Mes – lietuviai tėvynėje ir kitur

Svetimų kultūrų pažinimas dalyvaujant mainų programose yra viena sėkmingiausių mokymo(si) patirčių. Prieš metus užsimezgusi draugystė su Argentinos lietuvių bendruomene „Nemunas“ paskatino tęsti projektą „Mes – lietuviai tėvynėje ir kitur. Pasaulio lietuvių metai“, kurio pagrindinis tikslas – lietuvybės puoselėjimas, siekiant bendravimo ir bendradarbiavimo su pasaulio lietuviais. Pernai rudenį Argentinos lietuvių delegacija lankėsi Radviliškyje, o šių metų spalio 23 d. – lapkričio 5 d. grupė Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokinių, lydimi gimnazijos pavaduotojos Skirmantės Petraitienės ir manęs, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Sandros Karenauskienės, viešėjo Beriso mieste Argentinoje. Nors kelionė ilga ir varginanti, bet visiems paliko didžiulį įspūdį. Šeimos mus priėmė taip šiltai ir draugiškai, kad jautėmės tarsi namuose su savo artimaisiais. Beveik visi lietuviai mokiniai gyveno tose šeimose, kurių vaikai viešėjo pernai Lietuvoje.

Pasak projekto iniciatorės Skirmantės Petraitienės, ši išvyka abiejų šalių bendruomenėms labai naudinga – mums tai galimybė suprasti, kokie esame laimingi, gyvendami gimtojoje šalyje, galimybė įvertinti tai, ką turime, ir suprasti, kodėl taip svarbu puoselėti ir branginti savąją kultūrą, jiems – tai proga parodyti, kaip XIX a. pabaigos emigrantų palikuonys iki šiol saugo ir brangina protėvių palikimą, kaip jauni žmonės siekia įprasminti savo gyvenimą, puoselėdami lietuviškas tradicijas ir papročius, mokydamiesi lietuvių kalbos ir siekdami įgyti Lietuvos pilietybę.

Projekto globėja Argentinos lietuvė Adrijana Nerėja Kobijo Reinoso, savo namų duris atvėrusi mokytojoms, ir Malena Tanevitch Braziunas, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė, rūpinosi svečių užimtumu ir veiklomis. Programoje netrūko įvairios veiklos: tiek mokomosios, tiek pažintinės, žinoma, ir pramogų. Iš pradžių susipažinome su lietuvių bendruomene „Nemunas“, aplankėme bendruomenės iniciatyva įkurtas žymias vietas (paminklas „Rūpintojėlis“, Beriso lietuvių bendruomenių „Mindaugas“ ir „Nemunas“ namai). Ypač žavėjo Beriso lietuvių emigrantų pastangos išlaikyti lietuvybės dvasią, kiekviena detalė, susijusi su Lietuva, yra branginama ir saugoma. Bendruomenės namuose nuolat renkasi lietuvių palikuonys, čia įrengta biblioteka, kurioje saugomos protėvių atsivežtos knygos, albumai, kiti lietuvybę menantys daiktai. Čia vyksta ir savaitgalinės lietuvių kalbos pamokos, o salėje ne tik žaidžiamas stalo tenisas ar futbolas, bet ir statomi spektakliai, rengiamos tautinių šokių šventės ir kiti renginiai. Mus žavėjo šeimininkų bendruomeniškumas, susitelkimas ir parama vienas kitam, pagarba kitų bendruomenių nariams, kontaktų su kitų tautų palikuonimis ieškojimas ir siekis bendradarbiauti. Būtent tarpusavio pagarbą ir nuoširdžią draugystę parodė šokių konkursas, kuriame rungėsi skirtingų bendruomenių nariai. Buvo smagu stebėti, kaip pagarbiai lietuvių bendruomenės kolektyvai šoka graikų ar ukrainiečių šokius ir atvirkščiai – bulgarų ar azerbaidžaniečių kolektyvai trypia lietuvišku ritmu.

Per viešnagę iki pietų dirbome Beriso miesto mokyklose, lankėmės Paroquial ir Basiliano (Bazilijonų) mokyklose ir dalyvavome istorijos, ispanų kalbos, anglų kalbos ir literatūros, choreografijos, kūno kultūros, dailės ir kitose pamokose. Buvome aktyviai įtraukti į mokomąją veiklą, susipažinome su peronizmo idėjomis, diskutavome apie literatūrą, abiejų šalių švietimo sistemų panašumus ir skirtumus, aptarėme emigracijos situaciją šalyje, kartu kūrėme plakatus, šokome ir sportavome, mokėme vieni kitus gimtosios kalbos subtilybių. Su argentiniečių mokiniais ir mokytojais lengvai mezgėsi dialogas, tradicinis matės (specifinė arbata) gėrimas pamokoje iš pradžių atrodė keistas, vėliau supratome, kad tai argentiniečių bendravimo ir tarpusavio ryšio dalis. Teko susitikti ir su Beriso meru, dalyvauti tiesioginėje radijo laidoje apie emigrantus, kur dalijomės savo įspūdžiais ir patirtimi. Kultūrinė programa taip pat buvo labai įdomi: apsilankėme Beriso miesto, vadinamo emigrantų sostine, muziejuje, kur radome nemažai lietuvybės pėdsakų, taip pat aplankėme La Platos gamtos istorijos muziejų, keletą įspūdingų parkų ir žymių vietų, menančių krašto istoriją. Vieną dieną viešėjome Buenos Airėse, Argentinos sostinėje, susipažinome su architektūros ir istorijos paminklais, pajutome argentinietišką dvasią, šurmuliuojančioje minioje skambant tango ritmams. Dvi dienas pramogavome kurortiniame miestelyje Mar de Plata, skanavome tradicinius argentiniečių patiekalus, išbandėme įvairiausius tradicinių saldumynų (desertų) skonius, stebėjome ruonių kolonijas, lankėme žymias vietas. Taip pat dalyvavome edukacinėse veiklose – vieną vakarą mokėmės tradicinių vietinių šokių, kitą – sukomės tango ritmu. Be to, turėjome galimybę pažinti argentiniečių gyvenimo būdą, nes dvi savaites gyvenome jų namuose. Paskutinį vakarą praleidome lietuvių bendruomenės „Nemunas“ pirmininko užmiesčio sodyboje, kurioje puikiai derėjo abiejų šalių – Lietuvos ir Argentinos – detalės.

Atsisveikindami su artimais bičiuliais tapusiais argentiniečiais visi pabrėžėme ne aplankytas vietas, o šiltą ir nuoširdų bendravimą. Kaip sako gimnazistai, čia, Argentinoje, gyvena nuostabūs, draugiški ir atvirai jausmus reiškiantys, savo šaknis ir istoriją branginantys, gerbiantys tiek savąją, tiek ir kitas kultūras žmonės. Įgytos komunikavimo ir socialinės kompetencijos iš tiesų praturtino ir paskatino permąstyti savo vertybes, motyvavo mokytis ir siekti aukštesnių tikslų, o su šeimomis, kuriose gyvenome, užsimezgė šilta ir artima draugystė. Vadinasi, 14 tūkst. km atstumas nėra ir nebus neįveikiamas iššūkis. Juk mes pradėjome mokytis ispanų kalbos, o draugai Argentinoje tobulina lietuvių kalbos žinias, kad palengvėtų mūsų šiltas bendravimas ir sklandus bendradarbiavimas tolesnėse veiklose. Su nekantrumu laukiame lapkričio pabaigoje į Lietuvą atvykstančių naujųjų draugų ir jau dabar kuriame planus, kaip galime jiems pristatyti savo šalį, gimtąjį miestą ir gimnaziją. Nuoširdžiai tikime, kad šis projektas bus tęstinis ir ilgalaikis.

+44

0