugdymui pasitelkia STEAM veiklas, kurių idėjų taikymas leidžia vaikui pamatyti pasaulį kaip nesibaigiančių galimybių šaltinį. Aktyviai veikdami, vaikai suvokia realius pasaulio ryšius, mokosi, kaip kas veikia, nes nėra vieno teisingo atsakymo, yra tik bandymų keliu rastas sprendimas, kuris sukelia daug emocijų, svarstymų, aptarimų, samprotavimų, pamąstymų, įžvalgų bei patarimų draugams.

 

Panevėžio r. Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Baltrimavičienė pasitelkdama praktika atskleidė nagrinėjamos temos „Kalbos ugdymas pasitelkiant robotukus“ subtilybes.

 

Pakruojo raj. Linkuvos lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja A. Bartašė svarbią reikšmę vaiko kalbos ugdymui priskyrė aplinkai. Atsižvelgdama į vaikų raidą, ji kuria naujas aplinkas ar esamas pritaiko vaiko poreikiams, akcentuodama kalbos stiprinimą.

 

Kauno lopšelio-darželio „Šnekutis“ logopedės Germa Astrauskienė bei Jadvyga Jokubauskienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja Greta Šimatonė ir spec. pedagogė Nijolė Karalienė savo pranešimuose pristatė daug metodinių priemonių, dalijosi idėjomis, jų panaudojimo būdais.

 

Metodinę dieną, skirtą rišliosios kalbos ugdymui, užbaigė Jurgita Kairienė, Panevėžio rajono Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Ji palietė mūsų visuomenėje aktualią vaikų dvikalbystės temą.

 

 

Grasilda Celiešienė, Kauno l.-d. „Šnekutis“ direktorė

Laima Vyliaudienė,  ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Greta Šimatonė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja